Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. V. visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat skirta 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. 2019 m. rugsėjo 29 d. apie 13.45 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – ausines „Sony“ WF-SP900, kurių vertė 279,99 eurų.

Kaltinamasis M. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis ausinių nevogė, su vogtais daiktais nebuvo pagautas. Ikiteisminio tyrimo metu vaizdo įraše atpažino save, tačiau įrašas buvo be datos. Įraše užfiksuota kaip jis apžiūrinėja ausines, tada gauna žinutę į telefoną, kuris buvo vidinėje švarko kišenėje. Jis pasiėmė telefoną, o ausines numetė atgal į lentyną ir, perskaitęs žinutę, išėjo iš parduotuvės. Po trijų mėnesių sugrįžo į tą pačią parduotuvę pažiūrėti ar yra naujų prekių. Kadangi parduotuvė pritrūko ausinių ir darbuotojai pamatė, kad jis buvo prie tų ausinių ir jas apžiūrinėjo, jį sulaikė apsaugos darbuotojai ir perdavė policijai, tačiau jis tų ausinių neėmė, tik apžiūrėjo ir numetė atgal į lentyną. Vaizdo įraše jis užfiksuotas su tuo pačiu švarku, su kuriuo buvo sulaikytas. Kadangi švarko kišenė buvo suplyšusi, jis ją susiuvo. Jis buvo sulaikytas įtariant vagyste, tačiau jis nieko nevogė. Su vogtais daiktais nebuvo pagautas. Civilinį ieškinį nesutinka atlyginti, nebent teismas pripažintų jį kaltu.

Liudytojas J. J. parodė, kad jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Šiuo metu yra skyriaus vedėjas, įvykio metu buvo konsultantas, dirbo buitinės technikos skyriuje. Ausinės įeina į audio, video skyrių. Konsultantai ne tik konsultuoja, bet ir prižiūri prekes, nes, jei dingsta kažkas, jiems nuskaičiuojama nuo algų. Direktorė visiems darbuotojams parodė vaizdo įrašą, kur asmuo pavogė ir išsinešė ausines, kad jie stebėtų, jei ateitų tas žmogus. Vaizdo įraše jis matė, kad ateina asmuo, apžiūri ausines, įsikiša į kišenę ir išeina. Po kurio laiko pastebėjo tą patį žmogų parduotuvėje, pranešė direktorei ir ši iškvietė apsaugą. Apsauga tą asmenį sulaikė išeinantį iš parduotuvės. Tą kartą asmuo su savimi nieko neturėjo. Vaizdo įraše matytas vyriškas buvo tas pats vyriškis, kuris buvo ir lapkričio mėnesį parduotuvėje. Tas asmuo kelis kartus dar buvo atėjęs į parduotuvę, visi jį stebėjo, bet jis nieko neėmė.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės direktorės L. Š. 2019 m. spalio 3 d. pareiškimo ir 2019 m. lapkričio 12 d. patikslinto pareiškimo matyti, jog pareiškėja pranešė apie tai, kad 2019 m. rugsėjo 29 d. laikotarpyje tarp 13.40 val. ir 13.45 val. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtos geltonos spalvos ausinės „Sony WF-SP900“ 279,99 eurų vertės (1 t., b. l. 8–21).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. J. 2019 m. spalio 14 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl ausinių vagystės iš parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6–7).

Iš 2019 m. spalio 7 d. patalpų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti parduotuvėje „Topo centas“, adresu Islandijos pl. 32, Kaune. Apžiūros metu nustatyta, kad prekybos salė stebima vaizdo kameromis (1 t., b. l. 23–30).

Iš 2019 m. lapkričio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad N. E. pateikė USB laikmeną su vaizdo kamerų įrašais (1 t., b. l. 53–55).

