Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajone, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., nedirbantis, teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams, teistumas neišnykęs; teistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, teistumas neišnykęs; teistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., BK 187 str. 1 d., BK 63 str. laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams, teistumas neišnykęs; teistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str., 149 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. P. 2011 m. rugpjūčio 12 d., apie 13 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., pasinaudodamas mažametės A. S., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, panaudodamas fizinį bei psichologinį smurtą, užlaužė mažametei A. S. rankas bei laikydamas įremtą į kaklą plastmasinį peilio rankeną, nusitempė ją už kaimo klubo, pastumdamas pastarąją pargriovė ant žemės, užgulęs iš viršaus savo kojomis suspaudė nukentėjusiosios kojas bei pradėjo nurenginėti viršutinius rūbus, taip grasindamas ją išžaginti, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis pasikėsino lytiškai santykiauti su mažamete nukentėjusiąja A. S. prieš jos valią, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes liudytojų buvo užkluptas darantis nusikalstamą veiką, tai yra R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str., 149 str. 4 d.

Apklaustas kaltinamuoju R. P. kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, neprisipažino ir parodė, kad pasiskolino iš E. S. pinigų ir neatidavė jam, E. S. pradėjo kelti procentus ir jie susipyko. E. S. pradėjo važinėti pas jį namo, grasinti. Vėliau jis buvo Vilniaus rajone pas savo draugą, išgėrė 3 litrus alaus ir eidamas namo prisiminė, kad praeitą naktį buvo pas jį E. S. su draugais, langus daužė ir paskambino savo dėdei Janui, pasakė, kad nori nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą pakalbėti, kad nedaužytų langų. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) km. ir ieškojo E. S., važiuodami toliau sutiko A. S., - E. S. sesę. A. S. jis paklausė, kur yra jos brolis, bet ji nepasakė, pradėjo bėgti. Jis ją pagavo, gąsdino, kad jei nepasakys, kur yra brolis, išprievartaus, bet po kokių trijų ar keturių minučių pamatė, kad ateina E. S. su draugais, jam pasirodė, kad jie buvo girti, tai atsisėdo į mašiną ir nuvažiavo. Neprisimena už kurios rankos A. S. laikė, bet už vienos rankos ją laikė, ji norėjo ištrūkti, nieko nesakė. Nenuiminėjo jos drabužių. Nežino, kodėl A. S. tvirtina kitaip, bet jis nedarė to, kuo yra kaltinamas. Nežino, kodėl pasakė mergaitei, kad ją išprievartaus, buvo išgėręs. Mergaitė buvo išsigandusi, kai pasakė jai, jog išprievartaus. Nežino, kaip ji priėmė jo ketinimus. Kišenėje turėjo peilio plastikinę rankeną, kurią paėmė be tikslo, nebuvo išėmęs iš kišenės, tik bėgant iškrito. Peilio rankeną jam davė dėdė, jei pradėtų pulti. Važiavo su dėde, kad pakalbėtų su E. S. ir jo tėvais.

Nors kaltinamasis kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti mažametę A. S. neprisipažino, tačiau teismas mano, kad R. P. kaltė yra visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais duomenimis, kurie buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir šiuos duomenis teismas pripažįsta įrodymais. Tokiais įrodymais teismas pripažįsta: nukentėjusiosios A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 10-12), liudytojų E. S., D. T., R. V., V. S., Al. S. parodymus, duotus teisme, ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės aktą Nr. 103MS-117 (b. l. 23-25), daiktų pateikimo protokolą (b. l. 32), daiktų apžiūros protokolą (b. l. 33-38).

