- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- 1-3229-506/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-45625-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- V. B.
- Advokatai
- Stanislovas Nalivaika
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant prokurorei Jūratei Karčinskienei, advokatui Stanislovui Nalivaikai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini) " statybininku, teistas: 2008-04-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 1 d. – 8 MGL bauda; 2014-05-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d., 64-1 str. laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių (bausmė atlikta), kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK, Baudžiamasis kodeksas) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. mušdamas sukėlė savo šeimos narei fizinį skausmą:
jis 2017-09-05 apie 15.05 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia ranka sudavė sugyventinei M. P. ne mažiau kaip du kartus į apatinę lūpą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Apklaustas kaltinamuoju V. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad su M. P. nesusituokę gyvena kartu apie 4 metus jo sesei V. B. l. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turi bendrą vaiką. Maždaug prieš dvi savaites iki nagrinėjamo įvykio jis grįžo iš Švedijos, kur pastaruoju metu dirbo. 2017-09-05 dienos metu namuose išgėrė dvi taureles degtinės, po to susipyko su M. P., nes namuose rado svetimų daiktų. Jis turi pretenzijų M. P., nes jam būnant užsienyje jų namuose praktiškai apsigyveno ir už jo iš Švedijos siųstus pinigus šeimai pradėjo gyventi M. P. draugė L. R.. Konflikto metu M. P., laikydama ant rankų vaiką pradėjo garsiai šaukti, vaikas išsigando ir pradėjo verkti. Juodu apie 10 minučių kalbėjo pakeltu tonu. Kadangi M. P. nenusiramino, jis, sakydamas „ar tu užsičiaupsi“ priėjęs delnu kelis kartus brūkštelėjo jai per lūpas, po ko ši apsiverkė, pradėjo dar labiau šaukti, ruošėsi išeiti iš namų, todėl jis ją išstūmė iš buto. Konfliktą matė M. P. sesuo K. P.. Po kiek laiko M. P. grįžo su policijos pareigūnais. Jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Dėl savo elgesio gailisi, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atsipašė.
Esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms baudžiamojo byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje
objektyvioji pusė pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, dėl kurio asmeniui, prieš kurį smurtaujama, sukeliamas fizinis skausmas arba jis nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė pakanka nustatyti, jog kaltininko tyčiniai veiksmai pasireiškė bent vienu iš objektyviųjų požymių - mušimu arba kitokiu smurtavimu, ir sukėlė bent vieną iš padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą.
Kaltinamojo V. B. kaltė įrodyta jo paties visišku kaltės prisipažinimu ir duotais parodymais, taip pat juos papildančiais rašytiniais bylos duomenimis. Jie tarpusavyje neprieštaringi ir atskleidžia analogiškas, kaip ir nurodė kaltinamasis, įvykio aplinkybes.
Kaltinamajam inkriminuojama, kad jis mušdamas M. P. sukėlė šiai fizinį skausmą.
M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. B. 2017 metų rudenį grįžo iš Švedijos į Lietuvą gydytis, tačiau nuolat vartojo alkoholį, buvo agresyvus. 2017-09-05 apie 14.30 val. jis namuose išgėrė 0,5 litro degtinės SOBIESKI, po ko pradėjo ieškoti priekabių. Ji ruošėsi su vaiku eiti į lauką, kai į kambarį užėjęs V. B. pareiškė pretenziją, kad kambaryje guli svetima piniginė, pradėjo šaukti ir išplūdo ją visokiais įžeidžiančiais žodžiais. Ji pasiėmė vaiką ant rankų ir norėjo eiti į lauką, tačiau V. B. paėmė vaiko batukus, pareiškė, kad ji niekur neis ir smogė jai nemažiau kaip du kartus kairės rankos išorine pirštų puse per apatinę lūpą. Smūgiai buvo tikrai stiprūs, jai labai skaudėjo. Pradėjo verkti vaikas. Ji pastatė vaiką ant grindų. Tuomet V. B. griebė ją už megztinio ir jėga išstūmė iš buto į laiptinę. Jis taip pat norėjo ją apipilti kava (rankoje laikė kavos puodelį), bet nespėjo, nes ji uždarė buto duris. Išėjusi į kiemą ji iškvietė policiją. Policijos pareigūnai sugyventinį sulaikė ir išvežė. (2, 10 b.l.)
Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto pranešimo apie įvykį garso įrašo turinio matyti, kad tuoj pat po to, kai buvo kaltinamojo išvaryta ir iš namų, M. P. dėl pagalbos kreipėsi į BPC ir pranešė apie patirtą smurtą, t,y ji nurodė, kad jog išgėręs vyras trenkė jai į veidą, o pats namuose liko su mažamečiu vaiku. ( 17-18 b.l.)
