- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-27
- Bylos Nr.
- 2-1155-904/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos, Klaipėdos rajono savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- E. B.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant atsakovo Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos atstovui Vaidotui Jasui, trečiajam asmeniui E. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo E. B., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti 489,00 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2012-06-27 automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pušų gatvėje, Gargžduose įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais ženklais ar kitais atitvarais, ko pasakoje buvo apgadintas automobilis. Į eismo įvykį atvykę policijos pareigūnai ištyrė eismo įvykio aplinkybes. Automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu ieškovo bendrovėje. Ieškovas, vykdydamas draudimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nukentėjusiajam asmeniui išmokėjo 489,00 Lt draudimo išmoką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d., 11 str. 7 d. 1-3 p., Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12.1 p., Gargžduose esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso atsakovei. Lietuvos Respublikos CK 6.266 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokiu konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti, o teismui netaikius ieškinio senaties, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad policijos pareigūno 2013-02-02 tarnybiniame pranešime dėl įvykio patikrinimo, 2013-02-11 rašte Nr. 30-68-S-1066, ieškovo surašytame transporto priemonės apžiūros akte bei kituose bylos dokumentuose nėra užfiksuota draudiminio įvykio data, nėra fotonuotraukų ir videomedžiagos, todėl neaišku, kurioje gatvės vietoje buvo duobė, kokio dydžio buvo duobė. Į įvykio vietą ir apžiūrint transporto priemonę nebuvo kviečiami Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai. Įvykio metu buvo šviesus paros metas, todėl transporto priemonės vairuotojas galimai nesilaikė saugaus eismo taisyklių, galimai viršijo leistiną greitį, ko pasekmėje įvyko incidentas, šios aplinkybės įvykio vietoje nebuvo išsiaiškintos. Taip pat nėra aiški transporto priemonės dalių sugadinimo priežastis, ar kelių policijos darbuotojai buvo kompetentingi nustatyti sugadinimų priežastis. Klaipėdos rajono savivaldybė, kaip kelio savininkas, nei prieš įvykį, nei po įvykio jokios informacijos apie duobę kelyje negavo iš transporto priemonės vairuotojo, policijos ar ieškovo, pirmą kartą atsakovas apie tai sužinojo 2012-07-25 gavęs pretenziją iš ieškovo. Atsakovas 2012-09-05 raštu atsakydamas į pretenziją, pareikalavo papildomų dokumentų. Skundas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktas 2014-03-14, t. y. praėjus daugiau nei 1 metams ir 8 mėnesiams nuo galimo draudiminio įvykio ir daugiau nei 1 metams ir 6 mėnesiams nuo atsakymo į pretenziją pateikimo. CK 1.125 str. 7 d. numato sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Esant tokioms aplinkybėms, šioje byloje turi būti taikomas ieškinio senaties terminas.
Šalies argumentai
Atsakovo Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos atstovas Vaidotas Jasas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti, o jei teismas nuspręstų netaikyti ieškinio senaties, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, kad toks eismo įvykis buvo, atsakovui nebuvo pranešta apie eismo įvykį.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, paaiškino, kad eismo įvykio metu automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jo brolis, trečiasis asmuo yra tik automobilio draudėjas. Įvykį užfiksavo policija, brolio teigimu duobė buvo pilna vandens, todėl jos ir nepastebėjo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. 2011-10-22 ieškovo bendrovėje buvo apdraustas automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių draudimu (transporto priemonių draudimo liudijimas LD Nr. 95968494, draudėjas E. B., draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis nuo 2011-12-01 iki 2012-11-30). Policijos pareigūno 2013-02-08 tarnybinis pranešimas, 2013-02-11 policijos pareigūno atsakymas į AB „Lietuvos draudimas“ paklausimą patvirtina, kad 2012-06-27 Klaipėdos rajono PK užregistruotas pranešimas apie tai, kad 2012-06-27 apie 10.00 val. Pušų gatvėje, Gargžduose įvyko techninis eismo įvykis. Nuvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, buvo nustatytos aplinkybės, kad R. B. vairuojamas automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje esančią duobę, ko pasekmėje sugadintas ratlankis ir prakirsta padanga. E. B. 2012-06-27 prašymas patvirtina, kad E. B. 2012-06-27 kreipėsi į AB „Lietuvos drausimas“, pranešdamas apie įvykusį techninį eismo įvykį, prašydamas apžiūrėti automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei išmokėti draudimo išmoką. Prašyme nurodytos automobilį vairavusio R. B. aplinkybės, t. y., jog važiuojant Pušų gatve jis įvažiavo priekiniu dešiniu ratu į kelyje esančią nepažymėtą duobę, ko pasekmėje prakirsta padanga, iš variklio varva tepalai. Iš AB „Lietuvos draudimas“ atstovo 2012-06-27 surašyto transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad sugadintos ir keičiamos automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šios dalys: ratlankis ir padanga. Byloje ieškovo pateikta žalos sąmata, pranešimas apie nuostolių atlyginimą, 2012-07-19 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad AB „Lietuvos draudimas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus draudimo sutarties pagrindu, nustatė techninio eismo įvykio metu padarytą žalą ir apdrausto automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui E. B. išmokėjo 489,00 Lt draudimo išmoką.
