Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2014-12-09 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (18) LT5-149, kuriuo O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 str. 3 d. 321 Eur bauda, ir O. J. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2014-12-09 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (18) LT5-149 O. J. pripažino kaltu pagal ATPK 87 str. 3 d. ir paskyrė jam 321 Eur baudą už tai, kad 2014 m. lapkričio mėn., naktį iš 13 d. į 14 d., Jūros upės ichtiologiniame draustinyje žuvų (šlakių, lašišų) neršto metu ties Jūros upės užtvankos žuvitakiu, žemiau užtvankos Tauragės mieste, neteisėtai, draudžiamu būdu gaudė žuvis, tuo pažeisdamas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 su pakeitimais: 2013-07-02 Nr. D1-485; 2013-09-16 Nr. D1-693, 10.1 p., 11.2 p. nuostatas. Žuvų pagavimo faktas ir tai, kad buvo naudojama valtis, užfiksuota nebuvo.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – O. J. pripažinti kaltu padarius ATPK 87 str. 3 d. numatytą pažeidimą ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 231 Eur baudą.

Nurodo, kad faktinė aplinkybė, jog O. J. vykdė žvejybą statomu tinklu, yra užfiksuota vaizdo įraše, naudojant vaizdo kamerą. Iš vaizdo medžiagos aiškiai matyti, kaip du piliečiai, vienas kurių departamento Tauragės rajono agentūros pareigūnų P. S., V. M. ir P. J. atpažintas kaip O. J., vieno metro atstumu nuo Jūros upės kranto mūvi ilgais guminiais batais ir iš maišo iškrato tinklą, tinklo plūdę, svarelius. Valtis nebuvo naudojama, kadangi buvo seklu, o neteisėtą žvejybą vykdę asmenys buvo su ilgais guminiais batais. Iš 2014 m. gruodžio 9 d. situacijos aprašymo dėl vaizdo įrašo peržiūros matyti, kad 2014 m. lapkričio 27 d. departamento pareigūnams P. J. ir P. S. kartu su O. J. peržiūrėjus vaizdo kameros užfiksuotą vaizdą abejonių, kad žvejyboje dalyvavo O. J., nekilo. Be to, pareigūnas P. S. ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis yra įsitikinęs, kad neteisėtą žvejybą vykdė būtent O. J., kurį atpažino iš veido bruožų. Netikėti pareigūnų paaiškinimais teismas neturėjo pagrindo, kadangi byloje duomenų apie tai, kad pareigūnai ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų pažįstami, kad pareigūnai butų suinteresuoti pakenkti O. J., šį apkalbėdami, byloje nėra.

Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai įvertino ir nepagrįstai nesirėmė departamento pareigūno teismo posėdžio metu duotais parodymais, nes jie yra aiškūs, konkretūs, detalūs, sutampa su anksčiau situacijos aprašyme išdėstytomis įvykio aplinkybėmis, taip sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų padaryto administracinio teisės pažeidimo vaizdą.

Pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus, ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Dėl šių priežasčių, departamento nuomone, neperžiūrėjęs vaizdo įrašo teismo posėdžio metu, neapklausęs kitų pareigūnų, atpažinusių O. J., pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių įrodymams surinkti ir juos įvertinti bei neišanalizavo visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspęsti, dėl to pažeidė ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus.

Institucijos apeliaciniame skunde pažymima, kad aplinkos suvokimas, tam tikrų detalių pastebėjimas ir užfiksavimas yra individualus ir subjektyvus procesas, priklausantis nuo stebinčio asmens jutiminių gebėjimų. Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad teismas ir O. J. gynėjas negali identifikuoti neteisėtą žvejybą vykdžiusio asmens, neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad to negalėjo padaryti aplinkos apsaugos pareigūnai. Be to, pareigūnai atpažino O. J. vaizdo įrašą peržiūrėdami tiek dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek ir be jo, o teismo posėdžio metu įrašas nebuvo peržiūrimas, todėl faktą, kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo yra ne O. J., teismas iš esmės konstatavo tik vertindamas jo paties teiginius, kad vaizdo medžiagoje užfiksuotas ne jis ir kad jokių teisės aktų reikalavimų jis nepažeidė, ignoruodamas pažeidimą nustačiusio pareigūno parodymus bei rašytinę ir kitą bylos medžiagą. Tokia O. J. pozicija turėtų būti vertinama kaip jo pasirinkta gynybos versija.

Aplinkybė, jog O. J. nesugavo žuvies, nešalina atsakomybės pagal ATPK 87 str. 3 d., kadangi Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės draudžia patį žvejybos ne mėgėjų žvejybos įrankiais būdą, o ne žuvies sugavimą. Svarbu nustatyti, kad asmuo žvejojo tinklu, t. y. siekė tinkliniu, nemėgėjų žvejybos įrankiu pagauti žuvį, ir šiuo atveju, kad žvejojama buvo draudžiamoje vietoje. Apelianto nuomone, byloje surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad O. J. pažeidė Mėgėjų žvejybos taisykles ir šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 87 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla O. J. pagal ATPK 87 str. 3 d., kurioje reglamentuota administracinė atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjų žvejybą, pažeidimą, nutraukta, nesant byloje pakankamai jo kaltės įrodymų dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. Institucija, ginčydama apylinkės teismo nutarimą, apeliaciniame skunde nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo byla O. J. nutraukta nepagrįstai, kadangi pareigūnai atpažino O. J. peržiūrėdami vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas, o ta aplinkybė, kad teismas ir O. J. gynėjas negali identifikuoti neteisėtą žvejybą vykdžiusio asmens, Institucijos teigimu, neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad to negalėjo padaryti aplinkos apsaugos pareigūnai, todėl teismas nepagrįstai nutraukė O. J. administracinio teisės pažeidimo bylą. Su tokiais Institucijos apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas nesutinka.

Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padaryta išvada, kad byloje nėra neginčytinų ir objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą dėl O. J. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Tauragės rajono apylinkės teismas, nutraukdamas O. J. pagal ATPK 87 str. 3 d. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog O. J. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 87 str. 3 d.

Institucijos apeliaciniame skunde jokių esminių faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas, negu padarė apylinkės teismas, nepateikta. Pažymėtina, jog administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Institucija nepateikė jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog O. J. pažeidė Mėgėjų žvejybos taisykles ir šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 87 str. 3 d. Šiuo atveju Institucijos apeliaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepateikiama jokių argumentų dėl skundžiamą nutarimą priėmusio teismo galimų esminių materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų, kartu ignoruojamos įrodymų naštos paskirstymo taisyklės, pagal kurias įrodymų nepateikimo ir abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai Institucijai. Vienintelis argumentas, kuriuo grindžiama Institucijos pozicija, kad O. J. 2014 m. lapkričio mėn., naktį iš 13 į 14 d., vykdė neteisėtą žvejybą, yra tas, kad, Institucijos teigimu, pareigūnai atpažino O. J. peržiūrėdami vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas neteisėtos žvejybos faktas. Tačiau pažymėtina, jog O. J. teigė, jog CD vaizdo įraše yra tikrai ne jis, ir kategoriškai neigė vykdęs neteisėtą žvejybą. Iš byloje esančios filmuotos medžiagos negalima aiškiai matyti, jog administracinį teisės pažeidimą padarė būtent O. J.. Byloje nebuvo kaip liudytojai apklausti pareigūnai V. M. ir P. J., kurie, kaip teigiama Institucijos apeliaciniame skunde, iš filmuotos medžiagos atpažino O. J. kaip brakonieriavusį asmenį, o P. S. patvirtino, kad jį atpažino visuomenės atstovai, panorėję likti nežinomi. Kadangi pareigūnų neįvardytas asmuo nepanoro būti paviešintas, pirmosios instancijos teismui kilo pagrįstų abejonių – gal asmuo turi motyvą nepagrįstai asmenį apkalbėti, ir jų patikrinti nėra galimybių. Apeliaciniame skunde toks asmuo taip pat nenurodytas. Taigi, remtis vien neaiškiu CD vaizdo įrašu dėl asmens atpažinimo dalyvavus neteisėtoje žvejyboje, nesant byloje jokių kitų tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad O. J. kaltinime nurodytu laiku dalyvavo neteisėtoje žvejyboje, negalima, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškilusias abejones vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, priešingai, nei teigiama Institucijos apeliaciniame skunde, teismas, nesant byloje patikimų ir abejonių nekeliančių duomenų, rodančių galimą O. J. kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 87 str. 3 d., ėmėsi visų priemonių išsiaiškinti visas reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes, tačiau teismo posėdžio metu išklausęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei liudytojų paaiškinimus ir išsamiai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad būtent O. J. kaltinime nurodytu laiku dalyvavo neteisėtoje žvejyboje.

Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad būtent O. J. 2014 m. lapkričio mėn., naktį iš 13 į 14 d., vykdė neteisėtą žvejybą, taigi šioje byloje neįrodyta jo veiksmuose jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 87 str. 3 d., sudėtis.

Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai jis priimtas laikantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių reikalavimų. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Todėl konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne tam tikrais atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių O. J. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo, vien neaiškus CD vaizdo įrašas dėl asmens atpažinimo dalyvavus neteisėtoje žvejyboje nėra pakankamas pagrindas surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą bei asmenį nubausti. Esant tik prielaidoms ir nesant jokių objektybių, prielaidomis neparemtų įrodymų, kad kaltinime nurodytu laiku neteisėtą žvejybą vykdė būtent O. J., jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju Institucija nesurinko pakankamai įrodymų, kurie paneigtų O. J. versiją, kad kaltinime nurodytu laiku jis nežvejojo. Tokia O. J. versija bylos duomenimis nepaneigta. Byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad būtent O. J. vykdė neteisėtą žvejybą (ATPK 87 str. 3 d.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną O. J. nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK250 str. 1 p.).

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra neginčijamų įrodymų, kad O. J. padarė ATPK 87 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą O. J., teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, vadovaudamasis ATPK 256 str. 1 ir 2 d. ir 257 str. nuostatomis, išsamiai ištyrė bylos įrodymus ir visapusiškai juos įvertino, teisingai konstatavo, jog byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad būtent O. J. pažeidė Mėgėjų žvejybos taisykles ir šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 87 str. 3 d.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nenustačius esminių materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.