Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-01-04 · Civilinė byla Nr. 2S-517-614/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-04
Bylos Nr.
2S-517-614/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29698-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Ieškovas
R. Z.
Kategorijos
  • 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-517-614/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29698-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš dalies panaikinti atsakovo Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos 2016 m. birželio 10 d. surašytą D. Z. charakteristiką SD-2, pašalinant iš jos teiginius, kad D. Z. gyvena (duomenys neskelbtini) ir kad juo rūpinasi tik mama bei įpareigoti atsakovą atšaukti charakteristiką visur, kur ji yra pateikta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ieškovo R. Z. ieškinį atsakovui Vilniaus Petro Vileišio progimnazijai dėl jo sūnaus D.Z. 2016 m. birželio 10 d. charakteristikos dalies panaikinimo priimti atsisakė. Teismas nurodė, jog ginčijama charakteristika nesukuria materialinių teisinių padarinių, kadangi ieškinyje atsakovui nėra reiškiamas joks materialinio pobūdžio reikalavimas. Šiuo atveju ieškovo reikalavimo pagrįstumui patikrinti turi būti taikomos civilinio proceso normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimą, jų tyrimą bei vertinimą (CPK 176–185 straipsniai), o ne ieškinio institutas, nes toks reikalavimas negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas R. Z. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti. Ieškovas nurodė, kad nutartis yra grindžiama tikrovės neatitinkančiais faktais ir pažeidžia ieškovo teisę jo pasirinktu būdu ginti jo pažeistas teises. Ieškovo sūnaus charakteristiką teismas nepagrįstai laikė tik gyvenamąją vietą liudijančia pažyma, turinčią tik įrodymo kitoje civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas atsakovo gyvenamosios vietos klausimas, procesinę reikšmę. Teiginys, jog ieškovas pareikštu reikalavimu tik siekia ginčo teisena nuginčyti įrodymą, neatitinka tikrovės. Ginčijama charakteristika nėra gyvenamąją vietą liudijanti pažyma. Be to, jokioje kitoje civilinėje byloje nėra nagrinėjamas atsakovo gyvenamosios vietos nustatymo klausimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.

Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir grąžino jį ieškovui.

CPK 137 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Įstatymų leidėjas atsisakymo priimti ieškinį pagrindus sieja su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Asmuo, pareiškiantis ieškinį, privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Tačiau šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą gali būti iškelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismą teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali būti iškelta, o iškelta byla turi būti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p., 293 str., 1, 2, 3, 6 p.).

Ieškovas atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo ginčijamą charakteristiką laikė tik įrodymu kitoje civilinėje byloje ir atsisakė priimti ieškinį, tokiu būdu neleisdamas jam pasirinktu būdu ginti savo ir sūnaus pažeistas teises. Tačiau, apeliacines instancijos teismas su tokiu apelianto teiginiu sutikti neturi pagrindo. Ieškovas pareikštu ieškiniu siekia iš dalies panaikinti atsakovo išduotą charakteristiką. Kaip matyti iš minėtos charakteristikos turinio, joje pateikiami tik informacinio pobūdžio duomenys apie ieškovo sūnų. Taigi, toks dokumentas pats savaime nesukuria materialinių teisinių padarinių ieškovui. Be to, ieškinyje nėra reiškiamas joks materialinio pobūdžio reikalavimas atsakovui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškovas pareikštu reikalavimu siekia ginčo teisena nuginčyti įrodymą, ir šio ieškovo reikalavimo pagrįstumui patikrinti turi būti taikomos civilinio proceso normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimą, jų tyrimą bei vertinimą (CPK 176–185 str.), o ne ieškinio institutas, nes toks reikalavimas negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje.

Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamą charakteristiką laikė gyvenamąją vietą liudijančia pažyma. Tačiau, kaip matyti iš minėtos charakteristikos turinio, joje, be kitos informacijos, yra nurodoma ir ieškovo sūnaus gyvenamoji vieta, todėl toks dokumentas galėtų būti vertinamas, nustatant ieškovo sūnaus gyvenamąją vietą, jeigu tokį klausimą teismas nagrinėtų. Nors apeliantas nurodo, jog šiuo metu jokioje kitoje civilinėje byloje nėra nagrinėjamas toks klausimas, tačiau jis galėtų būti nagrinėjamas ir ateityje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas turi galimybę paneigti ginčijamą charakteristiką kitoje civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas atsakovo gyvenamosios vietos ar panašus klausimas.

Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Eglė Surgailienė