Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-9886-1235/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01080-2025-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.3; 51.4; 55.1.3 (S)

2025 m. gegužės 8 d.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Giedrės Kairienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. M. (M. K. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. K. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 24S87095 (toliau – ir Sprendimas). Taip pat prašo priteisti iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde paaiškina, kad skundžiamu Sprendimu nuspręsta uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka.

Skunde pareiškėjas pažymi, kad atsakovas klaidingai nurodo, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi. Vien tai, kad jis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, neatvyko dirbti nereiškia, kad jis elgėsi nesąžiningai. Taip pat nėra suprantama apie kokius realybės neatitinkančius duomenis, kuriuos neva pateikė pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, rašo atsakovas skundžiamame Sprendime. Iš skundžiamo Sprendimo turinio galima spręsti, kad atsakovas laiko tikrovės neatitinkančiais duomenimis tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo jam išduoti leidimu laikinai gyventi ir neatvyko dirbti. Pažymėtina, kad tokių išvadų darymas prieštarauja logikai. Asmuo gali pasirinkti, kur dirbti, todėl pareiškėjas negali būti verčiamas atvykti dirbti į Lietuvą, jeigu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Pasikeitus aplinkybėms ir darbdaviui atsisakius įdarbinti pareiškėją, pareiškėjas neatvyko dirbti, tačiau tai nereiškia, kad jis buvo nesąžiningas arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju nenustatyti jokie jo neteisėti veiksmai, kurie sudarytų pagrindą palikti galioti atsakovo skundžiamą Sprendimą. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, suabsoliutino savo teisę priimti tokio pobūdžio sprendimus visais atvejais, kai asmeniui yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi.

Skunde pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neturėjo teisės priimti Sprendimą dėl perspėjimo įtraukimo dėl draudimo jam (pareiškėjui) atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), kadangi nebuvo nustatyta jokia grėsmė, kurią galėtų sukelti pareiškėjas, kuri būtų proporcinga nustatytam ribojimui bei pareiškėjo atžvilgiu nėra priimto jokio atskiro administracinio akto dėl jo grėsmės, kuris yra būtinas, siekiant nustatyti ribojimas judėti Europos Sąjungos teritorijoje.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodoma, jog atsakovas 2024 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 24S47269 nusprendė pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi, išduotą 2023 m. rugsėjo 18 d. Sprendimas yra įsiteisėjęs. Vertinant asmens ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad pirmas leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas 2023 m. rugsėjo 18 d. Atsakovas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė ginčijamą Sprendimą.

Atsiliepime pažymima, kad atsakovas surinko ir išanalizavo su pareiškėju susijusią ir prieinamą informaciją. Buvo nustatyta, kad pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 18 d. buvo išduotas leidimas gyventi. Pareiškėjas, atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, neatvyko į Lietuvos Respubliką, neįsidarbino bendrovėje, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kuriame nurodė, jog ketina dirbti bendrovėje pagal darbo sutartį, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Įvertinus teisės aktuose įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį (5 metai) ir nustatytas faktines aplinkybes, jog pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, laikytina, kad pareiškėjui nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.

Atsakovo teigimu, nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas neturėjo teisės priimti sprendimo dėl perspėjimo įtraukimo į SIS. Byloje yra nustatyta, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis, todėl atsakovas vertino, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse. Atsakovas turėjo pagrindą nustatyti pareiškėjui papildomas priemones, t. y. perspėjimo įvedimą į SIS, kurį atsakovas susiejo su 2024 m. vasario 9 d. sprendime Nr. 24S47269 nustatytais pagrindais, suabejojęs pareiškėjo patikimumu bei esant pagrindui manyti, kad pareiškėjas gali nesąžiningai siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 24S87095 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2024 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 24S47269, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, panaikino pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 18 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760289706, galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 18 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų nustatyta, kad pareiškėjas šio sprendimo neskundė.

Atsakovas 2024 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 24S87095, atsižvelgdamas į tai, kad asmens leidimas gyventi buvo panaikintas, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus); įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 7 d., toliau – ir Įstatymas), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – Tvarka), Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 546 redakcija, toliau – ir Taisyklės), 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – SIS reglamentas).

Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 8 dalį, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Tvarkos 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.1 papunktis); esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (11.2 papunktis); tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: 11.3.1. jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 11.3.2. užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.

Tvarkos 14 punkte nurodyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Taisyklių 15 punkte numatyta, kad duomenys iš sąrašo teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai (toliau – C.SIS), jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka, be kita ko, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama sąlyga: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtinta, kad situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Tvarkoje. Sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose ES valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025).

Skundžiamo Sprendimo teisiniu pagrindu nurodytos Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkto ir 2 dalies c punkto, Taisyklių 15 punkto, Tvarkos 14 punkto nuostatos. Skundžiamo Sprendimo faktiniu pagrindu nurodytos aplinkybės, kad asmens leidimas gyventi buvo panaikintas, kadangi asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; nenustatyta, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, nes atsakovo 2024 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 24S47269 buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, remiantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, atsižvelgiant į tai, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, į Lietuvos Respubliką neatvyko ir darbo sutarties nesudarė.

Pareiškėjas skundu nesutinka su tuo, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Paaiškina, kad pasikeitus aplinkybėms ir darbdaviui atsisakius jį įdarbinti, jis (pareiškėjas) neatvyko dirbti, tačiau asmuo gali pasirinkti, kur dirbti. Dėl šių pareiškėjo skundo argumentų pažymėtina, kad 2024 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 24S47269, kuriame konstatuota aplinkybė, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas neskundė ir nurodytas sprendimas šioje administracinėje byloje nėra vertinamas. Todėl plačiau dėl minėtų pareiškėjo argumentų teisėjų kolegija šiame teismo sprendime nepasisako.

Atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, taip pat vertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika. Bylos medžiagoje nėra duomenų, paneigiančių atsakovo nustatytas aplinkybes, t. y, kad pirmas leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas 2023 m. rugsėjo 18 d.; pareiškėjas šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, neturi. Taigi, pareiškėjas nėra susijęs ekonominiais, socialiniais ar kitokiais ryšiais su Lietuva.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad atsakovas, nustatęs, jog pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės), pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, Tvarkos aprašo nuostatomis, atsižvelgdamas į pagrindą, dėl kurio buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis), nenustatęs, kad pareiškėją su Lietuvos Respublika sietų šeiminiai ryšiai, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nustatė užsieniečiui 3 metų draudimo atvykti laikotarpį. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teisės aktų nuostatas nėra teisinio pagrindo teigti, jog nustatytas neproporcingas terminas.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, nes ši Sprendimo dalis yra pagrįsta teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis, priimta atlikus individualų asmens vertinimą, todėl jos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas taip pat nusprendė įvesti perspėjimą į SIS. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame Sprendime nėra motyvų, pagrindžiančių perspėjimo į Šengeno informacinę sistemą įvedimo proporcingumą. Atsakovas neatliko individualaus vertinimo, apimančio pareiškėjo asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius. Migracijos departamento sprendimai, kuriuose nėra motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami kaip neatitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1236-629/2025). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamo Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įvesti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą, nelaikytina proporcinga, ji neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio, todėl naikintina.

Pareiškėjas skunde prašo priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo interesus pagal 2025 m. vasario 22 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį teisme atstovavo advokato padėjėja L. T.. Už advokato padėjėjos pagalbą rengiant skundą pareiškėjas patyrė 260,00 Eur išlaidų. Tai patvirtina 2025 m. vasario 22 d. sąskaita ir 2025 m. vasario 23 d., 2025 m. vasario 25 d. mokėjimo dokumentai.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).

Nagrinėjamu atveju 260,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, patirta pareiškėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo atstovė advokato padėjėja sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už skundo teismui padavimą.

Atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, jog pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, iš atsakovo pareiškėjo naudai priteistina 141,25 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais ir 4 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. M. (M. K. M.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 24S87095 dalį, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjui M. K. M. (M. K. M.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 141,25 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.