- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- N-444-1593-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nutarimo S. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 9 d. nutarimu pripažino S. P. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam subendrintą administracinę nuobaudą – 3000 (trijų tūkstančių) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinis teisės pažeidimo protokolas S. P. buvo surašytas už tai, kad jis 2010 m. vasario 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, vairavo automobilį „Chrysler Voyager“ ir Taikos gatvėje esančioje aikštelėje, Vilniuje, neatsargiai manevruodamas kliudė automobilį „Honda Accord“ bei apgadino abi transporto priemones, po to pasišalino iš įvykio vietos, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus. Nurodė, jog S. P. savo kaltės nepripažino, paaiškindamas, jog 2010 m. vasario 21 d. naktį kartu su automobilio savininku V. K. atvažiavo į svečius Taikos gatvėje, Vilniuje, o įvažiavus į kiemą, jokių kontaktų su kitais automobiliais nebuvo, jis kieme tik pastatė automobilį, po ko jie abu su V. K. nuėjo į svečius, o kitos dienos ryte išvažiavo ir apie sugadintą nukentėjusiojo automobilį nieko nežino. Pažymėjo, jog iš byloje esančių fotolentelių, kuriose užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai, matyti, kad prie pat automobilio „Honda Accord“ kairėje pusėje iki automobilio priekinės dalies yra atsispaudęs kito automobilio padangų protektoriaus raštas, kuris atitinka automobilio „Chrysler Voyager“, padangų protektoriaus raštą, taip pat – kad ant automobilio „Honda Accord galinių durelių ir galinio sparno sandūros likusios pašalinių žalios spalvos dažų dalelės, kurios vizualiai savo spalva atitinka automobilio „Chrysler Voyager“ dažų spalvą, bei matosi tai, jog ant abiejų automobilių nustatyti apgadinimai aukščiu ir pobūdžiu sutampa. Konstatavo, jog be šių nuotraukų S. P. kaltę įrodo eismo įvykio vietos schema, nukentėjusiojo G. P. parodymai. Pridūrė, jog apgadinimai ant abiejų automobilių yra gana žymūs ir aiškiai matomi, jie rodo, kad kontaktas tarp automobilių buvo gana stiprus, todėl jo nepajusti ir apgadinimų nepastebėti S. P. negalėjo. Tuo tarpu S. P. teiginį, jog ryte jis iš Taikos gatvės išvažiavo teismas įvertino kritiškai, nurodydamas, jog įvykio tyrimo metu duotuose paaiškinimuose nei S. P., nei V. K. šios aplinkybės nenurodė, o tokią versiją administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė tik teisme, susipažinęs su bylos medžiaga, tarp jų ir nukentėjusiojo parodymais, iš kurių matosi, kad įvykis galimai kilo 2010 m. vasario 21 d. ryte, tarp 9.30 val. ir 12.00 val. Pridūrė, kad byloje apklaustas G. O. nurodė, jog žiemą iš ryto vežė S. P. į Šiaulius, tačiau tikslios datos negalėjo nurodyti, todėl jo parodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti bylai reikšmingų aplinkybių. Skirdamas nuobaudą teismas S. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė.
II.
