Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-276-478/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-11-06Marijampolės apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-11-06Marijampolės apylinkės teismas
  3. T-105-416/2020Nutartis · 2020-03-04Marijampolės apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-06
Bylos Nr.
1S-276-478/2020
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00187-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
L. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-276-478/2020Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00187-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. D. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 6 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam L. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. D. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesiai laisvės atėmimo. BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu prie 2019 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirtos subendrintos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir L. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai ir 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2018 m. rugpjūčio 14 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 12 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2020 m. vasario 6 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam L. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 mėnesių ir 6 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija nurodė, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 46 balai, ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys, mąstymas, nuostatos keitėsi teigiama linkme ir bendra nuteistojo elgesio dinamika rodo, kad jis gali tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Komisijos vertinimu, tai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl gali būti paleistas lygtinai iš pataisos namų.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, nusikalstamo elgesio rizika, ir padarė išvadą, kad nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

4. Skunde nuteistasis L. D. nesutinka su teismo išvada, kad jis dar negali būti lygtinai paleistas, ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą.

4.1. Nuteistasis nesutinka su prokuroro išsakyta pozicija dėl to, kad jis nėra pasitaisęs, nes prokuroras tai teigia nenurodydamas jokių konkrečių faktų ir argumentų, tik formaliai palaikydamas savo poziciją, kad nuteistojo negalima paleisti lygtinai. Nuteistojo nuomone, prokuroras primetė teismui prielaidomis paremtą savo nuomonę, siekdamas suklaidinti teismą, tačiau pagal Lietuvos Konstituciją, teisingumą vykdo tik teismai ir jų sprendimai turi būti grįsti ne prielaidomis, o įrodymais.

Šalies argumentai

4.2. Skunde nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad bausmės laikas yra nustatomas nuosprendžiu, o kokią dalį paskirtos bausmės atlikus gali būti taikomas lygtinis paleidimas, numato BVK 157 straipsnio taisyklės, todėl lygtinio paleidimo netaikymas negali būti grindžiamas nepakankamos bausmės dalies atlikimu, ir spekuliacijos šiuo klausimu prieštarauja įstatymo nustatytai tvarkai. Nuteistieji turi teisę į lygtinį paleidimą, jeigu atlikta tam tikra įstatyme nustatyta paskirtos bausmės dalis ir tam neprieštarauja pataisos namų lygtinio paleidimo komisija. Šiuo atveju, kadangi Komisija nutarė taikyti jam lygtinį paleidimą, Marijampolės apylinkės teismas turėjo vadovautis BVK 157 straipsnio 4 dalimi ir šį nutarimą patvirtinti. Nuteistasis nurodo, kad skundžiama nutartis netvirtinti komisijos nutarimo pažeidžia BVK numatytą nuteistųjų integracijos tikslą ir paneigia lygtinio paleidimo prasmę.

4.3. Nuteistasis skunde nurodo, kad jo pasitaisymą parodo elgesys bausmės atlikimo metu. Jis, atlikdamas bausmę, mokėsi, dalyvavo reabilitacijos programose, turi teigiamas nuostatas, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, už gerą elgesį ir darbą skatintas, palaiko socialinius ryšius su šeima, laisvėje turės kur gyventi, bus priimtas į darbą, dėl padaryto nusikaltimo prisipažino pilnai, labai gailisi. Prašo atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes ir priimti sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo L. D. skundas atmestinas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atlikę įstatyme numatytą paskirtos bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

