- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- I1-1054-1063/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03398-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Tomas Blinstrubis (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. U.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Laisvės atėmimo vietų ligoninė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Laisvės atėmimo vietų ligoninė).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti atsakovės atstovą sudaryti pareiškėjui sąlygas bendrauti su kitoje įkalinimo įstaigoje kalinčia žmona telefonu bei vaizdo konferencijos būdu.
Nurodo, kad atlikdamas teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę 2017 m. lapkričio 30 d. sudarė santuoką ir iki 2020 m. sausio 21 d. neturėjo galimybės telefonu ir vaizdo konferencijos būdu bendrauti su žmona (duomenys neskelbtini), atliekančia laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose. Paaiškina, kad daug kartų tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją, tačiau jam būdavo atsakoma, kad Departamentas nėra patvirtinęs tvarkos ir sąlygų dėl skirtingose įkalinimo įstaigose laisvės atėmimo bausmę atliekančių sutuoktinių bendravimo telefonu ir vaizdo konferencijos būdu. Teigia, kad dėl minėtos problemos ne kartą kreipėsi ir į Departamentą tiesiogiai, tačiau gaudavo atsakymą, kad tam nėra techninių sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad visą laikotarpį, kai nebuvo sudarytos sąlygos telefonu ir vaizdo konferencijos būdu bendrauti su žmona, nežinojo nieko apie sutuoktinės sveikatą, jos kalinimo sąlygas, todėl išgyveno nepilnavertiškumo jausmą, jautėsi pažemintas ir sumenkintas, darėsi grubus, užsidaręs, konfliktiškas. Bendravimo trūkumas privedė prie skyrybų, dėl ko pareiškėjas patyrė didelį psichologinį ir emocinį sukrėtimą.
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Pažymi, kad pareiškėjas dėl skunde dėstomų aplinkybių yra kreipęsis į Departamentą. Dėl minėto kreipimosi 2020 m. gegužės 26 d. priimtas sprendimas Nr. 2S-1932, kuriuo nebuvo nustatyta pareiškėjo teisių ar galiojančių teisės aktų pažeidimų. Neturi informacijos, kad minėtas atsakymas būtų skųstas teismui ar pripažintas netinkamu.
Mano, kad pareiškėjas nepateikė, jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Paaiškina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Departamento viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindė prašomos sumos apskaičiavimą, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą.
Pažymi, kad tiesiogines teisines pasekmes Pareiškėjui sukėlė ne Departamento veiksmai ar neveikimas, tačiau, galimai, Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) administracijos veiksmai ar neveikimas, kai pareiškėjui nebuvo suteikiamas bendravimas telefonu su sutuoktine.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo LAVL atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas LAVL direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 90 paskirtas į ūkio aptarnavimo būrį, priimtas dirbti į statybininko pareigas ir ginčo laikotarpiu buvo priskirtas lengvajai grupei. Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 102 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu, o BVK 102 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad skambinimo tvarką nustato pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Patikslina, kad nuteistųjų skambinimą ir kalbėjimą telefonu ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, pagal kurias pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu, o skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija prilygintas skambinimui ir kalbėjimui telefonu.
Dėl pareiškėjo teiginio, kad jam nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su kituose pataisos namuose esančia sutuoktine, paaiškina, kad bendravimas su kituose pataisos namuose esančiu asmeniu priklauso ir nuo to kito asmens priskyrimo atitinkamai grupei. Paaiškina, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė bendrauti su sutuoktine, esančia Panevėžio pataisos namuose, tačiau pareiškėjas teismui pateiktame skunde konkrečiai nenurodė, kada ir kokiam LAVL administracijos darbuotojui ar pareigūnui jis reiškė pretenzijas dėl nesudarytos galimybės bendrauti su artimu šeimos nariu – sutuoktine (duomenys neskelbtini).
Teigia, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.
