Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-11-02 · Administracinė byla Nr. A-525-1297-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-02
Bylos Nr.
A-525-1297-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Irmantas Jarukaitis
Atsakovas
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės, „VST“, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
Trečiasis asmuo
akcinės bendrovės „VST“
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Korelita“
Advokatai
Diana Ingrida Vinklerytė, Vydmantas Grigoravičius
Administracinė byla Nr. A525-1297/2010Procesinio sprendimo kategorija 28; 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovams V. G. ir advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,atsakovo atstovei Žanai Mekšraitei,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Vydmantui Grigoravičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „VST“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Korelita“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „VST“ dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Korelita“ skundu (t. I, b.l. 3–5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) pripažinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) veiksmus, 2008 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. R.2-1697 (toliau – ir Raštas) atsisakant nagrinėti pareiškėjo 2008 m. gruodžio 16 d. skundą Nr. 01-1094 ir grąžinant šį skundą pareiškėjui, neteisėtais ir nepagrįstais bei panaikinti šį atsisakymą;

2) įpareigoti Komisiją per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo išnagrinėti pareiškėjo skundą.

Nurodė, kad nuomos sutarties su UAB „Domus altera“ pagrindu valdo ir naudojasi elektros tinklais, o anksčiau nuomos sutarties su BAB „Dirbtinis pluoštas“ pagrindu valdė ir naudojosi elektros tinklais, esančiais teritorijoje Pramonės pr. 4, Kaune. Pareiškėjas Komisijai 2008 m. sausio 28 d. pateikė prašymus išduoti elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo licencijas ir suteikti teisę skirstyti elektros energiją Kauno mieste, Pramonės pr. 4 esančioje teritorijoje. Komisija 2008 m. balandžio 18 d. priėmė nutarimą Nr. O3-49, kuriuo atsisakė išduoti prašomas licencijas, motyvuodama tuo, kad pakeisti AB „VST“ turimą elektros energijos skirstymo licenciją ir išduoti prašomas licencijas nėra teisinio pagrindo, nes tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1474 patvirtintų Veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijavimo taisyklių (toliau – ir Licencijavimo taisyklės) 25, 26 ir 28 punktams, t. y. prašoma licencija neišduodama, nes tam tikroje teritorijoje jau išduota tokia licencija kitai įmonei – AB „VST“. Pareiškėjas 2008 m. lapkričio 14 d. raštu kreipėsi į AB „VST“, prašydamas šią bendrovę kreiptis į Komisiją dėl turimos elektros energijos skirstymo licencijos pakeitimo, atsisakant elektros energijos skirstytojo funkcijų pareiškėjo nuomojamoje teritorijoje Pramonės pr. 4, Kaune, nes elektros energijos skirstymo licencija šioje teritorijoje buvo išduota nepagrįstai, kadangi AB „VST“ šioje teritorijoje nevaldė ir nevaldo elektros energijos skirstomojo tinklo ir nevykdo jokių elektros energijos skirstymo funkcijų. Kadangi iš AB „VST“ jokio atsakymo į pareiškėjo prašymą nebuvo gauta, pareiškėjas 2008 m. gruodžio 16 d. pateikė Komisijai skundą, prašydamas imtis Licencijavimo taisyklėse numatytų veiksmų (sankcijų), kad būtų pašalinti Licencijavimo taisyklių pažeidimai (t. y. 7. 25, 27-2, 39, 40, 46 p.), atsiradę dėl AB „VST“ neveikimo, t. y. skirti AB „VST“ numatytas sankcijas dėl vengimo pateikti prašymą pakeisti licencijuojamą teritoriją. Komisija Raštu atsakė, kad skundas paliktas nenagrinėtu, nes tų pačių šalių ginčą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau nagrinėja kitas teismas. Teigė, kad Komisija nepagrįstai atsisakė nagrinėti skundą dėl Licencijavimo taisyklių pažeidimų pašalinimo. Pažymėjo, jog ginčas administracinėje Nr. I-3499-662/2008 kilo dėl individualaus administracinio akto – Komisijos sprendimo, kuriuo neteisėtai ir nepagrįstai buvo atsisakyta išduoti elektros energijos visuomeninio tiekimo ir skirstymo licencijas, panaikinimo. Tuo tarpu 2008 m. gruodžio 16 d. skundu Komisijai pareiškėjas prašė imtis veiksmų dėl Licencijavimo taisyklių pažeidimų pašalinimo (nes AB „VST“ nesikreipė Licencijavimo taisyklių 25 p. numatytais terminais į Komisiją) bei imtis Licencijavimo taisyklėse numatytų sankcijų, jei AB „VST“ ir toliau pažeidinėtų Licencijavimo taisykles (delsdamas pateikti prašymą). Padarė išvadą, jog ginčo dalykai akivaizdžiai skiriasi. Kadangi pareiškėjas skundą administracinėje byloje Nr. I-3499-662/2008 grindė tuo, kad Komisija nesilaikė Licencijavimo taisyklių nuostatų dėl numatytų licencijų išdavimo procedūrų, dėl to nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo visas aplinkybes ir dėl to buvo priimtas neteisėtas bei nepagrįstas sprendimas, o 2008 m. gruodžio 16 d. skunde nurodė, kad AB „VST“, delsdamas kreiptis į Komisiją su prašymu patikslinti elektros energijos skirstymui licencijuotą teritoriją, pažeidė UAB „Korelita“ teisę užsiimti licencijuojama veikla bei Licencijavimo taisyklių 7, 25, 27.6, 39, 40, 46 punktus, skiriasi ir ginčų pagrindai. Pažymėjo, kad jokiame kitame teisme nėra nagrinėjama jokia byla, kur būtų iškeltas reikalavimas imtis Licencijavimo taisyklėse numatytų veiksmų (sankcijų), kad būtų pašalinti licencijavimo taisyklių pažeidimai, atsiradę dėl AB „VST“ neveikimo. Nesutiko su Komisijos argumentais, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 12 d. nutartyje konstatavo, kad šis teismas jau pasisakė dėl UAB „Korelita“ 2008 m. gruodžio 16 d. skunde Komisijai keliamų reikalavimų ir buvo pripažinta, kad tenkinti tokius reikalavimus nėra jokio pagrindo. Priešingai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje kaip tik pabrėžta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB „Korelita“ reikalavimų AB „VST“ atžvilgiu, nepagrįstai pasisakė dėl šio klausimo esmės, nes vienokias ar kitokias išvadas Vilniaus apygardos administracinis teismas galėjo padaryti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, ko padaryta nebuvo. Nurodė, jog Komisijos prievolė nagrinėti asmenų skundus dėl Licencijavimo taisyklių pažeidimų (neatitikimų) ir imtis atitinkamų veiksmų kylą, remiantis Licencijavimo taisyklių 52, 54, 56, 58, 62 punktais, o teisė UAB „Korelita“ paduoti skundą egzistuoja, nes minėti Licencijavimo taisyklių pažeidimai (neatitikimai) aiškiai riboja jos teises bei teisėtus lūkesčius siekti elektros energijos skirstymo licencijos ir užsiimti šia veikla.