Iš 2019 m. lapkričio 12 d. ir 2019 m lapkričio 14 d. daiktų apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo kamerų įrašai. Juose užfiksuota kaip 2019 m. rugsėjo 29 d. apie 13.38 val. prie lentynos, kurioje sukabintos dėžutės su ausinėmis, ateina vyriškis, dėvintis tamsios spalvos švarką, šviesios spalvos kelnes, šviesių trumpai kirptų plaukų, apie 30–35 m. amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, atpažįstamas galimai kaip M. V., iš lentynos paima dėžutę, ją palaiko ir 13.39 val. padeda atgal į lentyną. 13.40 val. iš pakabinamos lentynos, kurioje sukabiontos ausinės, paima vieną dėžutę, kurią laiko abejose rankose, 13.40 val. pakabina atgal į lentyną, po to paima vieną dėžutę, kurioje galimai geltonos spalvos ausinės, laikydamas ją rankoje, paima kitą dėžutę, kurioje galimai juodos spalvos ausinės. Po to vieną dėžutę, kurioje galimai juodos spalvos ausinės, pakabina į lentyną, o kitą 13.41 val. dedasi į dėvimo švarko vidinę kišenę, po ko, susidėjęs rankas į kišenes, išeina. Kitame įraše užfiksuota kaip tas pats asmuo 13.48 val. išeina iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 36–41, 56–61).

Iš 2019 m. gruodžio 3 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti vaizdo įrašai dalyvaujant įtariamajam M. V., ir jis patvirtino, kad vyras, užfiksuotas vaizdo įrašuose, yra jis (b. l. 42–44).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. lapkričio 7 d. 14.35 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu E. J. ir LPM kursantėmis iš Kauno apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), sulaikytas asmuo, kuris rugsėjo 29 d. pavogė prekių. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai, kurie nurodė, kad sulaikė asmenį, kuris parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo įvykdęs vagystę. Šiandien jis vėl buvo toje pačioje parduotuvėje ir galimai norėjo vėl pavogti. Sulaikytas asmuo M. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. (1 t., b. l. 73).

Iš 2019 m. lapkričio 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. V. pateikė dėvimą švarką (1 t., b. l. 75–76).

Iš 2019 m. lapkričio 7 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas M. V. pateiktas švarkas. Švarkas yra tamsiai mėlynos spalvos. Švarko kairėje vidinėje pusėje po kišene, ant kurios yra užrašas „kurtka klaudiusz, size 48“, galimai prisiūta ne švarko kišenė, ant kurios yra užrašas „Primark M“. Prie šios kišenės yra prisegtas žiogelis (1 t., b. l. 77–84). Pakvitavimu švarkas grąžintas M. V. (1 t., b. l. 85).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. V. tyčia slapta pagrobus svetimą turtą pasitvirtino.

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą.

Objektyviai ši veika pasireiškia asmeniui neteisėtai užvaldant svetimą turtą. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystės baigtumo momentas priklauso nuo aplinkos, kurioje daromas nusikaltimas. Vagystės iš parduotuvių paprastai laikomos baigtomis, kai kaltininkas su pagrobta preke praeina pro kasą ar palieka parduotuvės patalpą, nes tada jis užvaldo turtą ir įgyja teisę juo disponuoti. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia.

Nors kaltinamasis neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau visos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodytos kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais: liudytojo parodymais, daiktų apžiūros protokolais, pareikšimu bei patikslintu pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką, kitais rašytiniais įrodymais.

Byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės pareiškimu ir patikslintu pareiškimu nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 29 d. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtos 279,99 eurų vertės ausinės. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojo J. J. parodymai, kad tikslu stebėti ir atpažinti galimai svetimą turtą grobiantį asmenį darbuotojams buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip 2019 m. rugsėjo 29 d. asmuo, užsikišęs už švarko, pagrobia ausines. Byloje nenustatyta, kad apie nusikaltimą pranešusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė L. Š. ar darbuotojas J. J. būtų suinteresuoti apkalbėti M. V., todėl teismas neturi pagrindo abejoti šių duomenų dėl vagystės fakto patikimumu.

