Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo K. L. (toliau – K. L.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. 91-27 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo K. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. L. Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 257 §, 258 § už dešimt pažeidimo atvejų ir 257 §, 258 §, 49 § už tris pažeidimo atvejus, ir, jo atžvilgiu pritaikius Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 62 §, nuteistas 3 (trejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartimi Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 257 §, 258 § (10 atvejų), baudžiamojo įstatymo 257 §, 258 §, 49 § (3 atvejai) pažeidimus nuteistajam K. L. paskirta 3 (trejų) metų 10 (dešimties) laisvės atėmimo bausmė buvo suderinta su Lietuvos Respublikos įstatymais, prilyginant ją Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio ir 178 straipsnio 2 dalies sankcijoms, paliekant nuteistajam paskirtą 3 (trejų) metų 10 (dešimties) laisvės atėmimo bausmę nepakeistą. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. rugsėjo 19 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gegužės 31 d.2018 m. vasario 5 d. Komisijos nutarimu Nr. 91-27 nutarta taikyti nuteistajam K. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis K. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2018 m. vasario 5 d. Komisijos nutarimą Nr. Nr. 91-27 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis neketina niekur dirbti. Pasak K. L., ši apylinkės teismo išvada buvo padaryta neįvertinus to, kad nuteistojo tėvas ir močiutė yra neįgalūs, jiems abiem reikalinga nuolatinė priežiūra – slauga, kuo nuteistasis ir ketina užsiimti išėjęs į laisvę. Nuteistojo įsitikinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neįvertino, kad praeityje jis nebuvo teistas.Skundu pabrėžiama, kad K. L. buvo nuteistas Norvegijos Karalystėje ir į Lietuvos Respubliką perduotas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui, todėl jo atžvilgiu privaloma taikyti tuos pačius įstatymus, tame tarpe ir privalomą lygtinį paleidimą, bei sąlygas, kokios yra taikomos Norvegijos Karalystėje. Remiantis Norvegijos Karalystės teisės aktais, nuteistajam atlikus ½ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir neturint nuobaudų, iš laisvės atėmimo vietos jis turi būti paleistas. Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šių duomenų kontekste atmetant nuteistojo argumentus, jog sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turėtų būti vadovaujamasi Norvegijos Karalystės teisės aktais, reglamentuojančiais nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvarką, pažymėtina, kad pagal 2014 m. liepos 6 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo“ (būtent šio teisės akto pagrindu Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis buvo pripažintas Lietuvos Respublikoje) 15 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas reglamentuojamas pagal vykdančiosios valstybės teisę; laikantis 2 ir 3 dalių nuostatų, tik vykdančiosios valstybės institucijos yra kompetentingos nuspręsti dėl vykdymo tvarkos ir nustatyti visas susijusias priemones, įskaitant paleidimo prieš terminą ar lygtinio paleidimo sąlygas. Tokiu būdu neabejotina, jog šiuo atveju, kai laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje K. L. atlieka pagal Norvegijos Karalystėje priimtą nuosprendį, suderintą su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, sprendžiant K. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. L. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtinio paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena iš esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo K. L. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 65 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Tačiau, įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, akivaizdžių K. L. pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.Kaip nustatyta 2018 m. sausio 31 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriama eilė K. L. asmenybę neigiamai apibūdinančių kriminogeninių rizikos veiksnių: kriminalinė nuteistojo istorija, jo išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, nuteistojo mąstymas ir elgesys bei nuostatos, neabejotinai galinčių paskatinti K. L. nusikalsti ir ateityje. Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeitį, bet ir elgesį visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities vertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą tokio asmens elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Tuo tarpu įvertinus K. L. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo vis tik nėra.Nors šis teistumas K. L. yra pirmasis, praeityje teistas jis nebuvo, tačiau Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu už keliolika analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų (13 nusikaltimų), susijusių su asmeninės finansinės naudos sau siekimu – iš namų ir butų Norvegijos Karalystėje vogė įvairius daiktus, dėl ko nukentėjusiesiems buvo padaryta tiek materialinė, tiek moralinė žala, kas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines K. L. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad nusikaltimus, už kurių padarymą K. L. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė užsienyje, neseniai sulaukęs pilnametystės (jam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 15 d. iki liepos 31 d.), neturėdamas iš esmės jokio išsilavinimo ir specialybės, bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia K. L. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad K. L. kriminalinė istorija, remiantis 2018 m. sausio 31 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriama kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių, todėl šios aplinkybės įvertinimas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nekvestionuotinas. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad K. L. neturi jokios profesinės kvalifikacijos, nors jau yra sulaukęs 22 metų, tačiau vis dar mokosi 11-oje klasėje, profesijos nėra įgijęs, darbinės patirties neturi, o duomenų, patvirtinančių, kad lygtinio paleidimo atveju K. L. turės darbą, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra, kas leidžia pagrįstai manyti, jog galimi nuteistojo finansiniai sunkumai išėjus į laisvę, gali paskatinti jį nusikalsti pakartotinai. Juo labiau, kad visi jo įvykdyti nusikaltimai yra susiję su finansinės naudos sau siekimu, kas leidžia pagrįstai manyti, jog savo finansinėms problemoms spręsti nuteistasis, būdamas laisvėje, rinkosi neteisėtus būdus, o tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo taikymo efektyvumu šiuo atveju. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, K. L. jo lygtinio paleidimo atveju ne tik kad nesieks įdarbinimo, bet ir motyvacijos susirasti darbą ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis jis neturi. Nors iki suėmimo jis jokių pajamų neturėjo, gyveno išlaikomas tėvų, tačiau, įvertinus jam inkriminuotų nusikalstamų veikų finansinės naudos gavimo motyvą, neabejotina, jog jo gaunamų pajamų jo poreikių tenkinimui nepakako, todėl abejotina, jog ir šiuo metu, nuteistajam neturint jokios motyvacijos susirasti darbą, tėvams jau neturint pareigos jį išlaikyti, gaunamų pajamų (galimos tėvų materialinės paramos) pakaks jo asmeninių poreikių tenkinimui. Priešingos išvados skundą nagrinėjančiam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai dėl jo tėvo ir močiutės slaugos. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje duomenų, patvirtinančių, kad K. L. turėtų kokios nors kitų asmenų slaugymo patirties nėra, todėl abejotina, jog jokių specialiųjų žinių šioje srityje neturintis asmuo galėtų tinkamai pasirūpinti specialiųjų poreikių reikalaujančiais asmenimis. Atmetant šiuos nuteistojo argumentus pažymėtina ir tai, kad 100 procentų nedarbingumas nuteistojo tėvui A. L. buvo nustatytas dar 2009 metais, t. y. gerokai iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo, tačiau ši aplinkybė nuo nusikalstamo elgesio, netgi užsienyje, jo nesustabdė, todėl abejotina, jog ir jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju ji galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio K. L. nusikalstamumo. Juo labiau, jog skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, K. L. spręsdamas savo problemas praeityje nesugebėjo rasti kitų problemos sprendimo variantų išskyrus nusikalstamą elgesį, elgdamasis nusikalstamai suvokė galimas savo nusikalstamo elgesio pasekmes, tačiau pasitikėjo sėkmės tikimybe, manydamas, kad „jam taip nenutiks“, t. y. nereikės atlikti laisvės atėmimo bausmės. Nors skundo nagrinėjimui pateikti duomenys patvirtina, kad K. L. negali dirbti sunkaus darbo, tačiau, kaip matyti iš byloje pateiktų jo medicininių dokumentų, jam yra diagnozuota logoneurozė, t. y. mikčiojimas, kuris asmens darbinei veiklai, aukštesniojo teismo įsitikinimu, netrukdo ir bet kokį kitą darbą, nereikalaujantį didelės fizinės jėgos K. L. vis tik dirbti gali. Tačiau, nepaisydamas šios aplinkybės, dirbti jo lygtinio paleidimo atveju jis neketina, kas neabejotinai jį charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai abejoti pakankama jo elgesio korekcija jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įvertintinas ir K. L. mąstymas bei elgesys. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis kas kiek laiko užsiimdavo veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu, nusikalto neplanuodamas, impulsyviai, kartojo tas pačias klaidas, neįvertindamas savo patyrimo, yra lengvatikis, lengvai pasiduoda kitų asmenų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje, ką neabejotinai patvirtina ir faktas, kad nusikalstamas veikas, už kurių padarymą K. L. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad šiuo metu nuteistasis turi draugų ir pažįstamų, su kuriais palaiko artimus ryšius, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėti asmenys nėra susiję su K. L. kriminaline praeitimi, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Be to, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, nors jis ir geba kelti bei formuluoti savo ateities planus, tačiau šiam planavimui trūksta žingsnių nuoseklumo. Be to, pirminio įvertinimo su psichologu metu K. L. teigė, jog jam yra svarbios neformaliosios nuteistųjų tradicijos ir nors pokalbio dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu tokių savo teiginių nuteistasis atsisakė, tačiau įvertinus aukščiau aptartų K. L. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumą, yra pagrindas manyti, kad toks nuteistojo elgesys buvo nulemtas ne sąžiningo jo nuomonės pasikeitimo, bet noro būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos. Šios aplinkybės, vertinant jas tiek pavieniui, tiek visumoje, neabejotinai labiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti vis dar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Juo labiau įvertinus tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar prilyginama vidutinei ir siekia net 65 balus (žema rizika – 0-40 balų). Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti K. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir sumažėjusi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kadangi jos sumažėjimas iš esmės buvo nulemtas ne aukščiau aptartų K. L. asmenį iš esmės neigiamai charakterizuojančių aplinkybių korekcijos, bet kitų aplinkybių vertinimo, kurių visuma vis dar neleidžia spręsti apie pakankamą nuteistojo elgesio korekciją jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas nebuvo, o tai rodo, kad nuteistasis iš esmės nededa didelių pastangų savo elgesio korekcijai. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis būdamas laisvėje alkoholiu nepiktnaudžiavo, tačiau Liteko sistemos duomenimis, 2015 m. sausio 23 d. buvo baustas už administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, kurį padarė 2015-01-01 apie 1.50 val., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,99 promilės girtumas.Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad K. L. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam K. L. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.