Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. skundą dėl Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Almanto Vaičiūno nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko, vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Almanto Vaičiūno 2014 m. gegužės 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-AB-48 AM 091469 A. S. paskirta administracinė nuobauda 500,00 Lt bauda su pažeidimo įrankiais - vienos rudo-melsvo kaprono su metaliniais lankais, 16 x 18 mm akytumo ungurinės gaudyklės, paženklintos plomba Nr. 0001091, bei šešių metalinių strypų, skirtų gaudyklės statymui - konfiskavimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 87 straipsnio 3 dalyje, padarymą, t.y. už tai, kad A. S. 2014 m. gegužės 1 d., apie 23 val. 50 min., Ignalinos rajone, Narsupės upelyje, ištekančiame iš Gavio ežero, žvejojo draudžiamu tinkliniu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu – viena ungurine gaudykle, paženklinta plomba NR. 0001091, žvejodamas tokiu būdu žuvų nesugavo, ir pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 11.2 punktą. Nutarime taip pat nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu UAB „Laukoja“ direktorius A. S. nepateikė Narsupės upelio (vandens telkinio kodas 12110039 pagal Lietuvos Respublikos upių ir tvenkinių klasifikatorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 594) tos dalies, kurioje buvo vykdoma žvejyba, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų; pateikti A. S. dokumentai liudija, kad UAB „Laukoja“ nuosavybės teisę turi tik į G-1, G-2 tvenkinius ir r2, r3, r4 hidrotechninius statinius, kuriuose Žvejybos privačiuose bei bendrąją daline valstybės ir fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teise priklausančiuose žuvininkystės vidaus telkiniuose tvarkos aprašas negalioja (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. D1-771 2 punktas, t.y. nesuteikia teisės vykdyti migruojančių ungurių žvejybą (b. l. 4-5).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. atstovė advokatė Natalja Filipova siūlė panaikinti A. S. paskirtą nuobaudą ir paaiškino, kad šį įvykį traktuoja kaip nesusipratimą. Nutarime nurodyta, kad A. S. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, tačiau mėgėjo statusas jam negali būti taikomas, nes jis yra įmonės direktorius. Minėtas upelis - geografinis pavadinimas, bet technologine prasme - kanalas, įtrauktas į hidrokomplekso schemą. Direktoriui reikėjo ginti įveistas žuvis nuo plėšrių žuvų - nuo lydekų, ungurių, kurios suaktyvėja pavasarį. Mano, kad A. S. neturėjo būti taikomos Mėgėjiškos žūklės taisyklės. Pažeidėjas paaiškino ką veikė prie tinklo, apie gaudyklos statymą pranešė ir jam nebuvo pasakyta, kad tai uždrausta daryti. Yra pateikti įrodymai, kad jis nėra privatus asmuo, pagal tas taisykle jis neatsako už pažeidimus. Čia jis nubaustas kaip brakonierius, bet jis nėra brakonierius, jis pranešė prieš tris dienas, kad žvejos plėšrias žuvis. Prašo panaikinti nutarimą, nes A. S. nieko nepažeidė, o administracinė teisena traktuoja neatitikimus pažeidėjo naudai.

