- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- 2S-886-524/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01129-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- S. P.
- Pareiškėjas
- S. P.
- Atsakovas
- M. P.
- Trečiasis asmuo
- BAB bankas SNORAS Tauragės filialas
- Išvadą teikia
- Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. P. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties, ja atmestas pareiškėjos S. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui M. P., trečiasis asmuo BAB bankas SNORAS Tauragės filialas, institucija, teikianti išvadą byloje, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovo M. P. priešieškinį ieškovei S. P., trečiasis asmuo BAB bankas SNORAS Tauragės filialas, institucija, teikianti išvadą byloje, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kreditinių reikalavimų padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką su atsakovu dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti santuokinę pavardę; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja jos gyvenamosios vietos adresu; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnums periodinėmis išmokomis po 750 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnų pilnametystės; padalyti santuokoje įgytą turtą kiekvienam sutuoktiniui lygiomis dalimis, palikti solidariomis skolas (įsipareigojimus) kredito įstaigoms.
Atsakovas priešieškiniu prašė santuoką su ieškove nutraukti, nustatant jos kaltę; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo jo gyvenamojoje vietoje; priteisti iš ieškovės išlaikymą sūnums periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; padalyti santuokoje įgytą turtą pagal pateiktą pasiūlymą; palikti solidariomis skolas (įsipareigojimus) kredito įstaigoms.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimu ieškovės S. P. ieškinys patenkintas iš dalies, atsakovo M. P. priešieškinis patenkintas visiškai.
Šalies argumentai
Ieškovė teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo minėtoje civilinėje byloje. Nurodė, kad apie teismo 2014-03-17 sprendimą sužinojo tik 2014-10-06, nes ilgą laiką buvo ligoninėse, užsienyje, jos veiksmai buvo sąlygoti ligos. Atnaujinus civilinės bylos procesą, prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, sumažinti išlaikymo dydį, priteisti ½ dalį UAB ,,Valdymo apskaita“.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo iškėlė ir inicijavo pati ieškovė, ji privalėjo domėtis ir rūpintis bylos eiga. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas byloje ištyrė visas aplinkybes ir išnaudojo visas galimybes pranešti ieškovei apie bylą. Teismas buvo sustabdęs bylą, buvo paskelbta atsakovės paieška. Nors ieškovė serga, tačiau neveiksnia ji pripažinta nebuvo. Atsakovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl ko procesas turi būti atnaujintas.
Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė prašė klausimą dėl proceso atnaujinimo spręsti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-03-18 nutartimi pareiškėjos S. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-22-850/2014 atmetė, procesą atnaujinti atsisakė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Konstatavo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2015 m. sausio 23 d., t. y. laikotarpiu nuo sužinojimo apie priimtą teismo sprendimą iki prašymo dėl proceso atnaujinimo teismui pateikimo, buvo gydoma ligoninėse. Nustatė, kad pareiškėja 2014 m. spalio 6 d. teismui pateikė apeliacinį skundą, jį Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartimi atsisakyta priimti, apie šią nutartį pareiškėja informuota viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje. Konstatavo, kad tolimesnės apeliacijos pareiškėja nesiekė, pareiškėjai nebuvo apribota teisė pasinaudoti apeliacija.
Šalies argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-03-18 nutartį, atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir grąžinti prašymą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti atnaujinimo klausimą, neįsigilino į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su jos sveikatos problemomis. Teigia, kad teismas neteisingai nustatė minėto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pradžią. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jos teisę būti išklausytai, teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą, paties prašymo iš esmės neišnagrinėjo. Nurodo proceso atnaujinimo pagrindus, prašo procesą civilinėje byloje atnaujinti.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, juo prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės nurodytas termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimo priežastis pripažino nesvarbiomis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-22-850/2014, nurodė, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Konstatavo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2015 m. sausio 23 d., t. y. laikotarpiu nuo sužinojimo apie priimtą teismo sprendimą iki prašymo dėl proceso atnaujinimo teismui pateikimo buvo gydoma ligoninėse.
Apeliantė (pareiškėja) nurodo, kad atsisakydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti atnaujinimo, tačiau paties prašymo, jame nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų nevertino.
Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas LR CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Taigi proceso atnaujinimas galimas tik esant LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (LR CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (LR CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (LR CPK 369 straipsnio 2 dalis).
CPK 370 straipsnyje reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas bei turinys. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų savarankiškų stadijų. Visų pirma, kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Taigi pradinėje stadijoje (sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą) tikrinama tik tai, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus turinio ir formos aspektu, atitinkamai sprendžiant trūkumų šalinimo klausimus, taipogi ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatytų pagrindų, sąlygojančių atsisakymą priimti prašymą. Kitų klausimų nagrinėjimas šioje proceso stadijoje nėra numatytas.
