Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant A. R., dalyvaujant prokurorei R. A., kaltinamojo gynėjui advokatui V. B., kaltinamajam A. K., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., gim. (duomenys neskelbtini) Vilnius, Lietuvos Respublikos piliečiui, gyv (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2017-06-14 d., apie 00.52 val., bute, adresu Musninkų g. 14-70, Vilniuje, būdamas neblaivus (2,22 promilių), konflikto metu su savo sugyventine A. V., ranka trenkė savo sugyventinei A. V. į nosį, ko pasėkoje jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2017 m. birželio 14 d., apie 00.52 val., bute adresu Musninkų g. 14-70, Vilniuje, būdamas neblaivus (2,22 promilių), konflikto metu su savo sugyventine A. V., ranka trenkė savo sugyventinei A. V. į nosį, ko pasėkoje jai buvo sukeltas fizinis skausmas. 2017 m. birželio 13 d., jis apie 22.00 val. atėjo namo, buvo išgėręs. Jau nuo pat ryto A. pradėjo reikšti pretenzijas, dėl to, kad jis norėjo išeiti pas savo tėvus. O kai kaltinamasis išėjo apie 17.00 val., sugyventinė pradėjo jo ieškoti, nuolat skambinėjo. Kai kaltinamasis apie 22 val. grįžo namo, A. jau buvo girta. Kiek jam yra žinoma A. nustatytas girtumas apie 2,40 promilių. Kaltinamasis su savimi dar atsinešė alaus, gėrė namuose, A. taip pat gėrė. Išgėręs alaus, kaltinamasis atsigulė, rankoje turėjo telefoną, o sugyventinei tikriausiai pasirodė, kad jis su kažkuo susirašinėja. Tada sugyventinė jam delnu sudavė apie 4 kartus per veidą. Kaltinamasis ją atstūmė, bet sugyventinė nenurimo ir sudavė jam kumščiu į akį. Norėdamas ją apraminti, kaltinamasis jai delnu vieną kartą trenkė į veidą, nuo ko jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. T. A. iškvietė policiją, o jis išėjo iš namų. Vaikas konflikto metu miegojo ir nematė smūgių sudavimo.

Nukentėjusioji A. V. parodė, kad grįžusi iš darbo 2017 m. birželio 14 d. rado sugyventinį A. K. neblaivų, tai ją užsiutino. Vėliau jis užsisuko ir išėjo iš namų, nieko nepasakęs. Tada nukentėjusioji rado paliktą butelį, ji pati išgėrė kelis stikliukus, dar surūkė cigaretę. Parėjo kaltinamasis po geros valandos, ją tai dar labiau užsiutino. Prasidėjo žodinis konfliktas, paskui aprimo. Ir vakare, apie 10-11 val. vakaro, vėl pradėjo aštrėti žodiniai konfliktai, paskui pasistumdymai, nukentėjusioji pirma trenkė, nes buvo išgėrusi. Po to pati nuo kaltinamojo gavo. Kaip nukentėjusioji gavo per nosį, pati neprisimena. Bet nosis buvo ištinusi, nežino, kuo sudavė. Buvo šoko būsena, kraujas bėgo iš nosies, iškvietė policiją. Ir dabar jaučia skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, nukentėjusiosios parodymų, A. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą įrodo ir kita bylos medžiaga:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulio rinktinės raitojo būrio vyr. patrulio N. P. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2017-06-14, patruliavimo metu kartu su E. P., apie 00.52 val., iš Vilniaus m. VPK OVS gavo pranešimą apie tai, kad Musninkų 14-70, Vilniuje, girtas sugyventinis sumušė pranešėją ir yra mažamečiai vaikai. Važiuojant nurodytu adresu, turėdami duomenis, kad girtas pažeidėjas iš buto pasišalino, prie vieno iš namų Musninkų gatvėje pamatė girtą vyrą, paprašė sustoti, bet jis nesustojo. Jiems kilo įtarimas, kad tai gali būti tas pats vyras, kuris sumušė pranešėją. Jis buvo įsodintas į tarnybinį automobilį. Atvykus adresu Musninkų 14-70, Vilniuje, į butą pareigūnas ėjo vienas, o E. P. liko su įsodintu vyru. Jį pasitiko A. V., nuo kurios sklido alkoholio kvapas, bet ji kalbėjo aiškiai. Ji pasakė, kad jos sugyventinis A. K. būdamas girtas, namuose sukėlė konfliktą ir sudavė jai delnu į veidą, pataikė į nosį, dėl ko iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kiek A. K. jai sudavė smūgių, ji neminėjo. Ant A. V. veido prie pat nosies matėsi pridžiūvęs kraujas, bet daugiau jokių kitų sužalojimų pastebėta nebuvo. Bute ant grindų prie lovos matė kraujo dėmes. Pareiškėjai vietoje buvo patikrintas girtumas ir nustatytas 2,40 promilių. Vėliau paaiškėjo, kad Musninkų gatvėje jie kaip tik sulaikė pažeidėją, t.y. A. K., kuri buvo pristatytas į Vilniaus miesto 1 P. S. aiškino, kad pareiškėja pirma pradėjo jį mušti, suduodama į akį (b.l. 6).

Fotolentelėse, kurios atsispindi apžiūrėtas įvykio butas adresu Musninkų g. 14-70, Vilniuje, matyti kraujas ant grindų, šalia lovos (b.l. 8-9).

Policijos ataskaitų žiūryklėje užfiskuotas smurto artimoje aplinkoje atvejis (b.l.11).

Įvertinus byloje esančius įrodymus yra pagrindo teigti, jog A. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta visiškai. Kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes bei pagrįsti byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d., kadangi jis trenkė savo sugyventinei A. V. į nosį, ko pasėkoje jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamasis savo kaltės neigia, pripažindamas, kad tikrai trenkė savo sugyventinei, tačiau parodė, kad ji pirma pradėjo muštis. To fakto iš esmės neneigia ir pati nukentėjusioji. Įvykio metu tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis buvo abu neblaivūs.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, į atsakomybę lengvinančų ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kaltinamojo asmenybę, į tai, kad praeityje teistas 2 kartus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, policija dėl smurto artimoje aplinkoje atvejų kviečiama ne pirmą kartą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K. atsižvelgia ir į tai, kad neatmestina jo versija, kad pati nukentėjusioji išprovokavo konfliktą, kaltinamojo atžvilgiu bandė smurtauti, todėl kaltinamasis pykčio protrūkyje trenkė jai. Atsižvelgtina į tai, kad prokurorė prašė kaltinamajam skirti 60 parų arešto bausmę, tačiau kaltinamasis A. K. dirba, turi mažamečių vaikų, kuriuos reikia išlaikyti, todėl tokios bausmės paskyrimas, teismo vertinimu, būtų neteisingas ir galėtų galimai pažeisti mažamečių vaikų interesus. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę bei paskyrus atitinkamus įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) str. paskirtą bausmę turi būti sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu).

Teismas vertina, kad būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo

Byloje buvo gautas Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas priteisti iš kaltinamojo A. K. valstybės naudai 34.74 eurų dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Teismas netenkina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Nors nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme ir yra įtvirtinta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Be to pagal teismų praktiką tokiais atvejais, kai byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu nepriklausomai nuo asmens valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos A. T. 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014), todėl teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., BK 432 str., teismas

nusprendžia:

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ir nuteisti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis LR BK 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti galutinę bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymosi gydymo įstaigoje.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką įskaityti A. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2017-06-14 iki 2017-06-15, vieną sulaikymo dieną, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomoji priemonė kaltinamajam A. K. nepaskirta.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.