Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Vytauto Masioko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį 5000 Lt (40 MGL dydžio) bauda.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 21 d. nutartis, kuria nuteistosios V. B. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteista už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, būdama liudytoja, davė melagingus parodymus, t. y. 2006 m. birželio 13 d., nuo 8.50 iki 9.35 val., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros patalpose, esančiose Vilniuje, A. Smetonos g. 4, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-01075-03 dėl Darbo partijos apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo apklausiama kaip liudytoja, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2006 m. kovo 9 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 152 eilutėje „gavėjo parašas“ yra tik parašas panašus į jos, o rankraštinį tekstą „penki tūkstančiai Lt“ įrašė ne ji, kad 2006 m. kovo 1 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 106 eilutėje „gavėjo parašas“ ne jos parašas, o įrašą „dvidešimt tūkstančių“ įrašė ne ji, kasos išlaidų orderyje be datos, išrašytame „už vasarį“ 10 000 Lt sumai, eilutėje „gavėjo parašas“ pasirašė ne ji.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą, baudžiamojo įstatymo taikymo ar esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nenustatė. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisingai konstatuota, kad V. B. nuteista pagrįstai, jos veika pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Teismas pateikė motyvuotas išvadas dėl esminių apeliacinio skundo argumentų ir nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Prokurorė pažymi, kad kasatorė V. B. buvo apklausta kaip liudytoja byloje, kurioje įtarimai jai nebuvo pareikšti. Byla dėl Darbo partijos padarytų nusikalstamų veikų finansų sistemai, kurioje V. B. buvo apklausta liudytoja, yra baigta ir perduota teismui, joje ji įtraukta į liudytojų sąrašą. Viso bylos tyrimo metu kasatorė nepaaiškino, už kokių veiksmų atlikimą jai galėjo būti pareikšti įtarimai. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistoji, apklausta kaip liudytoja, parodymus davė susipažinusi su savo teisėmis ir pareigomis, tačiau 2006 m. birželio 13 d. vykusios apklausos metu melagingai neigė savo parašus kasos išlaidų orderiuose. Be to, 2006 m. liepos 5 d. papildomai apklausta ankstesnių parodymų nepaneigė ir nepapildė. V. B. apklausos aplinkybės įvertintos teisingai. Tai, kad buvo atmesta nuteistosios gynybinė versija, esą ji davusi melagingus parodymus dėl grėsmės būti patrauktai baudžiamojon atsakomybėn, nereiškia netinkamo įrodymų vertinimo.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad tenkinti kasacinį skundą nėra pagrindo.

Dėl kasacinio skundo argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies pažeidimų

Kasatorės teiginiai dėl BPK pažeidimų, galėjusių suvaržyti jos teises ar sukliudyti teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, – nepagrįsti.

Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliacinės instancijos teismo sprendimas grindžiamas byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais apie visas aplinkybes, susijusias su V. B., kaip liudytojos, apklausa, atlikta prokuroro, atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl Darbo partijos apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Nustatyta, kad kasatorė, būdama liudytoja, tyčia davė melagingus parodymus apie jai žinomas reikšmingas bylai aplinkybes. Kasatorės argumentai dėl to, kad ją apklausęs prokuroras turėjęs kaip nors ypatingai paaiškinti jos procesinę padėtį ar perspektyvas, visų pirma, paneigti tuo, kad apklausiamajai įstatymo nustatyta tvarka buvo išaiškinta jos kaip liudytojos statusas, pareigos ir atsakomybė. Antra, kasatorės teiginius, kad melagingus parodymus davusi dėl grėsmės būti patrauktai atsakomybėn už savo pačios veiksmus, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė, aptardamas tiek formalią procesinę V. B. padėtį (liudytojos apklausos metu ir vėliau – iki bylos, kurioje buvo apklausta, ikiteisminio tyrimo pabaigimo bei perdavimo nagrinėti teismui), tiek situaciją ir aplinkybes, kuriomis ji buvo kviečiama į apklausą ir davė parodymus. Visa tai įvertinęs teismas konstatavo, kad V. B. samprotavimai, esą ji davusi parodymus apie savo veiksmus, už kuriuos galėjusi pagrįstai manyti gresiant atsakomybę, neturi jokio pagrindo, prieštarauja bylos duomenims. Iš bylos duomenų matyti (ir tai nurodyta teismų sprendimuose), kad V. B. buvo apklausta apie jos parašus ir įrašus (piniginių sumų) kasos išlaidų orderiuose; apie apklausos pobūdį ir teiktiną informaciją jai buvo pranešta iš anksto (telefonu), apklausiamoji žinojo, koks yra apklausos tikslas – išsiaiškinti Darbo partijos mokamų honorarų aplinkybes tiriant bylą dėl šios partijos buhalterinės apskaitos tvarkymo. Darbo partijoje kasatorė nedirbo. Nepaisant to, apklausiama dėl minėtų aplinkybių V. B. melavo, o ir vėliau, papildomai apklausta, melagingų parodymų nepaneigė ir netgi savo rašysenos pavyzdžius lyginamajam tyrimui atlikti davė tik pritaikius procesinę prievartos priemonę. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, jog V. B. nedavė parodymų prieš save, padaryta atsižvelgus ir į jos darbo pobūdį bei funkcijas pasirašant sutartį, kurios šalys – Ž. Ž. ir Darbo partija. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir nuosprendyje nurodė, kad nuteistoji dirbo administratore UAB „NA“ ir kartu dalyvavo Ž. Ž. koncertinėje veikloje, sutarties sąlygos ir kaina nebuvo V. B. kompetencija, todėl jokie įtarimai dėl aplinkybių, tiriamų baudžiamojoje byloje dėl Darbo partijos apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, jai negalėjo būti pareikšti. Į šią aplinkybę teismai atsižvelgė kaip į faktorių, leidusį kasatorei teisingai suvokti jos apklausos esmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorės pareigos (UAB „NA“ administratorė) nėra ginčijama bylos aplinkybė, ją patvirtinantys duomenys yra byloje (b. l. 55) ir buvo paskelbti teisiamajame posėdyje. Konkrečiau savo darbo pobūdį ir kompetenciją, kiek tai susiję su tirtomis aplinkybėmis, V. B. nurodė 2006 m. birželio 13 d. vykusios apklausos prokuratūroje metu, o šios apklausos protokolas taip pat perskaitytas teisiamajame posėdyje. Taigi kasatorė visiškai nepagrįstai teigia, kad teismų išvados paremtos netirtomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas bylą, išanalizavo visas aplinkybes – tiek objektyviąsiais, tiek subjektyviąsias – turinčias reikšmės nuteistosios V. B. kaltės ir atsakomybės klausimams išspręsti, rėmėsi teisme ištirtais įrodymais, kuriuos įvertino taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, o nutartį surašė nepažeisdamas BPK 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Taigi V. B. kaltumas įrodytas BPK nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 6 dalis), apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį teisėtu ir priimtu nepažeidžiant BPK 301 straipsnio nuostatų, taip pat nepažeidė BPK normų reikalavimų.

Dėl baudžiamojo įstatymo (BK 235 straipsnio 1 dalies) taikymo

Kasaciniame skunde teigiama, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį negalima ir remiamasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies, BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies, 83 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Kasatorė V. B. baudžiamojo įstatymo taikymą iš esmės grindžia ne teismų nustatytomis ir skundžiamuose sprendimuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, o tuo, kaip jas traktuoja ji pati. Tai yra, kad parodymus davė apie savo veiksmus, o melavo dėl to, jog turėjo pagrindą manyti gresiant jai atsakomybę už tai, kad tarp jos ir prokuroro buvusi konfliktinė situacija. Visa tai teismų sprendimuose paneigta, ši kasatorės pozicija nėra pateisinta objektyviomis aplinkybėmis ir priežastimis, kurioms esant būtų galima teigti, kad žinomai melagingų parodymų davimą lėmė grėsmė būti patrauktai atsakomybėn už savo veiksmus.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, pagal kurias draudžiama versti duoti parodymus prieš save. Pagal BPK 80 straipsnio 1 punktą, 82 straipsnio 3 dalį asmuo negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką (išskyrus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus) ir tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimą (BK 235 straipsnis). Šioje byloje tokių sąlygų ir aplinkybių, dėl kurių V. B. galėtų būti atleista nuo liudytojos pareigos duoti teisingus parodymus apie tai, kas jai žinoma (BPK 83 straipsnis), ir kad jos atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį būtų negalima, nenustatyta ir tai nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. V. B. pripažinta įrodyta ir teismų sprendimuose aprašyta nusikalstama veika duodant jai, kaip liudytojai, žinomai melagingus parodymus, atitinka visus būtinus subjektyviuosius ir objektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Darytina išvada, kad baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir nepažeidžiant minėtų teisės aktų nuostatų.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistosios V. B. kasacinį skundą.