S. P., nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 40 – 42), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti, o administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neteisingai įvertino turimus įrodymus ir priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą. Pažymi, jog nepaėmus „Chrysler Voyager“ ir „Honda Accord“ apgadintų vietų dažų mikrodalelių ir neatlikus šių dalelių cheminio lyginamojo tyrimo nėra pagrindo teigti, jog minėti automobiliui tarpusavyje kontaktavo. Pažymi, jog teismo teiginys, kad nuotraukoje matoma dažų dalelių spalva apgadintoje vietoje atitinka „Chrysler Voyager“ kėbulo dažų spalvą yra niekuo nepagrįstas, nes keliuose yra ne vienas automobilis, turintis tokią pat spalvą kaip ir „Chrysler Voyager“. Mano, jog nepagrįstas yra ir tas teismo teiginys, jog ant automobilių esantys apgadinimai sutampa tiek pagal savo aukštį, tiek pagal savo pobūdį, nes matyti, kad automobiliai buvo fotografuojami be vairuotojų ir keleivio, o byloje yra nustatyta, kad jis vairavo automobilį, kai šalia jo sėdėjo keleivis, todėl atliekant esamų apgadinimų matavimus policijos pareigūnai turėjo sudaryti tas pačias sąlygas, kaip ir tariamo įvykio metu. Mano, kad teismas nepagrįstai jo parodymus įvertino kritiškai. Teigia, jog niekuo nepagrįstas teiginys yra tai, kad prie „Honda Accord“ kairiojo šono sniege atsispaudusi padangų žymė yra identiška „Chrysler Voyager“, nes tokia išvada galėjo būti daroma tik po atsispaudusių žymių bei protektoriaus rašto lyginamojo tyrimo. Priduria, jog „Honda Accord“ kliudymo atveju turėjo suveikti šio automobilio signalizacija, tačiau policijos pareigūnai šios aplinkybės netyrė ir liudytojų, kurie būtų girdėję suveikusią signalizaciją nenustatė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į S. P. apeliacinį skundą G. P. prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme S. P. neteikė prašymo teismui skirti mikrodalelių ekspertizės, todėl akivaizdu, jog jis žinojo, kad ekspertizė patvirtins jam nepalankų faktą ir siekė jos išvengti. Pažymi, jog S. P. nepateikė jokių charakteristikų, leidžiančių teigti, jog į transporto priemonę įsėdus dviems žmonėms galėtų net keliais centimetrais pasikeisti transporto priemonės aukštis. Mano, kad S. P. parodymai buvo pagrįstai įvertinti kritiškai, nes parodymų keitimas suteikia pagrindo kritiškai vertinti pačius parodymus ir juos duodančių asmenų sąžiningumą. Nurodo, jog eismo įvykio vietos apžiūros metu policijos pareigūnai nustatė, kad S. P. vairuota transporto priemone buvo važiuota atbuline kryptimi, todėl pėdsakas galėjo priklausyti vienintelei padangai, kurios protektoriaus raštas sutapo, be to, jokių prašymų ištirti šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu S. P. neteikė. Priduria, jog nukentėjęs automobilis „Honda Accord“ neturi smūgio signalizacijos daviklio, dėl to po įvykio signalizacija neįsijungė ir jokie asmenys to girdėti negalėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
S. P. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Kaip galima matyti iš apeliacinio skundo, jis savo kaltę padarius minėtus pažeidimus ginčija tuo, jog tokią išvadą teismas padarė netinkamai ištyręs byloje surinktus įrodymus.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių <…>.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <…>.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėjo pagrįstą išvadą, jog S. P. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis. Pažymėtina, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, jog apylinkės teismas, nustatinėdamas S. P. kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų, pagrįstai rėmėsi byloje surinktais įrodymais – fotolentelėmis, eismo įvykio vietos schema, pareigūno tarnybiniu pranešimu, nukentėjusio G. P. paaiškinimu ir kita bylos medžiaga. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog jai nekyla abejonių dėl šių įrodymų objektyvumo, o S. P. keliamą įvykio versiją ji taip pat vertina kritiškai, nes iš bylos medžiagos matyti, kad jis savo parodymus keitė. Atkreiptinas dėmesys, jog S. P. visus prašymus skirti ant automobilių likusių dažų dalelių ekspertizę ar atsispaudusių žymių bei protektoriaus rašto lyginamąjį tyrimą galėjo reikšti bylos nagrinėjimo metu, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Teisėjų kolegija taip pat tik kaip prielaidą vertina tą apelianto teiginį, jog į transporto priemonę įsėdus dviems žmonėms galėtų net keliais centimetrais pasikeistų jo vairuotos transporto priemonės aukštis, nes tai nebuvo įrodyta jokiais objektyviais bylos duomenimis. Pridurtina, jog apeliantas taip pat niekaip nepagrindžia to savo teiginio, jog įvykus automobilių kontaktui, turėjo įsijungti „Honda Accord“ automobilio signalizacija, o byloje duomenų apie tai, kad šis automobilis turėjo smūgio signalizacijos daviklį nėra, todėl ši aplinkybė nevertintina kaip turinti įtakos bylos baigčiai.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.