Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-06-21 · Byla Nr. ATP-414-497/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-21
Bylos Nr.
ATP-414-497/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-15434-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Cininas
Kategorijos
  • 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-414-497/2017Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-15434-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.3.; 3.26.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimo, kuriuo A. S. nubaustas pagal LR ATPK 126 str. 1 d. 289 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 20 d., apie 18.27 val., Architektų g. 106 namo kieme, Vilniuje, vairavo automobilį „Peugeot 107“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, 1,29 promilių girtumo laipsnis, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.

Apelianto manymu, jis yra pripažintas kaltu ir nubaustas visiškai nepagrįstai, o priimdamas nutarimą, teismas rėmėsi tik apeliantą kaltinančiais įrodymais, o teisinančius vertino kritiškai. Teismas išvadą apie apelianto vairavimą esant neblaiviam padarė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikęs teisės normas.

Šalies argumentai

Apeliantas savo kaltės nepripažįsta ir teigia, kad įvykio metu transporto priemonę vairavo blaivus, o alkoholį dėl streso vartojo tik, iškart grįžęs į namus, po vairavimo. Aplinkybę, kad alkoholį A. S. vartojo namuose, patvirtino ir liudytoja O. B.. Be to, apeliantas po vairavimo namuose praleido apie valandą laiko, kol atvyko policijos pareigūnai.

Asmens neblaivumo nustatymo pažyma patvirtina, kad A. S. blaivumas buvo patikrintas praėjus beveik valandai po to, kai jis buvo pastebėtas vairuojantis. Apelianto teigimu, alkotesterio duomenys patvirtina tik neblaivumo konkrečiu laiku-praleidus beveik valandą namuose-aplinkybę, tačiau ne vairavimo esant neblaiviam faktą.

Skunde teigiama, kad ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, t.y. vairuojančiam transporto priemonę asmeniui traukiamam atsakomybėn turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Taigi apelianto neblaivumas ne tik nebuvo patvirtintas faktinio automobilio vairavimo metu, bet ir buvo nustatytas praėjus pakankamai daug laiko nuo transporto priemonės vairavimo.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu liudytojas N. P. taip pat A. S. vairavimo fakto esant neblaiviam nematė. Liudytojas tik parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad pranešėjas matė, jog i Architektų g. 104 kiemą įvažiavo galimai neblaivus vyras automobiliu, kuris važiavo pavojingai manevruodamas, sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.

Skunde nurodoma, kad liudytojų D. T. ir A. K. parodymai, nustatinėjant aplinkybę, kad apeliantas buvo neblaivus vairavimo metu, negali parvirtinti A. S. atsakomybės, negali būti pakankami įrodymai pripažinti faktą, jog apeliantas vairavo neblaivus. Nei vienas iš liudytojų neturi medicininio išsilavinimo, prie apelianto nebuvo priėję, neužfiksavo nuo apelianto sklindančio alkoholio kvapo, neblaivumo faktą nustatė iš matymo, per atstumą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad įvykis įvyko tamsiu paros metu, todėl liudytojų parodymai vertintini kritiškai.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apelianto skundo argumentai, jog skundžiamas nutarimas yra priimtas neišsamiai, nevisapusiškai išnagrinėjus su byla susijusias aplinkybes, yra atmestini. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad A. S. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir betarpiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.

Apeliantas skunde neneigia jam nustatyto girtumo laipsnio, bet neigia, kad vairavo automobilį neblaivus. Apelianto teigimas, kad būdamas neblaivus jis automobilio nevairavo ir išgėrė grįžęs namo, paneigtas byloje surinkta medžiaga: liudytojų D. T. ir A. K. parodymais, Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Raitojo būrio vyr. patrulio N. P. tarnybiniu pranešimu, alkotesterio duomenimis, ROIC duomenimis.

