- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-22
- Bylos Nr.
- 1S-196-383/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08465-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- L. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo, Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. Š. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namų (toliau – Komisija) 2018 m. sausio 22 d. nutarimą taikyti nuteistajam L. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
L. Š., nuteistas Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 145 straipsnio 1 dalį (2 epizodai). Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi pridėta 2016 m. gruodžio 20 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2017 m. kovo 9 d., bausmės pabaiga 2019 m. rugpjūčio 7 d. Nuteistasis yra atlikęs 1/3 paskirtos bausmės laiko 2017 m. gruodžio 27 dienai. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo 2018 m. sausio 22 d. yra 1 metai 6 mėnesiai 15 dienų. Komisijos 2018 m. sausio 22 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam L. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tačiau Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2018 m. vasario 13 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė konstatuodamas, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.Skunde nuteistasis L. Š. prašo, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. vasario 13 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą. Skunde nuteistasis nurodė, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra diskriminacinė, priešinga Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir oficialiai konstitucinei doktrinai, priešinga įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, priešinga teismų praktikai, todėl privalo būti panaikinta. Nuteistojo pastebėjimu, BVK 157 straipsnis numato vieninteli vertinamąjį kriterijų nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą - pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal aprobuotą OASys metodiką. Šis vertinimas nuteistojo atžvilgiu yra vidutinis - 80 balų, todėl sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą pagal BVK 157 straipsnį. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai yra patvirtinę visą eilę Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas pagal OASys metodiką ne tik buvo didesnis, bet netgi artimas aukštai rizikai. Taigi akivaizdu, kad skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas nuteistąjį atvirai diskriminuoja atžvilgiu tų asmenų, kurių atžvilgiu priimtus Komisijos nutarimus taikyti lygtinį paleidimą yra patvirtinęs, esant daug didesniam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui. Skunde taip pat teigiama, jog visiškai nesuprantamomis yra priežastys, dėl kurių teismas ėmėsi iš naujo vertinti Komisijos jau įvertintas aplinkybes, t.y. ėmėsi tikrinti Komisijos nutarimą pagrįstumo aspektu. Vertinimui šiuo aspektu teismas tiesiog negali turėti pakankamai objektyvių duomenų - būtent todėl įstatymų leidėjas pataisos namuose ir įsteigė visuomeniniais pagrindais veikiančias Lygtinio paleidimo Komisijas, kurių pusę narių sudaro tiesiogiai su nuteistaisiais dirbantys pareigūnai, o kitą pusę - su nuteistųjų socialinės reabilitacijos darbu susiję visuomenininkai. Nuteistojo įsitikinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka bešališkumo kriterijų, neatitinka teisės aktuose išreikštos įstatymų leidėjo valios, neatitinka viešojo intereso ir teismų praktikos, nuteistąjį diskriminuoja, t.y. pažeidžia jo absoliučią konstitucinę ir žmogaus teisę į teisingą teismą. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje taip pat nėra pateikta aiškių ir racionaliai argumentuotų įrodymų, kad L. Š. galimai neatitinka aiškių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų, tokie kriterijai skundžiamoje nutartyje taip pat nenurodyti. Taigi jokių priežasčių netvirtinti teisėto ir pagrįsto Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, paprasčiausiai nebuvo, skundžiama nutartis yra priešinga Europos Tarybos narėms privalomoms rekomendacijoms. Nuteistojo įsitikinimu, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ne tikrino Komisijos nutarimo teisėtumą ir teisingumą, o ėmėsi dubliuoti Komisijos darbą, taip neigdamas įstatymų leidėjo BVK 164 straipsniu Komisijai suteiktą kompetenciją, o teigiamo ar neigiamo verdikto priėmimą traktuodamas esant savo subjektine teise. Nuteistasis taip pat pažymi, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog remiantis nuteistojo asmens byloje esančiu jo paaiškinimu, nuteistasis atsisakė teikti duomenis, reikalingus įvertinti jo pakartotinio nusikalstamumo riziką, todėl nėra galimybių nustatyti kokią jis padarė pažangą balais mažindamas pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nuteistojo teigimu, Kybartų pataisos namai klastoja dokumentus, kadangi L. Š. nėra atsisakęs dalyvauti OASys vertinime. Aplinkybė, kad pataisos įstaigos administracija neatliko savo pareigos per 10 darbo dienų nuo asmens atvykimo į pataisos įstaigą atlikti OASys vertinimą, nėra aplinkybe, leidžiančia nuteistojo elgesį charakterizuoti neigiamai, ar kaip nors kitaip apriboti jo teises.Atsiliepimu į nuteistojo L. Š. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė siūlė, nuteistojo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį. Nuteistojo L. Š. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis L. Š. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, požiūris į darbą teigimas – sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, dirba kūriko pareigose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, mokosi Kybartų suaugusiųjų vidurinėje mokykloje 8 klasėje, taip pat mokosi Marijampolės PRC apdailininko – statybininko specialybes. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu laikėsi įstaigoje nustatytos tvarkos, drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, už nepriekaištingą elgesį skatintas vieną kartą. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, t. y. laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų.Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, jog nuteistojo L. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 80 balų iš jų statinių kriminogeninių svertinių taškų suma 25 balai, likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai – 55 balai, kurie gali keistis. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nei iš Komisijos nutarimo, nei iš kitų byloje esančių duomenų, nėra galimybės nustatyti, koks buvo ankstesnis nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizikos vertinimas, todėl negalima įvertinti ar yra nuteistojo pažanga ir kiek ji pakito nuo ankstesnio vertinimo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde neigia atsisakęs dalyvauti OASys vertinime, tačiau kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistojo asmens byloje esantis jo 2017 m. liepos 28 d. paaiškinimas patvirtina, jog L. Š. atsisakė teikti duomenis reikalingus įvertinti jo pakartotino nusikalstamumo riziką. Netikėti nuteistojo asmens byloje esančiais duomenimis, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, o nuteistojo skundo argumentai, jog Kybartų pataisos namuose klastojami dokumentai, vertintini kaip deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti teiginiai. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo vienintelio lygtinio paleidimo kriterijaus OASys vertinimo sumažėjimas daugiau kaip dvigubai t.y. nuo maksimalaus galimo 168 balų iki 80 balų, yra daugiau nei pakankamas lygtiniam paleidimui taikyti, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių L. Š. pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, lanko pozityvaus užimtumo programą „Padėk sau“, mokosi, dirba, yra vieną kartą skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis iki nuosprendžio, pagal kurį šiuo metu atlieka bausmę, priėmimo buvo teistas penkis kartus, bausmės vykdymas jam buvo atidėtas tris kartus, tačiau nuteistasis jam teismo parodyto pasitikėjimo probacijos laikotarpiu nepateisino, kadangi ir toliau darė nusikalstamas veikas. Naujus nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu atlieka bausmę, nuteistasis įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kai jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė už tokius pačius nusikaltimus, tai yra smurtavimą prieš tą pačią nukentėjusiąją, kas rodo, jog jis linkęs daryti smurtinio pobūdžio nusikaltimus, bei jam skiriamos bausmės nepadarė jokio poveikio. Šios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei bei neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia spręsti apie jo gebėjimus vertinti savo veiksmus ir daryti išvadas, kurios, aukštesniojo teismo nuomone, nėra tokios, dėl kurių būtų galima spręsti, jog nuteistasis visiškai suvokia savo pasirinkto gyvenimo prasmingumą ir siekius, taip kaip tai suvokia didžioji visuomenės dalis. Dėl paminėto, aukštesniojo teismo nuomone negalima neatsižvelgti į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbus ir reikšmingas tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, tai ankstesni teistumai, su išsilavinimu susijusios problemos, neatsakingas alkoholio vartojimas, veikla susijusi su nusikalstamumu, socialinių įgūdžių stoka, prognostinių įgūdžių stoka, savikontrolės problemos, esant apsvaigimo būsenoje. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo L. Š. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl priešingai nei nurodyta skunde, teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė priešingą išvadą, kurią motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino. Tai, kad teismo padaryta išvada, kuri aukštesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija. Skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nepažeidžiantis Teisėjų etikos kodekso nuostatų bei neprieštaraujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms. Aukštesniojo teismo vertinimu, pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė. Kaip jau minėta, vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, Komisijos galutinė išvada suformuota nepakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukštesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai. Nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog skundžiama nutartimi teismas atvirai jį diskriminuoja tų asmenų atžvilgiu, kurių atžvilgiu priimtus Komisijos nutarimus taikyti lygtinį paleidimą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai yra patvirtinę, esant daug didesniam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, jog apylinkės teismas Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatų bei teisminės praktikos laikymosi pažeidimų nepadarė, nes kiekviena byla yra individuali ir šis klausimas nagrinėtinas tik vertinant būtent šios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo skunde išdėstyti teiginiai, jog neva tai skundžiamą nutartį priėmęs teismas jį atvirai diskriminuoja tų asmenų atžvilgiu, kurių atžvilgiu priimtus Komisijos nutarimus taikyti lygtinį paleidimą jis yra patvirtinęs, yra deklaratyvūs, bei neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Skunde nuteistasis nenurodė jokių išnagrinėtų bylų pavyzdžių, kuriose priimtų procesinių sprendimų fragmentai yra precedentas ir kuriose faktinės aplinkybės yra panašios ir tapačios nagrinėjamai bylai. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija susijusi su smurtinių nusikaltimų darymu, jis pataisos proceso metu turi siekti sumažinti galimą neigiamą alkoholio vartojimo įtaką jo elgesiui. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. vasario 13 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo L. Š. skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo L. Š. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.