Dėl ieškinio senaties. Atsakovas šiuo atveju prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. CK 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tokia reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovui kyla deliktinė atsakomybė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisių santykių atsirandantiems reikalavimams, o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Byloje nustatyta, jog ieškovas galutinai draudimo išmoką draudėjui E. B. išmokėjo 2012-07-19, todėl ieškinio senaties terminas prasidėjo 2012-07-19, o baigėsi 2015-07-19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui paduotas 2014-03-14. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino, todėl nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties termino atsakovo atžvilgiu.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX–1113 redakcija) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. X-1337 redakcija) 11 straipsnio 7 dalies 1–5 punktus, kelio savininkas (valdytojas) privalo: 1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; 2) organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; 3) užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos; 4) tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgiant į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes; 5) atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X–1722 redakcija) 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta, jog savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų. Minėto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad Savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 15 straipsniu, kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Tokia tvarka nustatyta Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, kuriuo patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas.
Vadovaujantis anksčiau minėtų įstatymų ir aprašo nuostatomis, Klaipėdos rajono savivaldybė privalo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindą. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 179 straipsnis).
Lietuvos Respublikos CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Taigi, šiuo atveju ieškovas privalo įrodyti aplinkybes: kokio dydžio buvo padaryta žala apdraustam automobiliui ir priežastinį ryšį tarp kelio trūkumo ir atsiradusios žalos, t.y., kad žala atsirado būtent dėl kelio važiuojamojoje dalyje buvusios duobės.
Ieškovas padarytos žalos dydį apdraustam automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įrodinėja pateiktais rašytiniais įrodymai: transporto priemonės techninės apžiūros aktu, žalos sąmata, pranešimu apie nuostolių atlyginimą bei mokėjimo nurodymu. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl apdrausto automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo buvo padaryta 489,00 Lt žala. Šios žalos dydžio atsakovas neginčija. Tačiau atsakovas nurodo, kad nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp kelio trūkumo ir atsiradusios žalos, byloje nėra įrodymų apie užfiksuotą draudiminio įvykio vietą, nėra fotonuotraukų ar videomedžiagos, todėl neaišku, kurioje gatvės vietoje buvo duobė, kokio dydžio ji buvo, be to, į įvykio vietą ir apžiūrint transporto priemonę nebuvo kviečiami Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad pateikiami dokumentai patvirtina, jog įvykis įvyko šviesiu paros metu, todėl atsakovas pats galimai nesilaikė Kelių eismo taisyklių.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2012-06-27 automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Pušų gatve Gargžduose, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, ko pasekmėje buvo apgadintas automobilis, į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai ištyrė eismo įvykį. Šias aplinkybes ieškovas įrodinėja rašytiniais įrodymai: 2013-02-08 Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu bei 2013-02-11 Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK policijos pareigūno pranešimu ir prie jo pridėta informacine pažyma. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Klaipėdos rajono PK 2012-06-27, 10.03 val. užregistruotas R. B. pranešimas apie tai, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į Pušų gatvėje (ties namo Nr. 49), Gargžduose esančią duobę, prakirsta padanga, sugadintas ratlankis. Nors informacinėje pažymoje ir nurodyta, kad į įvykio vietą buvo išsiųstos policijos pajėgos, tačiau byloje duomenų, patvirtinančių įvykio ištyrimą, nėra. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų betarpiškai apžiūrėję įvykio vietą, sugadintą transporto priemonę, užfiksavę eismo įvykio schemą, kuri patvirtintų su įvykiu susijusias aplinkybes – oro sąlygas, įvykio vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, duobės matmenis, automobilio vietą, duobės dislokacijos vietą automobilio atžvilgiu, kitus reikšmingus atstumus. Byloje nėra pateikta jokios užfiksuotos vaizdinės medžiagos - fotonuotraukų ar filmuotos medžiagos. Pažymėtina, kad atsakovui, kaip atsakingam už Klaipėdos rajono gatvių priežiūrą, apie eismo įvykį nebuvo pranešta, apie jokią kelyje esančią duobę atsakovas nebuvo informuotas, atsakovui nebuvo suteikta galimybė apžiūrėti nei kelyje galimai buvusią duobę, nei sugadintą transporto priemonę. Įvertinus šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovas neįrodė eismo įvykio aplinkybių, dėl ko nėra pagrindo išvadai padaryti, kad automobilio sugadinimą nulėmė kelyje buvusi duobė. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas atmestinas.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovui turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 284 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.