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuose A. S. nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 12 d., apie 13.00 val., ji ėjo į parduotuvę. Greta sustojo automobilis ir jame buvęs vaikinas (R. P.) paklausė, ar ji V. S. duktė, ji atsakė teigiamai, tada vaikinas pasakė, jog ji eis kartu su juo. Visa tai vyko prie kaimo klubo. R. P. jai sakė, jog ji atsiims už tai, ką blogo jos brolis jam padarė. Ji bandė bėgti, bet nepavyko, nes R. P. staigiai užlaužė jos rankas ir nutempė ją už kaimo klubo. Vėliau jis ją pastūmė, pargriovė ant žemės, užgulė ant jos ir pradėjo nurenginėti viršutinius rūbus. Ji priešinosi, šaukė, R. P. jos kojas laikė tarp savų suspaudęs. R. P. norėjo nurengti megztinį, bet jam nieko nepavyko, ji nesileido. Grasino jai panašiu daiktu į kastetą, šalia gerklės laikė. Viskas baigėsi tuo, kad brolis išgirdo jos šauksmą ir atbėgo prie klubo. Brolis sudavė R. P. porą smūgių, kad pastarasis pasitrauktų nuo jos. R. P. atsistojo ir nubėgęs įsėdo į mašiną, išvažiavo. R. P. ištraukė kastetą, kai atėjo jos brolis, bet suprato, jog kastetas daugiau skirtas jai nei broliui. Dėl to, kad jos rankas laikė užlaužęs R. P., ant rankų buvo žymės, kokios spalvos nežino. Skaudėjo, kai ją pargriovė ant žemės.

Liudytojas E. S. apklaustas teisme parodė, jog pažįsta R. P., mokėsi kartu, konfliktų jokių nebuvo. Įvykio dieną, apie pusę pirmos, ėjo kartu su D. T. ir R. V. (duomenys neskelbtini) prie klubo, ėjo pas draugą ir R. V. sako, kad turbūt jo sesė rėkia, nuėjo pasižiūrėti ir pamatė, kad jos sesuo guli ant nugaros, o R. P. bando ją nurengti, bandė nurengti megztinį. Sesuo rėkė. Jis jam trenkė porą smūgių, kai R. P. nusirenginėjo. Tada R. P. nieko nesakęs pabėgo, jam kažkas iškrito, kaip „kastetas“, R. P. sėdo į automobilį ir nuvažiavo, o jie su sese parėjo namo, viską tėvams pasakė. Sesuo jam sakė, jog R. P. norėjo ją išprievartauti, nesakė kodėl jis ją norėjo išprievartauti. R. P. jam skambino norėjo susitikti, pasimušti. Niekas R. P. neskolino pinigų ir R. P. jam neskolino. Nevažiavo pas R. P. langų daužyti. Tiksliai nematė, kaip kaltinamasis pametė peilio rankeną, ją rado draugas.

Liudytojas D. T. parodė, jog pažįsta R. P., mokėsi vienoje mokykloje, konfliktų su juo neturėjo, o A. S. yra jo kaimynė, gyvena per kelią. Įvykio dieną ėjo pas draugą E. T., R. V. išgirdo A. S. klyksmą, nežino, kaip jis iš karto suprato, kad tai A. S.. Jie nuėjo pasižiūrėti, pamatė, jog A. S. guli, o R. P. bando ją nurengti. Neatsimena, kokie buvo mergaitės drabužiai. Jie kaltinamąjį išgąsdino, E. S. sudavė jam vieną kartą, bet nematė kur. R. P. pradėjo bėgti, jie paskui jį, tada atvažiavo mašina Audi 80 juoda ir R. P. nuvažiavo. Viskas vyko prie klubo. R. P. turėjo juodą daiktą, galimai rankeną nuo peilio, kuri gulėjo prie jo ten, kur jis.

Liudytojas R. V. parodė, kad pažįsta R. P., ankščiau nebuvo pažįstami. A. S. pažįsta, ji jo kaimynė. Įvykio dieną jie ėjo per gatvę ir išgirdo, kaip rėkia A. S., jis pasakė, kad turbūt E. S. sesuo ten rėkia, nuėjo pasižiūrėti ir pamatė R. P., kuris norėjo ją išprievartauti. Pamatė, kaip jis norėjo nurengti jos drabužius, o ji gulėjo ant nugaros. Pažįsta balsą, todėl ir pagalvojo, kad ten rėkė A. S.. R. P. nieko nesakė, pabėgo, E. S. dar jam smogė. R. P. nubėgo į kelią, atvažiavo mašina, jis įsėdo ir nuvažiavo. Neprisimena, kokie buvo A. S. rūbai. R. P. rankoje turėjo nuo peilio kažką, tą daiktą išmetė, kai bėgo. Mergaitei buvo šokas, neprisimena, ar ji ką nors sakė, sužalojimų nebuvo.

Liudytojas V. S. parodė, kad iš matymo pažįsta R. P.. Įvykio dieną pas jį atbėgo dukra – A. S. ir pasakė, kad prie klubo (duomenys neskelbtini) km. R. P. norėjo ją išžaginti. Paėmė už rankos pargriovė ant žemės, atsisėdo ant jos, norėjo nurengti ir išžaginti. Paskui atėjo sūnus ir tą patį pasakė, tik dar pasakė, kad R. P. to nespėjo padaryti, nes jie su draugais ėjo. R. P. tada pabėgo sėdo į mašiną ir išvažiavo. Jam atrodo, kad jie buvo pažįstami, nes mokėsi vienoje mokykloje. Sūnus nieko nesakė, kad R. P. paskolino pinigų. Negali pasakyti, kad sūnus važiavo ir daužė langus ar grasino. Dukra įvykio dieną lyg tai buvo su striuke ir džinsais. Dukros drabužiai nebuvo suplėšyti ir nebuvo jokių sužalojimų. Mano, kad ieškinyje nurodyta suma gal ir per didelė, bet už moralinę žalą galėtų būti tokia suma. Dabar dukra jaučiasi gerai, eina į mokyklą. Nesikreipė į gydytojus, tik reikės pas psichologus nuvažiuoti.

Liudytoja Al. S. parodė, kad R. P. yra mačiusi mokykloje, nebuvo jokių konfliktų su juo. A. S. yra jos dukra. Įvykio dieną dukra atėjo namo labai susijaudinusi, verkė labai ir sakė, kad ėjo pas močiutę, pakeliui sustojo mašina nepažįstama ir paklausė, ar ji V. S. dukra, dukra pasakė, kad taip ir tada R. P. paėmė ją už rankos, ranką susuko už nugaros ir nuvedė ją už klubo. Dukra sakė, kad iš karto R. P. neatpažino, ji labai išsigando ir pradėjo šaukti. R. P. grasino ją išprievartauti, nemušė jos, bet kažkokį daiktą turėjo rankoje, vėliau atbėgo brolis. Nesakė, kad buvo pargriuvusi, kad R. P. ją nurenginėjo. A. S. drabužiai nebuvo suplėšyti, bet buvo truputį purvini, ji buvo su šortais ir marškinėliais. Namo dukra atėjo be megztinio. Sūnus E. S. atėjo kartu ir iš karto viską pasakojo.

Iš 2011 m. rugpjūčio 16 d. V. S. pareiškimo matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 12 d. apie 13.00 val. V. S. dukra – A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ėjo namo, prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos sustojo tamsios spalvos automobilis Audi 80, iš kurios išlipo pažįstamas jaunuolis – R. D.. Jis paklausė, ar ji yra V. S. dukra, o jai patvirtinus tai, čiupo dukrą už rankų ir nusitempė už kaimo klubo, pargriovė ant žemės, pareikalavo nusimauti kelnes, bandė išprievartauti. Dukra pradėjo rėkti, klyksmą keliu ėjęs sūnus su draugais. Jiems pribėgus, jaunuolis išsigando, įsėdo į minėtą automobilį ir išvažiavo. Po kiek laiko į sūnaus mobiliojo ryšio telefoną pradėta skambinti ir siųsti žinutes, kuriuose buvo grasinta sudeginti namą, susidoroti su vaikais, jeigu apie įvykį bus pranešta policijai. Šį incidentą matė D. T. ir R. V. (b. l. 1).