Kita prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadija – prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje. Jo tvarka ir teismo veiksmai reglamentuoti CPK 370 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad yra CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). CPK 370 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra CPK 370 straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai, o būtent – yra praleistas terminas, nustatytas CPK 368 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimą, pagrįstai nevertino, ar minėtas prašymas pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti, ar šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir/ar yra pagrindas minėtam terminui atnaujinti.
Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, padarė išvadą, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, jog laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2015 m. sausio 23 d., t. y. laikotarpiu nuo sužinojimo apie priimtą teismo sprendimą iki prašymo dėl proceso atnaujinimo teismui pateikimo buvo gydoma ligoninėse. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nurodytas priežastis nepripažino svarbiomis, nesant jas pagrindžiantiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str. 1 d.). Iš byloje esančios bei prie prašymo dėl proceso atnaujinimo pridėtos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja S. P. apie aplinkybes, jos nuomone, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (apie teismo priimtą procesinį sprendimą), sužinojo 2014-10-06. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad minėtą dieną S. P. teismui pateikė prašymą susipažinti su išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-22-850/2014 medžiaga (t. 2, b. l. 66), jai tą pačią dieną buvo įteikta sprendimo kopija (t. 2, b. l. 1). Konstatuotina, kad pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui iki 2015-01-06 imtinai.
Nustatyta, kad pareiškėja prašymą atnaujinti procesą pateikė pirmosios instancijos teismui 2015 m. sausio 23 d. (t. 2, b. l. 89–93). Konstatuotina, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
Pareiškėja pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą atnaujinti praleistą minėtą terminą. Nurodė, kad minėtas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, susijusių su liga, teisės pasinaudoti apeliacija nebuvimu, antros pusės procese neišklausymu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis.
Pirmiausia pareiškėjos pridėtos pažymos iš medicininių įstaigų patvirtina tik faktą, kad pareiškėja buvo gydoma stacionariai gydymo įstaigose, jai diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Tačiau laikotarpiai, kurių metu pareiškėja buvo gydoma stacionariai gydymo įstaigose, nepatenka į laikotarpį, kai pareiškėja galėjo pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje. Pareiškėjos veiksmai (susipažinimas su civiline byla, joje priimtu procesiniu sprendimu, jo kopijos gavimu) parodo tai, jog pareiškėja sąmoningai atliko veiksmus, susijusius su jos teisėmis ir teisėtu interesu gynimu. Apskritai, būtent ieškovės paduoto pirmosios instancijos teismui ieškinio pagrindu buvo pradėtas teisminis procesas civilinėje byloje Nr. 2-22-850/2014. Pareiškėja nurodo, kad neturi pakankamai lėšų advokatui pasisamdyti. Tačiau nurodyta pareiškėjos aplinkybė vertintina neigiamai. Tuo atveju, jei pareiškėjos turtinė padėtis neleidžia jai pasisamdyti advokato, kurio paslaugos yra mokamos, ji turi teisę į nemokamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, jei atitinka numatytus kriterijus šiai pagalbai gauti.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija apie tai, kad pareiškėja, inicijavusi teisminį procesą civilinėje byloje Nr. 2-22-850/2014, galėjo ir turėjo pareigą domėtis bylos eiga. Nesutikdama su byloje priimtas procesiniais sprendimais, pareiškėja galėjo juos apskųsti apeliacine tvarka aukštesniosios instancijos teismui. Tačiau byloje duomenų apie minėtus pareiškėjos veiksmus nėra. Pareiškėja į pirmosios instancijos teismą dėl civilinėje byloje Nr. 2-22-850/2014 2014-03-17 priimto procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka kreipėsi tik 2014-10-06. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėja nuo minėto procesinio sprendimo byloje priėmimo iki 2014-10-06, neturėjo galimybės (nors tokią pareigą turėjo) sužinoti apie byloje priimtą procesinį sprendimą, nesutikdama su juo, jį skųsti aukštesniosios instancijos teismui. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad visi jos veiksmai yra sąlygoti sveikatos problemų, negali būti laikomi pagrįstais ir pateisinančiais jos procesinį neveikimą. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjos neveiksnumą ar ribotą veiksnumą, apie pareiškėjos negalėjimą suvokti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Pareiškėjos siekis atnaujinti procesą civilinėje byloje, nustačius pareiškėjos procesinį neveikimą, laikytinas siekiu vilkinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo vykdymą. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais, kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja, nurodydama proceso atnaujinimo pagrindus, iš esmės remiasi jau minėtomis sveikatos problemomis bei pirmosios instancijos teismo procesinių teisės normų pažeidimu. Kadangi dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, susijusių su sveikatos problemomis, kaip priežastimis, pateisinančiomis pareiškėjos procesinį neveikimą, apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė, o aplinkybių, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo procesinių teisės normų pažeidimą, pareiškėja negrindžia jokiais rašytiniais įrodymais, kaip tik savo asmeniniais pamąstymais, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės, teiginiai laikytini deklaratyviais, nesudarančiais pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, susijusias su prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumu, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.