Administracinę nuobaudą paskyręs pareigūnas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas, vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Almantas Vaičiūnas prašė jo priimtą nutarimą palikti nepakeistą ir A. S. skundo netenkinti. Paaiškino, kad jis priėmė skundžiamą nutarimą ir kartu su kolega E. K., kuris surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, buvo įvykio vietoje. 2014 m. gegužės 1 d., apie 23 val. 50 min., Ignalinos rajone buvo patikrintas upelis, ištekantis iš Gavio ežero, upelyje stovėjo ungurinė gaudyklė ir buvo vykdoma migruojančių ungurių žvejyba, kadangi migruojančius ungurius tuo metu žvejojo visur iš ištekančių upelių būtent nuo balandžio iki gegužės 31 d. Ten sutiko A. S. ir paprašė pateikti dokumentus, susijusius su šia žvejyba. Pastarasis pateikė verslininko bilietą, negaliojantį darbo pažymėjimą, kad jis yra UAB „Laukoja“ vadovas, o daugiau jokių dokumentų neturėjo. Ungurinė gaudyklė buvo paženklinta plomba, ją galima naudoti teisėtoje verslinėje žvejyboje. A. S. buvo surašytas protokolas pagal du ATPK straipsnius - pagal 87 straipsnio 3 dalį., t. y. už fizinio asmens žvejybą draudžiamu įrankiu, kas traktuojama kaip brakonieriavimas, ir pagal kitą straipsnį - kaip už žvejybą privačiame vandens telkinyje, neturint su savimi reikiamų dokumentų, nes A. S. teigė, kad upelis priklauso įmonei. Bylos nagrinėjimo metu buvo paprašyta pateikti dokumentus, įrodančius, kad upelis nuosavybės teisė priklauso įmonei arba bendrąja daline nuosavybės teise priklauso valstybei ir fiziniams ar juridiniams asmenims, tačiau tokio dokumento bylos nagrinėjimo metu A. S. nepateikė. Taip pat buvo išimti iš Upių ir ežerų klasifikatoriaus duomenys, kad ši upė vis tik Narsupė, ji yra valstybinė, yra jos inventorinis numeris, taip pat yra pažymėta klasifikatoriuje jos atkarpa - pusė kilometro, tai pamatavus per portalą maps.lt, pusė kilometro lygiai atitinka iki tvenkinių G-1, G-2 pradžios. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti nuosavybės dokumentai į tvenkinius, kuriuos eksploatuoja UAB „Laukoja“ žuvivaisos tikslais, pažymėtus indeksais „G-1, G-2“, bei į hidrotechninius įrenginius, pažymėtus indeksais „r“, tačiau jokių dokumentų, kad įmonei priklausytų nors dalis Narsupės upės, ar rašytinio susitarimo su teisėtu upės savininku, nebuvo pateikta. Todėl buvo priimtas nutarimas pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį, nes ši upė nepatenka į aukciono tvarka nustatytus upelius, kur buvo vykdoma verslinė žvejyba, kadangi viena upės dalis privati, kita - valstybinė ir jokio kitokio teisės akto, kaip tik Mėgėjų žvejybos taisyklių 11.2 punkto, A. S. nepažeidė, o pažeidė būtent tai, kad žvejojo tinkliniu įrankiu, kuriuo žvejoti draudžiama. Tuo vadovaujantis buvo priimtas nutarimas ir paskirta šiek tiek didesne nei minimali bauda, numatyta įstatymo sankcijoje, su įrankio konfiskavimu, kaip ir numato straipsnis. Paaiškino, kad tuo metu versijos, jog yra vykdoma kažkokių šiukšlinių žuvų žvejyba, nebuvo. A. S. įvykio vietoje aiškino, kad gaudo ungurius, lygtai turi teisę čia gaudyti, savo ranka parašė protokole paaiškinimą, bet kai buvo paprašyta pateikti dokumentus, paaiškėjo, kad jokių dokumentų su savimi neturėjo. Jeigu, kaip dabar teigia A. S., jie stengėsi užtikrinti, kad nepakliūtų į jų tvenkinius žuvys, tai pirmame hidroįrenginy tarp betoninių sienų niekas netrukdė įdėti kažkokias metalines groteles, kad tik pratekėtų vanduo, ir sustabdyti iš Gavio ežero visas tas bėgančias žuvis, plaukiančias pasroviui, ir nebūtų jokių problemų. Be to, paprastai hidroįrenginiuose yra tokios grotelės. Taip pat niekas neturėtų priekaištų, jeigu šiuo įrankiu jis bandytų žvejot savo tuose tvenkiniuose „G-1“ arba „G-2“. Šis veiksmas vyko naktį todėl, kad dieną unguriai nemigruoja, ungurių dieną negaudo, o šiukšlinėm žuvim jokio skirtumo. Tos ungurinės gaudyklės akytumas yra nuo 16 iki 22 milimetrų, tai pro tokias akytes tos šiukšlės jeigu ten plauks, tai gal ir nuplauks iš tikrųjų, o ungurys tai ne. Savo priimtą nutarimą prašo palikti nepakeistą, nes jis priimtas teisėtai, argumentuotai, buvo surinka visa medžiaga, įrodanti, kad tai yra įtrauktas į kadastrą valstybinis upelis, kuriam yra suteiktas inventorinis numeris ir jokių kitokių dokumentų iki nutarimo priėmimo niekas nepateikė. UAB „Laukoja“ gali žvejoti tik Gavio ežere arba savo tvenkiniuose, įmonė turi leidimus, tereikia užpildyt žurnalą ir žvejoti ženklintu įrankiu.

Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos - Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento - atstovė Kristina Malaiškaitė paaiškino, kad A. S. taikyta administracinė atsakomybė kaip fiziniam asmeniui, kadangi dabar galiojančiame ATPK nėra juridinio asmens atsakomybės, šiuo atveju pareiškėjas pats ir darė pažeidimą, kuris jam buvo inkriminuotas; pritaikytoje jo atžvilgiu ATPK 87 straipsnio 3 dalyje nėra numatytos ir pareigūnų atsakomybės. Šioje byloje kalbama apie tris vandens telkinius - Gavio ežerą, kurio naudojimui pareiškėjas turi 2013 m. rugpjūčio 22 d. leidimą, apie UAB „Laukoja“ privačius žuvininkystės tvenkinius, kurių ribos Gavio ežero vietovės žemėlapyje aiškiai pažymėtos, ir apie trečią vandens telkinį - Narsupės upę, t. y. apie telkinį, kuris priklauso valstybei ir kuris yra įrašytas į Aplinkos ministro patvirtintą kadastrą. Dėl žvejybos šiuose telkiniuose yra atskira tvarka ir atskiri leidimai. Privačiuose žuvininkystės tvenkiniuose pareiškėjas galėtų žvejoti, niekas už tai jo ir nebaudė, Gavio ežere jis tam tikromis, leidime nurodytomis sąlygomis, galėtų žvejoti, o Narsupės eksploatavimui ir migruojančių ungurių žvejybai joks leidimas nėra išduotas nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, nei Aplinkos ministerijos, o pareiškėjas žvejojo su tinkliniu įrankiu, sąmoningai siekiant pagauti ungurius, t.y. pritaikant tam tikrą paros metą, pasiruošiant žvejybos vietą ir įrankį. Unguriai nėra šiukšlinės žuvys, jų žvejyba yra limituojama, yra kvotos, konkursai ir, kad asmuo galėtų užsiimti šia žvejyba, jis pirmiausia turi praeiti šias procedūras. Bet pareiškėjas to nepraėjęs, jis neturi jokio leidimo naudoti Narsupės upėje žuvų išteklius ir, apskritai, valstybė nėra išdavusi jokių leidimų vykdyti žvejybą Narsupės upėje. Be to, esančio byloje TIPK (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) leidimo, išduoto 2009 metais, 8 punkto 2 dalyje nurodoma, kad būtent hidroįtvaras ir yra šiukšlinių žuvų gaudytuvas. Jeigu pareiškėjas nesugeba jo susiremontuoti, įsidėti kažkokios apsaugos, kad nepatektų smulkios kenksmingos žuvytės, tai čia yra jau jo problema. Ir pareiškėjo advokatės motyvas, kad, neva, ungurine gaudykle gaudomos šiukšlinės žuvys, yra visiškai nelogiškas. Be to, kalbant apie žvejybos galimumą hidrotechniniuose įrenginiuose, hidrotechniniai įrenginiai tiek pagal TIPK leidimą, tiek ir pagal Gavio ežero ir tvenkinių eksploatavimo taisykles, skirti vandens lygio pažeminimui, o ne žvejybai. Nors pareiškėjas savo skunde nurodo, kad vykdė žvejybą jam priklausančiuose hidrotechnikos įrenginiuose, esančiose byloje fotonuotraukose matyti, jog šis tinklinis žvejybos įrankis toli nuo hidrotechnikos įrenginio, žvejyba buvo netgi ne pačiame įrenginyje, o apie 25 metrus nuo jo, t. y. paprasčiausiai upėje. Kalbant apie pareiškėjo argumentą, kad jis, neva, žvejojo mėgindamas apsaugoti jo tvenkiniuose esamus žuvų išteklius, tai ši versija sugalvota šio posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, įvertinęs patraukto administracinėn atsakomybėn A. S. ir jo atstovės advokatės Nataljos Filipovos, administracinę nuobaudą paskyrusio pareigūno Almanto Vaičiūno, administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovės Kristinos Malaiškaitės, administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusio pareigūno liudytojo E. K. ir liudytojo V. T. paaiškinimus teisme bei administracinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad administracinė nuobauda paskirta A. S. pagrįstai, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinių nuobaudų skyrimo tvarkos.

Ir administracinę nuobaudą paskyręs pareigūnas A. Vaičiūnas, ir administracinį teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas liudytojas E. K. teisme patvirtino, kad 2014 m. gegužės 1 d., vėlai vakarė Ignalinos rajone, Narsupės upelyje, ištekančiame iš Gavio ežero, jie aptiko ungurinę gaudyklę, netoli kurios buvo A. S., kuris paaiškino, jog upelis priklauso UAB „Laukoja“ ir jis gaudo ungurius. Esančios byloje įvykio metu padarytos fotonuotraukos patvirtina, kad upelyje stovi gaudyklė (tinklas) (b. l. 36). Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. šio fakto, kad Narsupės upelyje pastatė ungurinę gaudyklą, neginčijo. Todėl ši aplinkybė, kad A. S. pastatė ungurinę gaudyklę, yra įrodyta. Nors skundo nagrinėjimo metu A. S. paaiškino, kad upelyje pastatė gaudyklę tam, kad šiuo upeliu į UAB „Laukoja“ tvenkinius nepatektų šiukšlinės žuvys, nes tvenkinyje išneršė mailius, tą pačią gaudyklės statymo priežastį nurodė ir savo skunde dėl 2014 m. gegužės 6 d. nutarimu jam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo (b. l. 2 - 3), bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šią versiją A. S. iškėlė jau po administracinės nuobaudos jam paskyrimo. Kaip paaiškino teisme nuobaudą paskyręs pareigūnas A.Vaičiūnas ir kitas pareigūnas E. K., jiems aptikus gaudyklę, A. S. pareiškė, kad gaudė ungurius, apie tai kad gaudomos šiukšlinės žuvys, kad jos nepatektų į įmonės tvenkinius, nesakė. Administracinio teisės pažeidimo protokole A. S. savo ranka parašė paaiškinimą, kad 2014 m. gegužės 1 d. naktį žvejojo ungurine gaudykle upėje, ištekančioje iš Gavio ežero, ungurių nepagavo, pažeidimą pripažįsta ir gailisi (b. l. 35). Jo pasirašytame UAB „Laukoja“ 2014 m. balandžio 28 d. rašte, adresuotame Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos agentūrai, taip pat nurodoma, jog įmonė nuo 2014 m. balandžio 28 d. vykdys migruojančių ungurių žvejybą UAB „Laukoja“ gamybinio - technologinio komplekso hidrosistemose (b. l. 32). Todėl teismas, įvertinęs tą aplinkybę, kad gaudyklė buvo pastatyta būtent migruojančių ungurių žvejybos metu, tai buvo daroma naktį, nes šviesiu paros metų unguriai negaudomi (tai patvirtino pareigūnas A. Vaičiūnas), gaudyklė buvo skirta būtent ungurių žvejybai, teismas laiko įrodytu, kad A. S. gaudė ungurius. Jo versiją, jog jis nurodytu laiku gaudė šiukšlines žuvis, siekiant nuo jų apsaugoti įmonės tvenkinius, teismas vertina kritiškai, kaip sugalvotą siekiant išvengti administracinės atsakomybės už žvejybos taisyklių pažeidimą. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad 2014 m. gegužės 1 d. žuvų mailiaus įmonės tvenkiniuose dar nebuvo, nes kaip paaiškino pats A. S., tuo metu tvenkiniuose buvo prieš dvejus metus įleisti amūrai ir plačiakakčiai, o šamiukai išneršė gegužės pabaigoje. Pareigūnai A. Vaičiūnas ir E. K. teisme paaiškino, kad ungurinės gaudyklės akytumas yra nuo 16 iki 22 milimetrų, tai pro tokias akytes tos šiukšlinės žuvys praplauks, o unguriai ne. Be to, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ant Gavio ežero ištakų yra įrengtas įmonės hidroįtvaras, kuris ir yra šiukšlinių žuvų gaudytuvas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. lapkričio 