Apžiūrėjus įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) kaimo klubo kiemas yra neaptvertas, vidinis klubo kiemas taip pat yra neaptvertas, gyvenamųjų namų šalia šio kiemo nėra (b. l. 4-7).

Iš A. S. asmens duomenų bei gimimo liudijimo kopijos matyti, kad ji gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-15).

Iš ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-117 nustatyta, jog A. S. galimai nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. A. S., remdamasi turimomis žiniomis, įtariamojo su ja atliekamų veiksmų metu galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo pilnai suprasti tų veiksmų reikšmės, ir nors dėl savo emocinės būsenos (išgąstis) ji mėgino priešintis (spardėsi, šaukė, prašė paleisti), tačiau dėl situacinių aplinkybių (netikėtumas, fizinis silpnumas, grasinimas) ji negalėjo aktyviai priešintis įtariamojo veiksmams. Ji neserga šiuo metu lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, jai konstatuojama reakcija į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusi dėl byloje nagrinėjamų įvykių. A. S. gali teisingai suvokti reikšmingas byloje aplinkybes ir duoti apie tai teisingus parodymus. A. S. nerekomenduojama dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdyje, jai tikslinga suteikti psichologinę pagalbą, orientuotą į psichotraumuojančios patirties įveiką (b. l. 23-25).

Švenčionių rajono apylinkės prokuratūra, gindama nepilnametės A. S. interesus, pareiškė 10 000 litų civilinį ieškinį A. S. naudai dėl mažametei padarytos neturtinės žalos (b. l. 27-28).

A. S. 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 30), 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu V. S. leista dalyvauti procese kaip A. S. atstovui pagal įstatymą (b. l. 31).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad V. S. pateikė A. S. mobilaus ryšio telefoną NOKIA 3510i, plastikinę peilio rankeną (b. l. 32).

Apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną ir plastikinę peilio rankeną, nustatyta, kad telefono aparato korpusas yra plastikinis juodos spalvos su raudonos spalvos lapais, plastikinio peilio rankena yra juodos spalvos, rankenos ilgis 10 cm, vieta, kur yra tvirtinama geležtė, yra užtepta juodos spalvos medžiaga (b. l. 33-38).

Mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 3510i su jame esančia SIM kortele grąžinti V. S. (b. l. 41-42).

Iš 2011 m. rugpjūčio 17 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant parodymų patikrinimą vietoje su liudytojais E. S. ir D. T. buvo fotografuota skaitmeniniu fotoaparatu „FUJIFILM A 350“. 2011 m. rugpjūčio 17 d. perkėlus iš skaitmeninio fotoaparato kortelės duomenis į kompiuterio kietąjį diską dėl programinės klaidos dalis duomenų nebuvo išsaugoti kompiuterio diske, o iš fotoaparato kortelės buvo ištrinti. Šiuo metu duomenų atstatyti neįmanoma, todėl prie liudytojų E. S. ir D. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, kur pastarieji nurodė protokole aprašytus parodymus, nėra galimybės pateikti fotolentelės (b. l. 53).

Iš 2011 m. rugsėjo 19 d. ir 2011 m. spalio 3 d. tarnybinių pranešimų matyti, kad nepavyko nustatyti juodos spalvos automobilio Audi 80 bei J. D. buvimo vietos, nes šis asmuo nuo 2011 m. sausio 25 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nakvynės namuose negyvena. J. D. paskelbta paieška pagal kategoriją „nuteistas už nusikaltimo padarymą asmuo“ (b. l. 62, 63).

Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas lytiškai santykiavo su mažamečiu asmeniu prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo mažamečio asmens būkle. Bylos medžiaga nustatyta, jog R. P., pasinaudodamas A. S. bejėgiška būkle dėl mažametystės, panaudodamas fizinį bei psichologinį smurtą, pasikėsino lytiškai santykiauti su mažamete nukentėjusiąja A. S. prieš jos valią, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes liudytojų E. S., D. T. ir R. V. buvo užkluptas darantis nusikalstamą veiką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str., 149 str. 4 d.

