- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-01-02
- Bylos Nr.
- 1-469-891/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09252-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Kaltinamasis
- V. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per šį laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą, neatlygintinai per 6 mėnesius išdirbti 70 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi V. V. atleistas nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ir įpareigojant jį per dešimt mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos atlyginti UAB „Rimi Lietuva“ padarytą turtinę 499,99 Lt žalą;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. V. 2016 m. sausio 27 d., apie 11.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, neturėdamas teisėto pagrindo ten būti, užėjo į Kalvarijų turgavietėje esančio mėsos paviljono tarnybinę patalpą - šaldiklį, adresu Kalvarijų g. 61, Vilnius, ir įsibrovęs į šaldytuvą iš jo paėmė K. J. priklausančius 8 kg mėsos, kurios vertė 30 eurų, bei mėgino pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas turguje dirbusių asmenų, tokiu būdu patekęs į patalpą, kurioje neturėjo teisėto pagrindo būti, iš saugyklos pasikėsino pagrobti svetimą, K. J. priklausantį 30 eurų vertės turtą.
Šiais savo veiksmais V. V. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2016 metų pradžioje, tikslios dienos nurodyti negali, maždaug apie 10.00-11.00 val., nuėjo į Kalvarijų turgavietę. Ten nuėjo į šviežios mėsos paviljoną ir pamatęs atidarytas duris, pro kurias matėsi, kad galima nueiti į rūsį, nutarė pažiūrėti kas ten yra. Suprasdamas, kad neturi teisės ten eiti, jis nusileido į apačią ir pamatė daug šaldytuvų. Vieno šaldytuvo durys buvo šiek tiek praviros, ant jų jokios kabančios spynos jis nematė. Priėjęs prie minėto šaldytuvo atidarė duris ir jame buvo daug kabančios žalios mėsos (skerdienos). Greta kabėjo maišelis į kurio vidų jis nežiūrėjo, bet suprato, kad jame taip pat yra mėsa, ir nutarė ją pavogti. Paėmė maišelį ir laiptais užlipo į mėsos paviljono salę, tačiau tuomet prie jo pribėgo turgavietės darbuotojai ir jį sulaikė. Buvo iškviesti policijos darbuotojai, kurie jį pristatė į policijos komisariatą. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b. l. 40).
K. J. 2016 m. sausio 27 d. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad jis dirba Kalvarijų turgavietėje šviežios mėsos prekeiviu. 2016-01-27, apie 11:00 val., pastebėjo, kaip mėsos kapotojas O. L. kartu su kitais paviljono darbuotojais sulaikė asmenį, kuris iš rūsyje esančio šaldytuvo, sulaužęs spyną, pavogė jo šviežios kiaulienos. Pasvėręs pamatė, kad jam padaryta žala 30 eurų. Prašytų imtis atitinkamų įstatymo numatytų priemonių vagies atžvilgiu (b. l. 4).
Liudytojo K. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad turėdamas verslo liudijimą prekiauja mėsa Kalvarijų turgavietėje esančiame šviežios mėsos paviljone. Šio paviljono rūsio patalpose įrengtos šaldymo kameros, kuriose turgavietės prekeiviai laiko šviežią mėsą. Šaldymo kameroje Nr. 2 jis laiko skerdieną. Patekimas į rūsį yra ribojamas ir ten gali patekti tik turgavietėje dirbantys asmenys. Savo naudojamą šaldymo kamerą Nr. 2 jis rakina pakabinama spyna. 2016-01-27 nuo 6.00 val. pradėjo darbą, o apie 11.00 val., būdamas savo prekybos vietoje, išgirdo triukšmą ir pastebėjo, kad mėsos kapotojas O. L. su kitais turgaus darbuotojais kažką sulaikė. Nuėjęs pasižiūrėti pamatė, kad nepažįstamas vyras bandė pavogti jam priklausančią mėsą, t. y. bandė išnešti maišą su šviežia kiauliena, kurią laikė šaldymo kameroje Nr. 2. Mėsą pasvėręs nustatė, kad jos buvo 8 kilogramai, t. y. jos vertė 30 eurų. Nuėjęs į rūsį apžiūrėjo šaldymo kamerą ir įsitikino, kad sulaikytas vyras bandė pavogti jam priklausančią mėsą. Šaldymo kameros durys buvo neužrakintos, o spyna kabėjo ant durų. Ar ji buvo sugadinta, netikrino (b. l. 15).
Liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis dirba Kalvarijų turgavietėje tvarkos priežiūros ir transporto skyriaus vadovu. 2016-01-27, apie 11.10 val., jam buvo pranešta, kad Kalvarijų turgavietės šviežios mėsos paviljone mėsos kapotojas O. L. sulaikė vyrą, kuris pateko į tarnybinių patalpų rūsį ir iš šaldymo kameros pavogė maišelį su šaldyta mėsa. Jam nuėjus į mėsos paviljoną mėsos kapotojas pasakė, kad sulaikytasis vyras anksčiau du kartus bandė pavogti mėsą, tačiau tuos kartus buvo užkluptas ir jam nepavykdavo įvykdyti vagystės. Liudytojo teigimu, sulaikytas vyras, kuris prisistatė V. V., buvo perduotas jam. Šį vyrą nusivedė į tarnybines patalpas ir iškvietė policijos pareigūnus. Buvo nustatyta, kad pavogta mėsa priklausė K. J. (b. l. 18).
2016 m. kovo 4 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota šviežios mėsos paviljono, esančio Kalvarijų g. 61, Vilniuje, apžiūra (b. l. 7-11).
BK 178 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota vagystė, jog tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2011).
Aukščiau paminėti, byloje teisėtai surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais ir detaliau jų neanalizuoja. Iš byloje surinktų duomenų vienareikšmiškai darytina išvada, kad V. V. patekęs į patalpą, kurioje neturėjo teisėto pagrindo būti, iš saugyklos pasikėsino pagrobti svetimą - K. J. priklausantį - 30 eurų vertės turtą (8 kg mėsos), galimybės disponuoti šiuo turtu neturėjo, nes buvo sulaikytas turguje dirbusių asmenų, tad šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. V. V. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Nustatyta veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. V. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jos dydžiu (b. l. 66-67).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas apysunkis nusikaltimas nuosavybei, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, žala nepadaryta, prekės grąžintos, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą, kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką V. V. padarė būdamas recidyvistas, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog V. V. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, kai teistumas už jį nebuvo išnykęs ar panaikintas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. V. - praeityje teistas (b. l. 56-58), baustas administracine tvarka (b. l. 48-55), nedirba (b. l. 46), duomenų apie psichiatrinį gydymą, įskaitą, priklausomybės ligų gydymą nėra, turi neįgalumą, 35 proc. darbingumo lygį (b. l. 44). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės laikotarpis – 1 metai 6 mėnesiai - šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Prokuroro siūlomi įpareigojimai – bausmės laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 08:00 val., būti gyvenamojoje vietoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, V. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kaltinamajam V. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 41) - paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – ikiteisminio tyrimo metu paimta spyna su laužimo pėdsakais atiduota saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (b. l. 12, 13). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, minėta spyna sunaikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 08:00 val., būti gyvenamojoje vietoje, tai yra Vilniaus miesto nakvynės namuose, esančiuose A. Kojelavičiaus g. 50, Vilniuje, ir per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 08:00 val., būti gyvenamojoje vietoje, tai yra Vilniaus miesto nakvynės namuose, esančiuose A. Kojelavičiaus g. 50, Vilniuje, ir per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – ikiteisminio tyrimo metu paimtą spyną su laužimo pėdsakais, kuri atiduota saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; 4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 219 7857; +370 5 276 0159). Daugiau informacijos galima rasti http://www.kaldep.lt/lt/vapt/pradzia-apn_697.html.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.