8. Dėl skundo argumento, jog prokuroras, pateikdamas nuomonę dėl komisijos nutarimo netvirtinimo, įtakojo teismo sprendimą, teisėjų kolegija pažymi, kad nei BPK ir BVK nedraudžia prokurorui teikti atsiliepimą dėl Komisijos priimto nutarimo, be to, atsiliepime prokuroro išsakyta nuomonė teismui nėra privaloma, teismas gali atsižvelgti į atsiliepime nurodytas aplinkybes, tačiau, priimdamas sprendimą, patikrina visus apie nuteistąjį pateiktus faktinius duomenis. Skunde nuteistasis taip pat teigia, kad Marijampolės apylinkės teismas turėjo vadovautis BVK 157 straipsnio 4 dalimi ir Komisijos nutarimą patvirtinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo procedūra yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi, Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Lygtinio paleidimo komisijų nutarimų teisėtumas turi būti patikrintas teismo, jei Komisija nutaria taikyti lygtinį paleidimą, toks nutarimas turi būti patvirtintas teismo, o jei atsisako, skundai dėl nutarimo taip pat yra nagrinėjami teisme, kaip ir šiuo atveju. Ši įstatymo norma suponuoja išvadą, jog teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.

9. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis L. D. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju L. D. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 46 balai, t. y. vertinama kaip vidutinė, todėl pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

10. Nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami L. D. elgesio pokyčiai – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, mokėsi, nuobaudų neturi, yra skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą, mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus.

11. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi manipuliacinio elgesio patyrimo, stengiasi pateikti save tik iš gerosios pusės, pripažįsta, kad dalis nusikaltimų buvo padaryti apsvaigus nuo alkoholio ir sukonfliktavus su kita kompanija, anksčiau yra buvę ilgesnių alkoholio vartojimo laikotarpių. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, jog atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad esant nestruktūruotoje aplinkoje nuteistojo impulsų kontrolė silpna, elgesys gali būti impulsyvus, agresyvus, ypač apsvaigus nuo alkoholio. Problemų sprendimo įgūdžiai kelia abejonių, asmuo apgalvoja kai kurias pasekmes, tačiau ne visas, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. L. D. nustatytas kriminogeninis veiksnys – alkoholio vartojimo tikimybė, kas gali įtakoti nuteistojo savikontrolės susilpnėjimą. Nuteistasis teigia, kad iki bausmės atlikimo dirbo ir išėjęs į laisvę turės darbą, tačiau teismui pateikti duomenys neduoda pagrindo išvadai apie teigiamą jo darbinę motyvaciją. L. D. iki bausmės atlikimo legalaus darbo stažo neturi, pataisos namuose Profesinio rengimo centre nesimoko, įsigyti papildomos specialybės nesiekia. Šie asmenybę apibūdinantys charakterio bruožai pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai abejoti, jog šiuo metu išėjęs į laisvę, nuteistasis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuo pirminio „OASys“ tyrimo, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 58 balais, iki dabar, kai ši rizika yra 46 balai, ji sumažėjo, tačiau svarbus faktas tai, kad ši rizika 46 balais buvo įvertinta dar 2019 m. rugpjūčio 20 d., kai L. D. pirmą kartą buvo pristatytas Komisijai. Pakartotinio jo svarstymo Komisijoje po 5 mėnesių metu nusikalstamo elgesio rizika nebuvo sumažėjusi, išliko tokia pati – 46 balai.

12. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, L. D. teismo teistas 8 kartus, jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau po to jis vėl ne kartą nusikalto ir toliau darė tyčinius nusikaltimus. Aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Šios aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, kad tai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei bei atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas bei rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti jo galimybes nenusikalsti ateityje bei pažangą pataisos proceso metu.

13. L. D. skunde teigia, kad nuteistieji turi teisę į lygtinį paleidimą, jeigu atlikta BVK 157 straipsnyje numatyta paskirtos bausmės dalis, todėl lygtinio paleidimo netaikymas negali būti grindžiamas nepakankamos bausmės dalies atlikimu. BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir L. D. šį formalųjį pagrindą atitinka, jis atliko vieną trečiąją paskirtos bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir todėl įgijo teisę būti svarstomas Komisijoje dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau šis formalus lygtinio paleidimo taikymo pagrindas savaime neįpareigoja nei Komisijos, nei teismo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Taigi, tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

14. Teisėjų kolegija laiko, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, taigi, L. D. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai L. D. charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo L. D. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėGytis VečerskasValdas Vitunskas