Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Šumskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-106-195/2013

Teisėjas Marjan Gerasimovič Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00336-2011-4

2013 m. kovo 14 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. ir nukentėjusiojo I. V. apeliacinius skundus dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. N., a.k(duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taikant BK 75 str. paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo iš gyvenamosios vietos neišvykti ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. gegužės 9 d. apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto metu tyčia sudavė nukentėjusiajam I. V. kumščiu į veidą bei koja į dešinės kojos kelį, nuo ko pastarasis parkrito ant žemės, nukentėjusiajam I. V. buvo padarytas dešinės pėdos padikaulio lūžis ir taip nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.

Nukentėjusysis atkreipia teismo dėmesį, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į A. N. versiją, jog jis koją susižalojo nukritęs nuo kopėčių. Nukentėjusiojo nuomone, teismas turėjo šią versiją patikrinti.

Teismo posėdyje nuteistasis A. N. bei jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo I. V. apeliacinį skundą atmesti,. Nukentėjusysis I. V. ir jo atstovas prašė nukentėjusiojo skundą tenkinti. Prokurorė Janina Pavlovskaja prašė A. N. apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiojo skundą patenkinti pilnai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiojo I. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistasis A. N. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo neigia, teigia, kad jis tik gynėsi, nustatytų sužalojimų nepadarė, I. V. įvykio metu buvo neblaivus.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2011 m. gegužės 9 d. apie 18.00 val. įvykusio konflikto su kaimynu metu A. N. tyčia sudavė nukentėjusiajam I. V. kumščiu į veidą bei spyrė į dešinės kojos kelį, nuo ko pastarasis parkrito ant žemės, nukentėjusiajam I. V. buvo padarytas dešinės pėdos padikaulio lūžis, dėl kurio nesunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą. Pastarosios aplinkybės nustatytos nuosekliais nukentėjusiojo I. V., liudytojų S. P., V. Z., M. A. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu duotais parodymais, kuriais abejoti nėra pagrindo. Tiek nukentėjusysis I. V., tiek liudytojai V. Z., M. A. vienareikšmiškai nurodė, kad nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai į veidą ir į koją. Nors liudytojas S. P. nurodė, kad nematė ar nukentėjusiajam nuteistasis sudavė smūgį į koją, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, jog I. V. priėjus prie A. N., šis be jokių kalbų sudavė I. V. kumščiu į veidą, nuo ko pastarasis pargriuvo ir susižalojo koją (b.l.112-116).

Nukentėjusysis I. V. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad atėjus pas A. N., šis be jokių kalbų sudavė jam kumščiu į veidą, jam nukrito akiniai, bei spyrė į dešinės kojos kelį, nuo ko jis pargriuvo ant žemės. Taip pat nukentėjusysis nurodė, jog pats negalėjo atsistoti, nes skaudėjo dešinę koją. Jį pakėlė ir padėjo grįžti namo S. P.. Po kelių dienų nuvykus pas medikus, jam buvo uždėtas tvarstis (b.l.147-153). Savo parodymus nukentėjusysis, visiškai patvirtino akistatos metu, kur jis nurodė kaip buvo įvykdyta nusikalstama veika, nurodė vietas, į kurias I. V. buvo suduodami smūgiai (b.l.19-20).

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo A. N. parodymais, vertindamas juos kaip prieštaringus bei neatitinkančius kitų byloje nustatytų aplinkybių.

Nuteistojo kaltę iš dalies patvirtina ir jo sugyventinės A. S. bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad į jų namo kiemą atėjus S. P. ir I. V. įvyko konfliktas, kurio metu A. N. sudavė I. V. į skruostą, jis nukrito ant žemės, nukrito jo akiniai (b.l.112-116). Paties nuteistojo bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad jis sudavė I. V. ranka į veidą, nuo ko pastarasis pargriuvo, kadangi buvo stipriai išgėręs (b.l.147-149). Pažymėtina, kad šių duomenų visuma neginčytinai patvirtina pirmos instancijos teismo išvadą dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir to išdavoje kilusių padarinių.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė A. N. nurodytą argumentą, kad I. V. po jam suduoto smūgio negalėjo atsikelti, kadangi buvo neblaivus, nurodydamas, jog I. V. į įvykio vietą atėjo pats, tačiau atgal grįžti namo pats jau negalėjo ir to priežastis buvo patirtas sužalojimas, o ne jo neblaivumas.

Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo I. V. parodymais, kur jis nurodė, kad po 2011 m. gegužės 9 d. labai skaudėjo koją, dėl to jis kreipėsi į medikus ir buvo apžiūrėtas (b.l.149). Kadangi skausmas I. V. nepraėjo, po kurio laiko jis vėl kreipėsi į medikus ir buvo nustatyta, kad I. V. padarytas dešinės pėdos 2-o padikaulio lūžis, galimai 2011 m. gegužės 9 d., paveikus kietu buku daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta, neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo atsirasti griuvimo ar (ir) atsitrenkimo metu, sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, padarytas vienu trauminiu poveikiu (Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011 m. lapkričio 16 d. specialisto išvada Nr. G 3419/11(01) (b.l.24-25)).

Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas ekspertas V. K. patvirtino specialisto išvadoje išdėstytas aplinkybes bei nurodė, jog nukentėjusiajam I. V. sužalojimas padarytas nuo tiesioginio trauminio poveikio kietu buku daiktu nuo tiesioginio smūgio į pačią pėdą, arba atsitrenkiant į kietą buką daiktą (b.l.126-127). Pažymėtina, kad specialisto išvada bei eksperto V. K. bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai ne paneigia, bet patvirtina A. N. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d. Vien ta aplinkybė, kad ankščiau paminėtoje išvadoje yra nurodomi keli alternatyvūs galimi sužalojimo atsiradimo būdai bei nėra tiksliai nurodoma sužalojimo atsiradimo data, negali sudaryti pagrindo abejoti šia išvada kaip įrodymu. Įvertinęs jam pateiktą medžiagą, specialistas gali tik nurodyti ar asmuo galėjo būti sužalotas nurodytu laiku ir kokiomis aplinkybėmis galėjo būti padarytas tam tikras sužalojimas. Faktinės aplinkybės nustatomos vertinant ir kitus duomenis. Šiuo atveju tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai nurodė, kaip I. V. buvo mušamas, t.y. suduodant smūgį į veidą bei į koją, krito ant žemės. Duomenų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 9 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d. kai buvo išduota specialisto išvada, nukentėjusysis patyrė kitą panašaus pobūdžio traumą, nėra. Šios aplinkybės rodo, kad apylinkės teismas padarė pagrįsta išvadą, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas I. V. buvo padarytas neteisėtais nuteistojo A. N., tyčiniais veiksmais kaltinime nurodytu laiku.

Nukentėjusiojo I. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nuosprendis, keistinas (BPK 328 str. 4 p.).

Pagal BPK 109 str. civilinio ieškinio dalykas baudžiamoje byloje yra turtinė ir /ar neturtinė žala. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata pateikiama CK 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Tuo tarpu neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį dėl žalos nukentėjusiajam atlyginimo nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo naujos aplinkybės dėl nukentėjusiojo drabužių apgadinimo, nepateikta įrodymų dėl turėtų jo bylinėjimosi išlaidų ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusysis turi teisę su ieškiniu kreiptis civilinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis I. V. 2012 m. vasario 20 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismui pateikė 652,27 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys buvo pateiktas iki įrodymų byloje tyrimo (BPK 112 str. 1 d.), nurodant negautas pajamas, patirtą žalą ir turėtas išlaidas, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus (b.l.71-87). Todėl vadovaujantis BPK 109 str., 110 str. bei 115 str. 1 d. nustatyta tvarka nukentėjusiojo I. V. civilinis ieškinys turėjo būti išnagrinėtas priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu teismas priėmė neprocesinį sprendimą palikti I. V. teisę kreiptis su ieškiniu civilinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad nukentėjusiajam I. V. dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų buvo sutrikdyta sveikata, jis turėjo gydytis, už nedarbo laikotarpį jam nebuvo sumokėtas atlyginimas, taip pat buvo sugadinti jo drabužiai, akiniai. Tai patvirtino nukentėjusysis, byloje yra kiti nukentėjusiojo patirtą žalą patvirtinantys duomenys (b.l.71-87), netikėti nukentėjusiojo parodymais dėl patirtos žalos įvykio metu, pagrindo nėra, ji realiai atitinka nustatytas įvykio aplinkybes ir neabejotinai tokia galėjo būti ir yra padaryta, todėl nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys, šioje dalyje, turi būti patenkintas pilnai (BPK 115 str. 1 d.).

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, kūno sužalojimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Neturtinės žalos dydžio bendrieji nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Šiame straipsnyje pasakyta, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl nuteistojo A. N. tyčinių nusikalstamų veiksmų nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiojo I. V. sveikata, t.y. jam buvo padarytas dešinės pėdos padikaulio lūžis, sukėlęs neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, be to, jis daugiau nei mėnesį buvo nedarbingumas ir negalėjo dirbti (b.l.86). Įvertinus byloje turimus duomenis konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nepriteisė nukentėjusiajam I. V. neturtinės žalos (CK 6.250 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nukentėjusiojo nurodytas 2000 lt neturtinės žalos dydis atitinka neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, žmonių pragyvenimo lygį bei protingumo ir teisingumo kriterijus, neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai ir turi būti patenkintas.

Nukentėjusiojo I. V. prašymas dėl 256,65 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai priteisimo, netenkintinas. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis turėjo faktines išlaidas dėl jam suteiktos Valstybinės teisinės pagalbos. Kiti asmenys dėl šios sumos priteisimo civiliniais ieškovais nepripažinti ir reikalavimų dėl to byloje nepateikę.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutarė:

Nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nuosprendį pakeisti. Nuosprendžio dalį kurioje priimtas sprendimas nukentėjusiajam I. V. palikti teisę kreiptis su ieškiniu civilinio proceso tvarka, panaikinti.

Iš nuteistojo A. N. priteisti 652,27 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo I. V. naudai.

Nukentėjusiojo I. V. civilinį ieškinį dalyje dėl 256,65 Lt priteisimo bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.