5 d. išduotame UAB „Laukoja“ Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo 8 punkto 2 dalyje nurodoma, kad „vanduo į UAB „Laukoja“ gamybinį - technologinį kompleksą patenka per ant Gavio ež. ištakų įrengtą hidroįtvarą (šiukšlinių žuvų gaudytuvą)“ (b. l. 124 - 135). Nors A. S. teigė, jog šis hidroįtvaras yra sugadintas ir įmonė neturi pinigų remontui, todėl šiukšlines žuvis gaudė ungurine gaudykle, teismas šį paaiškinimą taip pat vertina kritiškai ir įmonės vadovo neveikimą (gedimo nešalinimą) vertiną kaip sąmoningą veiksmą, pateisinantį neteisėtą žvejybą Narsupės upelyje, nes kaip matyti iš Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2012 m. spalio 12 d. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo, UAB „Laukoja“ hidrokompleksas buvo sugadintas dar 2012 m. liepos mėnesį ir remonto darbai kainuoja tik 689,61 Lt (b. l. 128). Nors A. S. savo skunde nurodė, jog žvejodamas vykdė darbines funkcijas UAB „Laukoja“ eksploatuojamo hidrokomplekso dalyje, skundo nagrinėjimo metu aiškino, jog Narsupės upelis priklauso įmonės hidrosistemai, tą patį teigė ir teisme liudytojas V. T. - vienintelės UAB „Laukoja“ akcininkės V. T. sutuoktinis, bylos nagrinėjimo metu tai patvirtinančių įrodymų pateikta nebuvo. Atvirkščiai, paskyręs A. S. nuobaudą pareigūnas A.Vaičiūnas paaiškino, kad nagrinėjant administracinę bylą buvo paprašyta pateikti dokumentus, įrodančius, kad upelis nuosavybės teise priklauso įmonei arba bendrąja daline nuosavybės teise priklauso valstybei ir fiziniams ar juridiniams asmenims, tačiau tokio dokumento nebuvo pateikta, o iš Upių ir ežerų klasifikatoriaus buvo išimti duomenys, kad ši upė vis tik yra Narsupė, ji yra valstybinė, yra jos inventorinis numeris, taip pat yra pažymėta klasifikatoriuje jos atkarpa – pusė kilometro, tai pamatavus per portalą maps.lt, pusė kilometro lygiai atitinka iki tvenkinių G-1, G-2 pradžios. Šį pareigūno paaiškinimą patvirtina ir esantis byloje Lietuvos Respublikos upių ir tvenkinių klasifikatorius, į kurį įtraukta Narsupė, jai suteiktas kodas 12110039 (b. l. 50 - 53). Iš esančio byloje Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. gegužės 6 d. išrašo matyti, jog UAB „Laukoja“ priklauso hidrotechniniai statiniai - tvenkiniai G-1, G-2 ir hidroįtvarai r2, r3, r4, jokio įrašo, kad šiai įmonei priklauso Narsupė, nėra ( b. l. 47 - 49). Nors esančioje byloje UAB „Laukoja“ tvenkinių schemoje Narsupė pavaizduota kaip tvenkinio G-1 tęsinys, nenurodant upės pavadinimo (b. l. 18, 57 - 59), teismas nelaiko tai tinkamu įrodymu, kad paminėta upė priklauso UAB „Laukoja“. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad Ignalinos rajono Gavio užtvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2009 m. spalio 2 d. įsakymu ir suderintu su šio ežero naudotoju UAB „Laukoja“ direktoriumi A. S., prieduose - ežero planuose - Narsupė jau nėra pavaizduota kaip tvenkinio G-1 dalis ar priklausinys (b. l. 139 - 158). Ta aplinkybė, kad per paminėtą upę vanduo įteka iš Gavio ežero į įmonės tvenkinius, taip pat nereiškia, jog šį upė yra įmonės tvenkinio dalis arba priklausinys. Todėl teismas laiko įrodytu, kad A. S. žvejojo ungurius ne UAB “Laukoja“ priklausančiame vandens telkinyje. Kaip paaiškino Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė K. Malaiškaitė ir to nepaneigė A. S., UAB „Laukoja“ neturi jokio leidimo naudoti Narsupės upėje žuvų išteklius ir, valstybė niekam nėra išdavusi jokių leidimų vykdyti žvejybą Narsupės upėje. Todėl teismas laiko įrodytu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. 