Nors kaltinamasis teigė, kad jis, apžiūrėjęs ausines, jas numetė į lentyną, tačiau iš vaizdo įrašo aiškiai matyti kaip M. V. prieina prie pakabinamų lentynų su ausinėmis ir, paėmęs į rankas dvejas ausines, jas apžiūrinėja, po to vienas pakabina atgal į lentyną, o kitas įsideda į vidinę švarko kišenę ir nuo lentynų nueina. Nors vaizdas fiksuotas M. V. iš nugaros, tačiau rankos judesio, kuriuo būtų pakabinamos į lentyną atgal ir antros ausinės nefiksuota, jam pasišalinus nematyti, kad lentynoje būtų buvę numesta kokia nors dėžutė su ausinėmis. Liudytojas J. J., kuris 2019 m. lapkričio mėnesį parduotuvės direktorei pranešė apie pastebėtą asmenį, galimai anksčiau pagrobusį ausines, parodė, jog jis pats matė vaizdo įrašą ir matė kaip asmuo, apžiūrinėjęs ausines, įsideda jas į vidinę švarko kišenę. Būtent tą patį asmenį jis pastebėjo ir pranešė apie jį direktorei 2019 m. lapkričio mėnesį. Sulaikius jį, paaiškėjo, kad tai M. V.. Be to, apžiūrėjus M. V. švarką, kurį jis dėvėjo sulaikymo metu, nustatyta, kad vidinėje švarko dalyje prisiūta papildoma kišenė, joje prisegtas žiogelis. M. V. pripažino, kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo tamsiu švarku ir šviesiomis kelnėmis, apžiūrinėjantis ausines, yra jis. Kaltinamasis taip pat patvirtino, jog lapkričio mėnesį jis buvo sulaikytas dėvintis ir pateikė pareigūnams tą patį švarką, su kuriuo jis užfiksuotas vaizdo įraše apžiūrinėjantis ausines. Be to, nors kaltinamasis teigė, kad iš vaizdo įrašo neaišku, kada šis darytas, tačiau, apžiūrėjus įrašą teisiamojo posėdžio metu, akivaizdžiai matyti ekrano kairėje pusėje fiksuota vaizdo įrašo data – 2019 m. rugsėjo 29 d. ir laikas – nuo 13.38 val. iki 13.41 val., kitame įraše užfiksuota kaip M. V. 13.48 val. pasišalina iš parduotuvės.

Byloje nenustatyta, kad šie aptarti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl darytina išvada, jog jie atitinka įrodymų leistinumo ir liestinumo kriterijus.

Parduotuvėje esantys daiktai – prekės kaltinamajam, kol už jas nesumokėta, neabejotinai buvo svetimi. Kaltinamasis, būdamas brandaus amžiaus ir turinti gyvenimiškos patirties, neabejotinai suvokė, kad iš parduotuvės paimdamas prekę ir išeidamas už ją nesumokėjęs, elgiasi neteisėtai, t. y. neteisėtai šį turtą užvaldo ir paverčia jį savu, taip padarydama savininkui žalą. Be to, liudytojo parodymais, vaizdo kamerų įrašais taip pat įrodyta, jog turtas užvaldytas slaptai – nežinant ir nematant turto savininkui ir kitiems asmenims nesuprantant kaltinamojo veikos neteisėtumo.

Apibendrinant konstatuojama, jog kaltinamojo M. V. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji slapto svetimo turto grobimo požymiai, todėl jo veika teisėtai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaip slapta vagystė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam M. V., atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikaltimas baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 132), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 130).

Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgtina į tai, kad ji anksčiau buvo teistas, tačiau teistumai išnykę ir šį naują nusikaltimą jis padarė būdamas neteistas. Vis dėl to atsižvelgiama taip pat ir į tai, kad šiai dienai kaltinamojo atžvilgiu yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis nuteistas už smurtą artimoje aplinkoje ir pasipriešinimą pareigūnams, kuriuo jis padarė 2019 metų vasario, birželio mėnesiais. Be to, M. V. ne kartą baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 118–127). Visa tai rodo, jog kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas. Ši nusikalstama veika yra ne atsitiktinio pobūdžio, o antivisuomeninių nuostatų ir elgesio pasekmė. Pažymėtina, jog nauja nusikalstama veika padaryta jau vykstant baudžiamojo persekiojimo procesui dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų, tačiau tai kaltinamojo nepaveikė ir nuo naujų nusikalstamų veikų nesulaikė, kas rodo, jog jis nėra kritiškas savo neteisėto elgesio atžvilgiu.