M. P. pareiškime policijai nurodė, kad 2017-09-05 apie 14.30 sugyventinis V. B. vaiko akivaizdoje smogė jai ranka per lūpas, išgąsdino vaiką ir išvarė iš namų. ( 5 b.l.)
Liudytoja – nukentėjusiosios sesuo K. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-09-05 dienos metu jai būnant pas seserį M. P. ši susipyko su sugyventiniu V. B., kuris tądien namuose vienas gėrė degtinę. Konflikto metu abu garsiai rėkė. Ji matė, kad koridoriuje V. B. delnu sudavė kelis kartus M. P. per lūpas. Ši iškart apsiverkė, todėl suprato, kad jai skaudėjo. M. P. verkdama išbėgo iš buto. Išėjusi į lauką ji rado seserį laukiančią policijos pareigūnų. Vidmantas dažnai vartoja alkoholį ir tuo metu kai neblaivus, kabinėjasi prie (duomenys neskelbtini), būna agresyvus. Po Vidmanto suduotų smūgių jokių smurto žymių ant (duomenys neskelbtini) veido nepastebėjo. (26 b.l.)
Liudytojas - policijos pareigūnas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atvykus pagal iškvietimą, prie namų juos pasitiko pranešėja M. P. su mažamečiu vaiku ir seserimi, o bute (duomenys neskelbtini) buvo neblaivus V. B., kuris paaiškino, kad tarp jo ir pranešėjos kilus konfliktui, pastaroji labai garsiai šaukė, išgąsdino vaiką, todėl norėdamas ją nuraminti jis perbraukė pirštais M. P. per lūpas. Nukentėjusioji M. P. buvo labai agresyvi, šaukė, rėkė, paaiškino, kad V. B. trenkė jai per veidą, nors jokių matomų sužalojimo ant jos veido nesimatė. Mažametis vaikas buvo labai neramus, išsigandęs, verkė. Nukentėjusiosios sesuo K. P. patvirtino, kad V. B. mušė M. P.. V. B. buvo pristatytas į policijos komisariatą. (21 b.l.)
Liudytojas – policijos pareigūnas V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atvykus pagal iškvietimą lauke juos pasitiko pranešėja M. P. – ji buvo labai agresyviai nusiteikusi, - ir paaiškino, kad jos neblaivus sugyventinis konflikto metu sudavė jai į veidą, nors ant jos veido jokių akivaizdžių sužalojimų jis (liudytojas) nepastebėjo. Kartu buvusi K. P. pasakė, kad matė visą įvykį. Bute juos pasitiko neblaivus, tačiau adekvačiai ir ramiai besielgęs V. B., kuris paaiškino, kad neseniai grįžęs iš Švedijos bute rado svetimų daiktų ir dėl to tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas. Kadangi sugyventinė, kuri tuo metu laikė išsigandusį ir verkiantį jų mažametį vaiką, labai garsiai šaukė, jis, norėdamas pastarąją nuraminti, ranka uždengė jai burną. Jis neigė sudavęs sugyventinei smūgius. V. B. buvo pristatytas į policijos komisariatą. (23 b.l.)
Atvykusiems policijos pareigūnams apžiūrėjus įvykio vietą - (duomenys neskelbtini) , Vilniuje esantį butą, jo virtuvėje buvo rastas 0,5 litro talpos tuščias SOBIESKI degtinės butelis. (b.l. 2)
Liudytoja – kaltinamojo mama B. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-09-05 vakare jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad jos sūnus (duomenys neskelbtini) yra sulaikytas. Ji susiruošė ir nuvažiavo į butą P. Ž. g. 14-2 Vilniuje, kuriame gyveno sūnus su sugyventine. Bute M. P. jai paaiškino, kad neblaivus V. B. labai garsiai šaukė, sudavė jai per veidą ir išstūmė iš buto, o ji tuo metu iškvietė policijos pareigūnus. Ant (duomenys neskelbtini) veido ji jokių sužalojimų nepastebėjo, nebuvo nei mėlynių, nei patinimų. Vaikas buvo ramus. Netrukus atvyko policijos tyrėjas ir M. P. jam pasakojo apie patirtą fizinį smurtą, taip pat ji rodė tyrėjui kažkokį sužalojimą-šašiuką ant apatinės lūpos iš vidaus. (28 b.l.)
Liudytoja – nukentėjusiosios draugė L. R. parodė, kad 2017-09-28 00.30 val. ji gavo iš (duomenys neskelbtini) pranešimą (FB paskyroje), kad yra kalta dėl to kas vyksta tarp jo ir M. P.. Ji V. B. gražiai atrašė, kad ir jo kaltės yra dėl to, po ko V. B. jai ne vieną kartą rašydamas pranešimus netiesiogiai jai grasino, kad jei ir ji toliau padės M. P., jai bus blogai. (31 b.l.)