2014 m. gegužės 1 d., apie 23 val. 50 min., neteisėtai žvejojo ungurius Narsupės upėje kaip fizinis asmuo, nes, kaip nurodyta aukščiau, tokį paaiškinimą jis iš karto davė į žvejybos vietą atvykusiems aplinkos apsaugos pareigūnams ir tokį paaiškinimą pats surašė administracinio teisės pažeidimo protokole. A. S. versija, jog jis žvejoje kaip įmonės darbuotojas (vadovas), atsirado jau po administracinės nuobaudos jam paskyrimo. Todėl teismas mano, kad A. S. padarytas pažeidimas buvo teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį, numatančią atsakomybę už Mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), nes vadovaujantis Mėgėjiškos žūklės vidaus vandenyse taisyklių 11.2. punktu, draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais; o pagal Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymo 2 straipsnio 7 punktą, tinkliniai žvejybos įrankiai yra ne mėgėjų žvejybos įrankiai. Teismas vertina šį A. S. padarytą pažeidimą kaip fizinio asmens padarytą pažeidimą ir dėl tos priežasties, kad jo neteisėta ungurių žvejyba nebuvo susijusi su UAB „Laukoja“ veikla ir nebuvo kažkokio įmonės technologinio proceso dalimi, jis tik neteisėtai žvejojo prisidengęs darbinių funkcijų atlikimu ir panaudodamas įmonės ungurinę gaudyklę. Todėl Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas, vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius A. Vaičiūnas 2014 m. gegužės 6 d. nutarimu teisėtai ir pagrįstai paskyrė už šį pažeidimą A. S. administracinę nuobaudą 500,00 Lt baudą ir konfiskavo pažeidimo įrankius, nes, vadovaujantis ATPK 242 straipsniu, aplinkos apsaugos organų vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti nuobaudas už pažeidimus, numatytus ATPK 87 straipsnyje, turi teisę vyriausieji ir vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Šis pareigūnas nustatė, jog yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nėra sunkinančių, ir laikantis ATPK 30² straipsnio reikalavimų, paskyrė nuobaudą baudą, kurios dydis mažesnis nei šios nuobaudos vidurkis, numatytas įstatymo sankcijoje už padarytą pažeidimą. Todėl teismas neturi jokio pagrindo naikinti paminėtą nutarimą, jį keisti ir skirti švelnesnę nuobaudą, taip pat nėra pagrindo keisti A. S. padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikaciją ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikaciją.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300-302 straipsniais, teisėjas

nutaria:

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko, vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Almanto Vaičiūno 2014 m. gegužės 6 d. nutarimą A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-AB-48 AM 091469 palikti nepakeistą ir A. S. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.