Apeliantas, skunde neigdamas savo kaltę, remiasi tuo faktu, jog jis transporto priemonę vairavo apie 18:27 val., tačiau jo blaivumas buvo patikrintas tik 19:24 val., kas pasak apelianto rodo jo parodymų teisingumą apie tai, jog išgėrė tik grįžęs namo. Tačiau tokia apelianto įvykių versija vertintina kaip tikrovės neatitinkanti gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė liudytojais betarpiškai pažeidimą stebėjusius D. T. ir A. K., kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas remiasi nuosekliais ir neprieštaringais liudytojų D. T. ir A. K. parodymais. Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, jie nurodė, kad tikrai matė koks automobilis važiavo, tiksliai nurodė valstybinius numerius, matė asmenį, kuris sėdėjo už vairo ir apibūdino jo išvaizdą, tiksliai nurodė kiemo, į kurį įsuko automobilis, adresą. Taip pat liudytojai D. T. ir A. K. parodė, kad asmuo keistai ir pavojingai manevravo, sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, kliudo šaligatvį, net sukliudė liudytojui A. K.. Liudytojai tą automobilį sekė iki pat namo, matė kaip iš to automobilio išlipo A. S. iš automobilio vairuotojo pusės ir ėjo namo labai sunkiai, sunkiai orientavosi, mašiną buvo pasistatęs prie pat laiptinės (b.l. 62-63). Be to apeliantas keitė parodymus – iš pradžių parodė, kad išgėrė susipykęs su draugę, o teismo posėdžio metu parodė, kad išgėrė, nes susinervino, kad negavo pinigų ir dar mašina sugedo. Įvertinus byloje surinktus įrodymus sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog tokie A. S. parodymai yra neįtikinami ir vertintini kritiškai.

Abejoti liudytojų parodymais nėra pagrindo, jie nesuinteresuoti bylos baigtimis, iki įvykio pažeidėjo A. S. nepažinojo ir jų nesiejo jokie ryšiai, kad liudytojai norėtų pakenkti A. S. taip pat duomenų nėra. Įrodymais pagrįstų aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai D. T. ir A. K. būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, teismas nenustatė. Todėl apylinkės teismas pagrįstai tokiais parodymais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole. Apelianto nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad jis nepagrįstai nubaustas dėl inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo.

Tapačios įvykio aplinkybės yra išdėstytos ir liudytojo N. P. tarnybiniame pranešime (b.l. 6), kuriame detaliai nurodytos įvykio aplinkybės, kad apžiūrėjus pranešėjų nurodytą kiemą, pastebėjo automobilį „Peugeot“, minėtais valstybiniais numeriais. Pakvietus automobilio savininką, prie automobilio priėjo vyras, A. S., kuris svirduliavo, jo kalba buvo nerišli, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pranešėjai atpažino A. S. ir nurodė jį kaip vairuotoją, kuris vairavo galimai neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti minėto liudytoju apklausto policijos pareigūno parodymais, nes jo parodymai nuoseklūs, nėra duomenų, kad jis būtų suinteresuotas A. S. nepagrįstai apkaltinti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tiek tarnybinį pranešimą, tiek minėto policijos pareigūno parodymus, laikė A. S. kaltę patvirtinančiais įrodymais.

Tai, jog A. S. įvykio dieną neblaivus nevairavo, nurodė ir jo draugė liudytoja O. B.. Tačiau sugyventinės O. B. parodymai vertintini kaip melagingi. Be to ši liudytoja vairavimo fakto nematė.

Apeliantas skunde taip pat teigia, kad nei vienas iš liudytojų neturi medicininio išsilavinimo, prie apelianto nebuvo priėję, neužfiksavo nuo apelianto sklindančio alkoholio kvapo, neblaivumo faktą nustatė iš matymo, per atstumą. Tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokiais skundo motyvais nesutinka. Ši nurodyta aplinkybė dėl liudytojų medicininės kompetencijos nebuvimo nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi, kadangi apelianto neblaivumo faktas buvo nustatytas alkotesterio rodmenimis. Apelianto įtartinas vairavimas, vėliau jam išlipus iš automobilio jo judesiai ir svirduliavimas, liudytojams D. T. ir A. K. ir sukėlė įtarimus dėl apelianto neblaivumo. Pagal asmens judėjimo motoriką, kuri yra pasikeitusi, judesius, keistą elgesį, svirduliavimą, galima teigti, kad asmuo buvo neblaivus.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo iširti bei įvertinti įrodymai, iš esmės paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją, kad automobilį vairavo blaivus. Ši faktinė aplinkybė nustatyta objektyviais įrodymais, kurių patikimumas patikrintas teisminio bylos nagrinėjimo metu. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad faktinės aplinkybės šioje byloje nustatytos teisingai, taip pat pagrįstai konstatuota, kad jog A. S. kaltė padarius pažeidimą įrodyta patikimais ir abejonių nekeliančiais įrodymais. Skundžiamame nutarime įrodymai aprašyti ir įvertinti laikantis įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šį nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,

nutarė:

atmesti A. S. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą palikti galioti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Audrius Cininas