Objektyvusis V. B. inkriminuojamas fizinio skausmo nukentėjusiajai M. P. sukėlimo požymis mušant šeimos narį, taip pat subjektyvieji požymiai, bylojantys, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia nustatyti iš esmės analogiškais nukentėjusiosios M. P. ir K. P. parodymais, be to, ir paties kaltinamojo parodymais. Nukentėjusiosios reakcija patyrus smurtą taip pat byloja, kad ji jautė sužalojimo grėsmę, todėl išbėgo į lauką, iškvietė policiją (kreipdamasi į BPC ji verkė, buvo labai susijaudinusi), sulaukė atvykstančių policijos pareigūnų. Iš policijos pareigūnų parodymų matoma, kad nukentėjusioji jiems nurodė iš esmės analogiškas patirto smurto aplinkybes. Jau vien smurtavimo faktas, o tai šioje byloje neabejotinai įrodyta, yra pakankamas konstatuoti fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai. Juolab, kai pastarajai buvo suduoti keli smūgiai į jautrią ir skausmingą vietą. Kaltinamasis V. B. veikė tiesiogine tyčia.
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas, t.y. smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais. Kitu atveju veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis V. B. yra inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos būtent Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje subjektas, nes tiek iš jo paties, tiek ir iš nukentėjusiosios M. P. parodymų yra žinoma, kad juodu, nors nesusituokę, apie keturis metus kartu gyvena kaltinamojo seseriai priklausančiame bute, augina vaiką, turi bendrą biudžetą, buitį. Šios aplinkybės byloja šeiminių santykių požymius.
V. B. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje požymius. Veikos kvalifikacija teisinga.
V. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų.
Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (2017-09-05 16.29 val. jam nustatytas 2,04 promilių girtumo laipsnis). (56 b.l.)
Ištyrus kaltinamojo V. B. asmenybę nustatyta, kad jis buvo teistas ir baustas už administracinius teisės pažeidimus. V. B. turi savarankišką pragyvenimo šaltinį. 2014 metais V. B. buvo nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką (už savo tėvo sumušimą), kas rodo polinkį smurtauti.
Administracine tvarka kaltinamasis du kartus buvo baustas už tai, kad neturėdamas teisės vairuoti, neblaivus vairavo automobilį, taip pat už tai, kad namuose – mažamečio savo vaiko akivaizdoje jis 2016-12-21 neblaivus konfliktavo su nukentėjusiąją bei išvarė pastarąją iš namų. ( 60-61 b.l.)
Kaltinamasis nuo 2007-08-08 iki 2007-08-09 buvo hospitalizuotas į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, nustatyta diagnozė - kiti adaptacijos sutrikimai (69 b.l. ), tačiau iš Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2017-10-19 specialisto išvados Nr. 89TPK-499/2017 seka, kad skirti V. B. teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo, nes nėra objektyvių duomenų, kad jis sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. (b.l. 73)
Priklausomybės ligos kaltinamajam nediagnozuotos. (b.l. 67) Bausmės tikslų kaltinamajam teismas siekia skirdamas laisvės apribojimo bausmę bei įpareigodamas tęsti darbą, o jo praradimo atveju registruotis darbo biržoje. Nustatydamas skiriamos bausmės trukmę teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji nesiekia kaltinamajam griežtos bausmės ir į tai, kad ilgalaikė bausmė taptų kaltinamajam kliūtimi išvykti į užsienį ir uždirbti pakankamas lėšas tiek savo, tiek ir savo mažamečio vaiko išlaikymui. Kaltinamajam nustatytina mažesnė, nei baudžiamojo įstatymo vidurkis, laisvės apribojimo bausmės trukmė.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Išlaidos už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą kaltinamajam teisminio bylos nagrinėjimo metu nepriteistinos. BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyti atvejai, kada, nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja gynėjas. Kaltinamajam gynėjas yra paskirtas BPK 51 str. 2 d. numatytu atveju, t.y. teismui pripažinus gynėjo dalyvavimą būtinu. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas nei su kaltinamojo teisėmis į gynybą bei į advokato teisinę pagalbą, nei su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pripažinti V. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams.
Taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki keturių laisvės apribojimo mėnesių.
Į atliktos bausmės laiką V. B. įskaityti sulaikymo trukmę – dvi paras nuo 2017-09-05 iki 2017-09-07, kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas (Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktis).
Įpareigoti V. B. visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo praradimo atveju registruotis darbo biržoje.
Kardomąsias priemones - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.