Pažymima, kad fizinio smurto panaudojimas yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Nagrinėjamu atveju fizinio smurto panaudojimas mažametės atžvilgiu pasireiškė nukentėjusiosios rankų užlaužimu, pastarosios pastūmimu ir pargriovimu ant žemės, nukentėjusiosios užgulimu, jos kojų suspaudimu. Visi trys liudytojai E. S., D. T. ir R. V., sukliudę R. P. padaryti nusikalstamą veiką, patvirtino nukentėjusiosios A. S. nurodytą aplinkybę, kad ji gulėjo ant žemės, šaukėsi pagalbos, o R. P. tuo metu bandė ją nurengti. Ikiteisminio tyrimo metu pastarieji liudytojai patvirtino šias aplinkybes įvykio vietoje. Ištyrus byloje surinktus duomenis nustatyta ir tai, jog nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudotas psichologinis smurtas, kuris gali pasireikšti ne tik žodžiais išreikštais grasinimais panaudoti fizinį smurtą, bet ir kitokio pobūdžio veiksmais. Bylos medžiaga nustatyta, kad R. P. laikė įremtą į mažametės kaklą plastmasinį peilio rankeną. Liudytojai E. S., D. T., R. V. teisme patvirtino aplinkybę, kad kaltinamasis rankoje laikė rankeną nuo peilio, kurią vėliau išmetė, bėgdamas nuo liudytojų. Minėta plastmasinė peilio rankena buvo rasta įvykio vietoje, ją ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė V. S. (b. l. 32). Be to, aplinkybę, jog R. P. panaudojo tam tikrą smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu nurodė ir pats kaltinamasis, kuris teigė, jog pavijęs nukentėjusiąją, laikė jos ranką, nes ji norėjo ištrūkti, gąsdino, kad išprievartaus. Taip pat pasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, dėl to, jog R. P., atlikdamas neteisėtus veiksmus, pasinaudojo nukentėjusiosios A. S. bejėgiška būkle dėl mažametystės. Pagal teismų praktiką, nukentėjusiojo asmens fizinė būklė, kuri gali lemti bejėgišką būklę, gali būti ir asmens amžius. Lytinis santykiavimas su mažamečiu, neturinčiu keturiolikos metų, asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis, duodamas sutikimą tokiems santykiams, pagal savo išsivystymą suvokė daromų su juo veiksmų esmę arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Kaip matyti iš A. S. asmens duomenų bei gimimo liudijimo kopijos matyti, kad nukentėjusioji gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-15), todėl nusikalstamos veikos darymo metu pastarajai dar nebuvo net trylikos metų. Iš ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-117 nustatyta, jog A. S. kaltinamojo su ja atliekamų veiksmų metu galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo pilnai suprasti tų veiksmų reikšmės, ir nors dėl savo emocinės būsenos (išgąstis) ji mėgino priešintis (spardėsi, šaukė, prašė paleisti), tačiau dėl situacinių aplinkybių (netikėtumas, fizinis silpnumas, grasinimas) ji negalėjo aktyviai priešintis įtariamojo veiksmams (b. l. 23-25).

Pasitvirtino ir ta R. P. pareikštame kaltinime nurodyta aplinkybė, jog kaltinamasis įvykio dieną buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šią aplinkybę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė pats kaltinamasis, kuris nurodė, jog buvo išgėręs 3 litrus alaus. Taip pat pasitvirtino kaltinamajam inkriminuota nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 22 str., 149 str. 4 d., kadangi R. P. pradėjo naudoti fizinį bei psichologinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, atėmė galimybę priešintis, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl to, jog buvo užkluptas liudytojų.

