Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2016-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-207-853/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-10-06
Bylos Nr.
1-207-853/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Kaltinamasis
E. J.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 6 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei,dalyvaujant prokurorui Š. V., kaltinamajam E. J., jo gynėjai advokatei L. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, administracine tvarka baustas, teistas 2015 m. rugpjūčio 17 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams, 2016-07-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 2015-08-17 nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2016 m. rugpjūčio 3 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, kilus žodiniam konfliktui su motina D. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,56 promilių girtumas) tyčia, kumščiu sudavė ne mažiau tris smūgius į veido sritį, taip, nukentėjusiajai D. V. sukėlė fizinį skausmą.

Teismo posėdžio metu E. J. nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad tą dieną gėrė kartu su savo motina, nes pas jį buvo atėję svečių. Po to dar išėjęs gėrė, o kai grįžo mama jam pradėjo priekaištauti, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis savo mamą pastūmė ir išėjo. Po to, vėl grįžo ir tada mamai ranka sudavė į veidą. Kiek tiksliai kartų nežino, nes buvo girtas. Patvirtino teismui, jog girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo bei nurodė, jog laiške savo mamos atsiprašė.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo E. J. kaltė be jo paties visiško prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais:

2016-08-03 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, jog atvykę į įvykio vietą pareigūnai nustatė, kad policiją kvietė D. V., nes 2016-08-03 sūnus E. J. mušė ją rankomis per veidą, nes prieš tai buvo iškviesta policija, taip buvo sukeltas fizinis skausmas (10-11 b. l.);fotolentelėse matyti D. V. sužalojimai (12-13 b. l.);2016-08-03 asmens blaivumo testo rezultatu Nr. 7220, kuriame nurodyta, kad D. V. nustatytas 1.67 ‰ girtumas bei 2016-08-03 asmens blaivumo testo rezultatu Nr. 7221, kuriame nurodyta, kad E. J. nustatytas 2.56 ‰ girtumas (14 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios D. V. parodymais, kur ji parodė, kad 2016-08-03 apie 16.30 val. tarp jos ir sūnaus kilo žodinis konfliktas, namuose (duomenys neskelbtini). Ji priekaištavo sūnui, kad jis niekur nedirba ir ji turi jį išlaikyti. Sūnus E. J. supykęs ją keikė necenzūriniais žodžiais, dėl ko ji iškvietė policijos pareigūnus, pranešė, jog sūnus ją sumušė ir iš buto išėjo (ji pamelavo). Apie 18 val., jai grįžus į namus, sūnus E. J., už tai, kad iškvietė policijos pareigūnus, svetainės kambaryje jai kumščiu sudavė ne mažiau trijų smūgių į veido sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, iki šiol skauda galvą. Į medikus nesikreipė ir nesikreips, po kaire akimi liko kraujosruva. Sūnui E. J. pretenzijų neturi, jam atleido, civilinio ieškinio byloje nereiškia (19-20; 22 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo E. J. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo E. J. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, kadangi jis savo aktyviais veiksmais, t. y. mušdamas rankomis, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui mamai D. V..

Skiriant kaltinamajam E. J. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytas vienas nesunkus nusikaltimas. Veika padaryta tiesiogine tyčia, veika baigta. Kaltinamasis E. J. anksčiau teismo teistas (32-37 b. l.), teistumas neišnykęs, bausmės neatlikęs, nes šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose (38-76, 77-78 b. l.), baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra (79-83 b. l.), nedirbantis (87 b. l.), tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu registruotas darbo biržoje (84-85 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (27 b. l.).

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.56 promilių girtumas) ir girtumas turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis E. J. būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, bausmės neatlikęs, nes bausmės vykdymas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 1 dalyje padarymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu E. J. buvo atidėtas (38-76 b. l.) bei po bausmės vykdymo atidėjimo panaikino ir pasiuntimo atlikti paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę (77-78 b. l.) jis vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis laikomas recidyvistu. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į teismo nustatytas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, jog E. J. anksčiau teismo teistas 2 kartus ir bausmės neatlikęs, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jo nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos ir pačios nukentėjusios D. V. veiksmai, nes ji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivi ir sukėlė konfliktą, kurio metu ji pati ir nukentėjo, teismas sprendžia, jog tik su laisvės atėmimu susijusios bausmės paskyrimas leis įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus), nes kartą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas E. J. buvo atidėtas, tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, ir bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti 2 metų laisvės atėmimo bausmės, jis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, todėl E. J. skirtina griežčiausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 41, 50, 54 straipsniai).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis E. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2015-08-17 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, prie 2015-08-17 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos sumažintos bausmės, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016-08-03 iki 2016-08-05.

Bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam E. J. kardomosios priemonės neskirti, kadangi jis atlieka 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam E. J. buvo teikiama Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro advokato užmokestis 52,11 Eur (135 b. l.). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). E. J. Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba buvo teikiama BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu. Kadangi kaltinamasis nedirba, todėl yra pagrindo manyti, kad jo turtinė padėtis sunki, taip pat atsižvelgiama į protingumo bei teisingumo principus, jog pagal BPK 51 straipsnį, suimto (nors ir kitoje baudžiamojoje byloje) ar atliekančio laisvės atėmimo bausmę kaltinamojo gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas, iš jo nepriteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. J. skirti sumažintą bausmę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2015-08-17 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant ir paskirti E. J. galutinę subendrintą bausmę 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016-08-03 iki 2016-08-05.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2016-10-06.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. J. kardomosios priemonės neskirti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. J..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė