Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įgaliotam atstovui Linui Ališauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. Daivos Malūkienės ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo sudaryti nuomojamo buto pirkimo–pardavimo sutartį, tretieji asmenys B. M.Bronius Malūkas, A. M.Audrius Malūkas, G. T.Gintarė Torres.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tretieji asmenys B. M. Bronius Malūkas ir A. M. Audrius Malūkas pateikė atsiliepimus ir nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Teismo posėdžio metu ieškovė D. M. Daiva Malūkienė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nuo 1994 m. gyvena ginčo bute, nuomos sutartis sudaryta ieškovės vardu. Buvęs sutuoktinis taip pat, kaip šeimos narys, gyvena ginčo bute ir jis neprieštarauja, kad butas būtų išpirktas tik ieškovės vardu, tačiau savivaldybė nesutinka su ieškove sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties. Ieškovės nuomone, jos buvęs sutuoktinis yra šeimos narys, jie gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Ieškovė patvirtino, kad jau nustatyta turto kaina jai yra priimtina.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Linas Ališauskas papildomai paaiškino, kad paaiškėjus apie ieškovės santuokos su trečiuoju asmeniu nutraukimą, ginčo buto pirkimas–pardavimas neįvyko. Nors yra buvusio sutuoktinio notarinis sutikimas turtą įsigyti ieškovės vardu, tačiau, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, atstovas prašo šią situaciją patvirtinti teismo sprendimu. Atstovo nuomone, atsižvelgiant į protingumo kriterijus, jeigu teismas manys, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, atsakovė taip pat ieškiniui neprieštaraus. Paaiškino ir tai, kad ginčo buto kaina jau buvo nustatyta, tačiau procedūros sustojo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, todėl jei teismas pripažins, kad atsakovė neteisi ir neteisėtai nepardavė buto, dėl kainos ginčo nekyla. Tik ieškinio atmetimo atveju ir pradėjus pirkimo procedūrą iš naujo, būtų atliekamas naujas vertinimas, be to, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos situaciją Lietuvoje bylos nagrinėjimo metu, abejotina, ar buto kaina galėjo padidėti.

Trečiasis asmuo B. M. Bronius Malūkas teismo posėdžio metu patvirtino, jog sutinka, kad ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartis būtų sudaryta ieškovės vardu, pretenzijų dėl to nereiškia. Paaiškino, kad su ieškove nors ir išsiskyrė, tačiau šiuo metu yra susitaikę ir gyvena kartu.

Trečiasis asmuo A. M. Audrius Malūkas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškiniui neprieštarauja, prašė jį tenkinti, patvirtino, kad gyvena ginčo bute.

Trečiasis asmuo G. T. Gintarė Torres apie bylos nagrinėjimą ir teismo posėdį informuota tinkamai, atsiliepimo ir prašymų nepateikė, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės, atstovaujamos trečiojo asmens VšĮ „Klaipėdos butai“, 2013 m. birželio 27 d. buvo sudaryta neterminuota Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)1983-2193, dėl Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)Minijos g. 141-1, Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)2195-3002:8012:0022, nuomos. Sutartyje nurodyta, kad butas išnuomojamas ieškovei kaip nuomininkei ir jos šeimos nariams B. M.Broniui Malūkui, A. M.Audriui Malūkui, G. T. Gintarei Torres (buvusi pavardė MalūkaitėM.). Santuoka tarp ieškovės ir trečiojo asmens B. M. Broniaus Malūko nutraukta 2000 m. lapkričio 30 d. Byloje pateiktas 2020 m. rugpjūčio 20 d. Kretingos rajono trečiojo notarų biuro notaro patvirtintas buvusio ieškovės sutuoktinio B. M. Broniaus Malūko sutikimas, kad nuomojamą butą privatizuotų (sudarytų pirkimo–pardavimo sutartį) nuomininkė D. M.Daiva Malūkienė.