Įvertinus visas šias aplinkybes, jų tarpusavio santykį, žalos dydį, teismo vertinimu, bausmės tikslams pasiekti, M. V. skirtina didesnė nei vidurkis laivės apribojimo bausmė – 1 metai 6 mėnesiai, įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Kadangi nusikalstama veika padaryta prieš priimant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 22 d. nuosprendį, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinama su bausmėmis, paskirtomis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, prie didžiausios iš bausmių, paskirtos šiuo nuosprendžiu, prieš tai ją pakeitus laisvės atėmimo bausme, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę M. V. – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

Nors M. V. naują nusikaltimą padarė po to, kai buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų, tačiau galutinis sprendimas dėl jų nebuvo priimtas, dėl asmens kaltės nebuvo pasisakyta, todėl laikoma, kad asmuo naują tyčinį nusikaltimą padarė būdamas neteistas. Be to, įvertinus padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, kitas aplinkybes, teismo vertinimu bausmės tikslai šiuo metu gali būti pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą bei skiriant įpareigojimus. Pagrindinė sąlyga BK 75 straipsnio nuostatų taikymui yra teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl sprendžiant, ar asmeniui gali būti atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, turi būti įvertinta, ar, atidėjus bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Pažymėtina, jog nusikalstamos veikos, už kurias M. V. nuteistas šiuo ir ankstesniu nuosprendžiu, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, M. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padaryta turtinė žala nėra didelė, asmuo darbingas ir gali dirbti. Be to, bausme siekiama ne tik nubausti asmenį, bet ir jį perauklėti, paveikti taip, kad jis nebedarytų naujų nusikalstamų veikų ir laikytųsi įstatymų. Todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog atidedant kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei skiriant įpareigojimus, asmuo būtų prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir taip užtikrinama jo elgesio bei pažiūrų korekcija. Pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtus įpareigojimus ar padarius naujus teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Todėl bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymą ir skyrus draudimus bei įpareigojimu, kurie padėtų kaltinamajam pasitaisyti, yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų teisės apžeidimų ir nusikaltimų. Įvertinus visa tai, M. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejiems) metams, įpareigoti kaltinamąjį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas), neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas), neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas), per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą. Taip pat bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 279,99 eurų dydžio civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad bendrovė dėl pagrobtų ausinių „Sony“ WF-SP900, patyrė 279,99 eurų turtinę žalą. Pateikė dokumentus, patvirtinančius ausinių įsigijimo faktą ir jų kainą (1 t., b. l. 66).

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Kaip jau aptarta anksčiau, byloje įrodyta, jog kaltinamasis 2019 m. rugsėjo 29 d. apie 13.45 val. pagrobė ausines „Sony“ WF-SP900. Kaip matyti iš civilinės ieškovės pateiktų dokumentų (b. l. 9–20), ausinių pardavimo kaina – 279,99 Eur. Būtent tokio dydžio pajamų neteko ieškovė dėl padarytos nusikalstamos veikos. Ši žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl jo atžvilgiu taikytina deliktinė atsakomybė. Civilinė ieškovė ieškinio dydį grindžia pateiktais rašytiniais įrodymais, detaliai patvirtinančiais patirtos žalos dydį, kurių objektyvumu ir patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, prieš tai ją pakeitus laisvės atėmimo bausme, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirti M. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laivės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant M. V. viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, M. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad įmoka turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pasirinktame banke į Teisingumo ministerijos sąskaitą Luminor Bank AS LT88 4010 0510 0467 0332, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „Topo grupė“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. V. 279,99 eurus (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus devyniasdešimt devynis eurocentus) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.