Tokiu būdu nustatyta, kad kaltinamasis R. P. įvykio dieną (2011 m. rugpjūčio 12 d., apie 13 val.), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., pasinaudodamas mažametės A. S. bejėgiška būkle dėl mažametystės, panaudodamas fizinį bei psichologinį smurtą, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, pasikėsino lytiškai santykiauti su mažamete A. S. prieš jos valią, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes liudytojų buvo užkluptas darantis nusikalstamą veiką, tai yra R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str., 149 str. 4 d.

Teismas kaltinamojo parodymus, jog jis nenuiminėjo nuo nukentėjusiosios drabužių, neturėjo tikslo ją išprievartauti, tiesiog gąsdino mergaitę, norėdamas sužinoti, kur pastarosios brolis, vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį. R. P. tokie parodymai prieštarauja byloje surinktiems ir jo kaltę patvirtinantiems įrodymams: nukentėjusiosios, liudytojų E. S., D. T., R. V., V. S., Al. S. parodymams, kitai bylos medžiagai. Teismui nėra pagrindo netikėti mažametės nukentėjusiosios A. S. parodymais apie įvykio aplinkybes, duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kadangi juos, kaip jau buvo minėta, pagrindžia liudytojų E. S., D. T., R. V. parodymai. Nukentėjusiosios parodymų patikimumą dėl nurodytų įvykio aplinkybių pagrindžia ir teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės aktas, kuriame, kaip jau buvo minėta, konstatuota, jog A. S. gali teisingai suvokti reikšmingas byloje aplinkybes ir duoti apie tai teisingus parodymus. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir V. S. bei Al. S. parodymai, kuriuose teigiama, jog įvykio dieną jų dukra atbėgo susijaudinusi, verkė, sakė, jog R. P. bandė ją išprievartauti, bet brolis apgynė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tuo tarpu pastarojo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nusikalstamos veikos stadiją. Kaltinamasis pasikėsino padaryti vieną labai sunkų nusikaltimą. Atsižvelgiama į kaltinamojo kaltės formą ir rūšį (tiesiogine tyčia), pastarojo asmenybę. R. P. anksčiau kelis kartus teistas, padarė nusikalstamą veiką, turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumus. Niekur nedirba, nesimoka. Neįrašytas į psichiatrinę ar narkologinę įskaitą. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad teisinga būtų R. P. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str., 149 str. 4 d., skirti vienintelę įstatyme įtvirtiną bausmės rūšį, t.y. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant minimalų BK 149 str. 4 d. sankcijoje numatytą.

Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros pareikštas byloje 10 000 litų civilinis ieškinys A. S. naudai dėl mažametei padarytos neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Kaip matyti iš ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-117, A. S. konstatuota reakcija į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusi dėl byloje nagrinėjamų įvykių. A. S. nerekomenduota dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdyje, jai tikslinga suteikti psichologinę pagalbą, orientuotą į psichotraumuojančios patirties įveiką (b. l. 23-25). Iš liudytojos Al. S. parodymų matyti, kad įvykio dieną dukra atėjo namo labai susijaudinusi, labai verkė. Bylos medžiaga įrodyta, jog mažametė dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio, psichologinio smurto, patyrė išgąstį, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, bet dabar, kaip matyti iš jos tėvo parodymų, jaučiasi gerai, eina į mokyklą. Nustatant patirtos neturinės žalos dydį, teismas įvertina CK 6.250 str. 2 d. numatytus kriterijus, atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat vadovaujasi teismų praktika ir mano, kad mažametei padaryta neturtinė žala įvertinama 7000 litų suma.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: juodos spalvos peilio rankena, saugoma Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinama.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 149 str. 4 d. ir paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. prie paskirtos bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nuosprendžiu, ir galutinę bausmę R. P. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., įskaityti į bausmės atlikimo laiką laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2012 m. balandžio 13 d., bausmės dalį, atliktą pagal Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nuosprendį, ir bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2012 m. balandžio 13 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, R. P., palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš R. P. 7000 (septynis tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios A. S. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: juodos spalvos peilio rankeną, saugomą Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.