Ieškovė 2019 m. kovo 12 d. Klaipėdos miesto savivaldybei pateikė prašymą leisti išsipirkti nuomojamą būstą, esantį (duomenys neskelbtini)Minijos g. 141-1, Klaipėdoje. 2019 m. spalio 23 d. atsakovės raštu Nr.(4.85)-D2-896 nustatyta, kad, atlikus vertinimą, buto vertė yra 41 880 Eur, iš jų 80 Eur už būsto vertės nustatymą. 2020 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr.(12.8)-TU5-326 atsakovė ieškovei nurodė, kad pateiktas B. M. Broniaus Malūko sutikimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, be to, nuomos sutarties sudarymo metu apie ieškovės pasikeitusią šeimyninę padėtį nebuvo žinoma, todėl tęsti savivaldybei priklausančio buto pardavimo procedūros nėra galimybės. Ieškovei ir jos buvusiam sutuoktiniui buvo pasiūlyta pateikti prašymus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl būsto nuomos sutarties pakeitimo, surašant atskiras būsto nuomos sutartis abiem buvusiems sutuoktiniams ir pasirašius atskiras būsto nuomos sutartis bei pateikus prašymus pirkti būstą atskiromis dalimis. 2020 m. rugsėjo 15 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu tęsti buto, adresu (duomenys neskelbtini)Minijos g. 141-1, Klaipėda, pardavimo procedūras. Atsakovė 2020 m. spalio 27 d. raštu Nr.(12.8)-TU5-409 atsakė, kad parduodant būstą asmeninės nuosavybės teise ieškovei, iškyla rizika buvusiam sutuoktiniui B. M. Broniui Malūkui netekti teisės į parduodamą būstą. Atsakovė nurodė, kad, siekiant nepažeisti B. M. Broniaus Malūko teisių, būstą buvę sutuoktiniai gali pirkti lygiomis dalimis, nekeičiant Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, t. y. nuosavybės teisę į butą įgis abu buvę sutuoktiniai, kiekvienas atskirai apmokės nustatytą kainą už įsigytą būsto dalį. Jei buvęs sutuoktinis B. M. Bronius Malūkas nepageidauja įsigyti būsto dalies ir atsisako savo teisių į nuomojamą būstą, o ieškovė pageidauja įsigyti nuomojamą būstą savo asmeninės nuosavybės teise, yra galimybė ištuokos dokumento pagrindu pakeisti Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, išbraukiant buvusį sutuoktinį B. M. Bronių Malūką iš sutarties ir išdeklaruojant jį iš būsto.

Tarp šalių sudarytos nuomos sutarties pagrindu atsakovė ieškovei išnuomojo gyvenamosios paskirties patalpas, tokiu būdu tarp šalių susiklostę gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai. Ieškovė siekia įgyvendinti teisę nusipirkti nuomojamą būstą už vertinimo metu nustatytą kainą.

Byloje kilusius santykius dėl Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ir nuomojamo buto, adresu (duomenys neskelbtini)Minijos g. 141-1, Klaipėda, pirkimo–pardavimo, reglamentuoja 2019 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1959 (toliau – Įstatymas) bei Klaipėdos miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr.T2-304 (2019 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T2-311 patvirtinti aprašo pakeitimai).

Įstatymas nustato paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei savivaldybės būsto pardavimo sąlygas ir tvarką (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Minėto įstatymo V skyrius reglamentuoja savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo sąlygas ir tvarką. Pagal Įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punktą už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, savivaldybės tarybos sprendimu gali būti parduodami savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.

Bylos medžiaga nustatyta, jog nuomojamas butas nuosavybės teise priklauso atsakovei. Šis butas 2013 m. birželio 27 d. nuomos sutarties pagrindu yra išnuomotos ieškovei, t. y. yra nuomojamas ieškovei ilgiau nei 5 metus. Nuomos sutartis yra galiojanti. Butas ieškovei nėra išnuomotas ir / ar nuomojamas socialinio būsto sąlygomis. Šių aplinkybių atsakovė neginčija, todėl laikytina, kad ieškovė, kaip subjektas, ir butas, kurį ji siekia įsigyti, atitinka Įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas sąlygas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad kadangi ieškovė su vyru išsituokė, tai jie dabar yra atskiri fiziniai asmenys, o, pagal galiojančią tvarką, byloje susiklosčiusi situacija nėra aptarta ir apibrėžta, tai yra Apraše kalbama tik apie atskirus fizinius asmenis, arba šeimą, kurios nariai susitaria pirkti turtą. Kadangi formaliai buto nuomininkų partnerystė ar santuoka nėra įregistruota, tai kitas bute gyvenantis asmuo taip pat turi teisę įsigyti buto dalį. Patvirtino, kad butą ieškovei parduoti galima kaip vienam iš nuomininkų, pažymėjo ir tai, kad neprieštarautų, jeigu ieškovės ieškinys būtų patenkintas. Ieškovė nesutinka pakeisti ginčo buto nuomos sutarties, sudarytos jos vardu, išdeklaruoti iš buto trečiąjį asmenį B. M.Bronių Malūką, kadangi, jai įsigijus butą, nuomos sutartis nebetektų prasmės, be to, B. M. Bronius Malūkas pas notarą yra patvirtinęs sutikimą, kad butą pirktų ieškovė. Taip pat nesutinka B. M. Broniaus Malūko išdeklaruoti iš buto, kadangi jis yra jos šeimos narys (sugyventinis), jie veda bendrą ūkį.

Asmuo (asmenys), pageidaujantis (pageidaujantys) įsigyti nuosavybėn nuomojamą Savivaldybės būstą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) direktoriui pateikia prašymą pirkti Savivaldybės būstą. Prašyme nurodomas pageidaujamo pirkti Savivaldybės būsto adresas, identifikavimo duomenys, naudojimosi juo teisinis pagrindas, informacija, kurio asmens vardu bus sudaroma Savivaldybės būsto pirkimo–pardavimo sutartis, kai Savivaldybės būste nuomos teisėmis gyvena daugiau nei vienas asmuo (Aprašo 3.1.). Pagal aprašo 2.1. punktą nekilnojamojo turto pirkėjas – asmuo (šeima), kuriam (kuriai) Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio nurodytais atvejais Savivaldybės būsto ir ūkio pastatų nuosavybės teisė gali būti perleista už nustatytą pinigų sumą (kainą) Apraše nustatyta tvarka, pateikiant Savivaldybės būste nuomos teise gyvenančių (deklaravusių gyvenamąją vietą) asmenų notariškai patvirtintą susitarimą (sutikimą), kurio asmens (ar asmenų) vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis (Aprašo 3.3. punktas).

Pagal konstitucinę doktriną, šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, tai yra santuoka nėra apribota tik santuokos ryšiais, kadangi pagal Konstituciją yra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, inter alia santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas (2011-09-28, Nr. 21/2008). Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) šeimos gyvenimo sampratos neapriboja santuokos pagrindu susiformavusiomis šeimomis ir teigia, kad ji gali apimti ir kitokius de facto santykius. Šeima suprantama plačiau nei santuokos pagrindu susidaręs socialinis vienetas. Vertinant šeimos gyvenimą atsižvelgiama į daugelį veiksnių, įskaitant bendrą gyvenimą, ryšių pastovumą, tarpusavio įsipareigojimų pobūdį ir kt. Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnis reiškia ne tik valstybės negatyvią pareigą nesikišti į šeimos gyvenimą, bet ir reikalavimą veikti pozityviai, užtikrinant visavertį šios teisės realizavimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 588 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį (CK 588 straipsnio 5 dalis). Tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka (CK 588 straipsnio 5 dalis). Tai yra įstatyme akcentuojamas bendro ūkio vedimo nustatymas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nors santuoka tarp ieškovės ir trečiojo asmens B. M. Broniaus Malūko buvo nutraukta, tačiau po santuokos nutraukimo jie ir toliau gyveno kartu nuomojame bute, ir netrukus susitaikė, vedė ir šiuo metu veda bendrą ūkį, tai yra tapo sugyventiniais. Ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio šeimos santykių išraiškos forma – sprendimas gyventi kartu nesusituokus. Atsakovės formalus požiūris į faktinių sugyventinių bendrą ūkio vedimą nepaneigia trečiojo asmens B. M.Broniaus Malūko, kaip ieškovės šeimos nario, teisių ar pareigų, taip pat teisių ar pareigų ir savivaldybės turto nuomos atžvilgiu (CK 6.589 straipsnio 1 dalis). Įrodymų, paneigiančių, kad tarp ieškovės, kaip pagrindinės buto nuomininkės, ir jos buvusio sutuoktinio nesusiklostė šeimyniniai santykiai arba kad jie neveda bendro ūkio, nepateikta. Teismas taip pat pažymi, kad vadovaujantis CK 6.580 straipsnio 4 dalies 3 punktu negalioja gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygos, kurios daro nuomininko teises priklausomas nuo jo šeimos narių skaičiaus, išskyrus atvejus, kai nuomininko teisių pasikeitimas šiuo atveju yra pateisinamas gyvenamosios patalpos dydžiu.

Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad trečiasis asmuo B. M. Bronius Malūkas atsakovei priklausančia gyvenamąja patalpa faktiškai naudojasi, faktiškai joje gyvena nuo pat nuomos sutarties sudarymo momento, be to, su ieškove turi ir veda bendrą ūkį, todėl trečiasis asmuo B. M. Bronius Malūkas faktiškai įgijo ieškovės šeimos nario teises ir pareigas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, į Konstitucinio Teismo nuomonę dėl konstitucinės šeimos sampratos, vadovaujantis Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsniu ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, pripažintina, kad trečiasis asmuo B. M. Bronius Malūkas yra ieškovės, kaip pagrindinės ginčo buto nuomininkės, šeimos narys, su kuriuo ieškovė veda bendrą ūkį. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms pripažintina, jog egzistuoja visos Įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintos sąlygos tam, kad ieškovė galėtų pasinaudoti teise įsigyti nuomojamą būstą (CPK 185 straipsnis), kadangi tik ieškovė pageidauja pirkti nuomojamą būstą ir nei buvęs jos sutuoktinis B. M.Bronius Malūkas, nei pilnamečiai vaikai nepageidauja jo pirkti. Teismo vertinimu, kitoks byloje nustatytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų vertinimas prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), sudarytų prielaidas pažeisti ieškovės teisę į būstą.

Ieškovei nustatyta 41 880 Eur turto kaina priimtina. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas ieškovės ieškinį tenkins, pardavimo procedūra bus tęsiama pagal nustatytą kainą, todėl dėl buto kainos ginčo nėra. Patenkinus ieškinį, atsakovė įpareigotina sudaryti su ieškove nuomojamo buto, adresu (duomenys neskelbtini)Minijos g. 141-1, Klaipėda, pirkimo–pardavimo sutartį už nustatytą 41 880 Eur kainą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją sudaryti su ieškove D. M. Daiva Malūkiene nuomojamo buto, adresu (duomenys neskelbtini)Minijos g. 141-1, Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)2195-3002:8012:0022, pirkimo–pardavimo sutartį už 41 880 Eur (keturiasdešimt vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimties eurų) kainą.

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. M.Daivai Malūkienei.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.