Apibendrina, kad nenustačius netesėtų LAVL veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Paaiškina, kad pareiškėjo reikalavimai neturtinei žalai atlyginti grindžiami tik jo subjektyviais samprotavimais bei bendro pobūdžio teiginiais. Nurodo, kad pareiškėjas nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų (neveikimo) ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Tvirtina, kad niekuo nepagrįsta ir pareiškėjo prašoma priteisti 5000 Eur neturtinės žalos suma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. sausio 21 d. jam nebuvo užtikrinta teisė telefonu ir vaizdo konferencijos būdu bendrauti su Panevėžio pataisos namuose kalinčia žmona.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).
Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis. Telefoninių pokalbių skaičių nustato šio kodekso 55, 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai (BVK 102 straipsnio 1 dalis). BVK 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Pagal BVK 102 straipsnio 5 dalį skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. spalio 19 d., ir redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) (toliau – Taisyklės) 124 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.
Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu darytina išvada, kad pataisos įstaigai kyla imperatyvi pareiga nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiškas skambinimo būdas, šis būdas tik prilyginamas skambinimui telefonu. Pažymėtina, kad ir aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu, todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes.
Išanalizavus rašytinę bylos medžiagą, nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje bei buvo priskirtas lengvajai grupei, todėl pagal BVK 73 straipsnį turėjo teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu arba vaizdo konferencijos būdu. Iš LAVL byloje pateiktos medžiagos (b. l. 36-173; 189-194 ), nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. sausio 21 d. aktyviai naudojosi šia įstatymo jam suteikta teise, tačiau duomenų, kad minėtu laikotarpiu būtų kreipęsis į LAVL administraciją su prašymu leisti telefonu arba vaizdo konferencijos būdu paskambinti kitoje įkalinimo įstaigoje kalinčiai žmonai, į bylą nėra pateikta. Pažymėtina, kad nuteistųjų teisės skambinti telefonu arba vaizdo konferencijos būdu realizavimas visų pirma siejamas su asmens, kurio laisvė suvaržyta, valios išraiška paskambinti atitinkamam asmeniui. Nenustačius, kad kalinamas asmuo savo valią dėl skambinimo telefonu arba vaizdo konferencijos būdu atitinkamam jo pasirinktam asmeniui išreiškė prašymu kalinimo įstaigos administracijai, negalima konstatuoti pažeidimo teisių, kurių kalinamasis nebandė realizuoti prieš kreipdamasis teisminės gynybos į teismą, taigi ir neteisėtų kalinimo įstaigos veiksmų ar neveikimo (žr., pvz., 2017 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-87-438/2017; 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-27-415/2018, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2074-261/2018, 2019 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-135-756/2019).
Nagrinėjamu atveju, byloje yra pateiktas tik pareiškėjo 2020 m. balandžio 21 d. prašymas – skundas Departamento direktoriui, kuriuo pareiškėjas prašė suteikti informaciją, kodėl kalinimo įstaigos administracija nesudaro jam sąlygų telefonu arba vaizdo konferencijos būdu bendrauti su Panevėžio pataisos namuose kalinčia sutuoktine, tačiau duomenų apie tai, kad pareiškėjas po 2017 m. lapkričio 30 d., t. y. po santuokos sudarymo, būtų kreipęsis į įstaigos, kurioje atlieka laisvės atėmimo bausmę, administraciją dėl teisės paskambinti telefonu ar vaizdo konferencijos būdu sutuoktinei suteikimo, o įkalinimo įstaigos administracija būtų priėmusi neigiamą sprendimą minėtu klausimu, byloje nėra.
Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju nenustatyta vienos iš esminių sąlygų – Departamento neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjas neturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjui neįrodžius Departamento neteisėtų veiksmų, skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Neįrodžius vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, kitų sąlygų įrodinėjimas nėra tikslingas.
Byloje aptartų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad reikalavimas dėl įpareigojimo įkalinimo įstaigai sudaryti pareiškėjui sąlygas bendrauti su kitoje įkalinimo įstaigoje kalinčia žmona telefonu bei vaizdo konferencijos būdu, nebetenka prasmės, nes minėtos teisės įgyvendinimas pirmiausia priklauso nuo paties nuteistojo asmens valinių veiksmų – prašymo paskambinti kitoje įkalinimo įstaigoje kalinčiai žmonai telefonu ar vaizdo konferencijos būdu pateikimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.