Atsiliepimas

Atsakovas Komisija atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 103–107) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2008 m. sausio 28 d. gavo UAB „Korelita“ prašymus išduoti elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo licencijas, suteikiant teisę skirstyti bei tiekti elektros energiją Pramonės pr. 4, Kaunas, esančioje teritorijoje. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad minėtoje teritorijoje elektros energiją skirsto ir tiekia AB „VST“ pagal Komisijos 2002 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. O3-25 išduotą Elektros energijos skirstymo licenciją Nr. ES-1 ir Kauno mieste turi išskirtines elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo veiklos teises. Komisija, siekdama objektyviai įvertinti duomenis, 2008 m. vasario 19 d. išsiuntė AB „VST“ raštą dėl UAB „Korelita“ prašymo išduoti elektros energijos skirstymo ir visuomeninio teikimo licencijas veiklai Pramonės pr. 4, Kaune. AB „VST“ 2008 m. vasario 26 d. raštu nesutiko su UAB „Korelita“ prašymu išduoti elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo licencijas minėtoje teritorijoje, nurodydama, kad toje teritorijoje išimtinės teisės priklauso jai. Komisija, įvertinusi tokias aplinkybes bei AB „VST“ ir UAB „Korelita“ pateiktus papildomus argumentus, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, Licencijavimo taisyklių 25, 26 ir 28 punktus, 2008 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. O3-49 „Dėl atsisakymo išduoti uždarajai akcinei bendrovei „Korelita“ elektros energijos skirstymo visuomeninio tiekimo licencijas“ nustatė, kad pakeisti AB „VST“ turimą elektros energijos skirstymo licenciją ir išduoti elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo licencijas UAB „Korelita“ nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas 2008 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 01-1002 (dar tebevykstant teisminiam procesui administracinėje byloje Nr. I-3499-662/2008), kreipėsi į AB „VST“, prašydamas šią bendrovę kreiptis į Komisiją dėl turimos elektros energijos skirstymo licencijos pakeitimo, atsisakant elektros energijos skirstytojo funkcijų Pramonės pr. 4, Kaune, teigdamas, kad licencija šioje teritorijoje AB „VST“ išduota nepagrįstai. Nesulaukęs iš AB „VST“ atsakymo į prašymą, UAB „Korelita“ 2008 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 01-1094 kreipėsi į Komisiją su skundu dėl AB „VST“ neveikimo ir pažeidimų, susijusių su elektros energijos skirstymo veikla. Skunde Komisijai nurodė, kad AB „VST“ nevykdė pasiūlymo kreiptis į Komisiją dėl elektros energijos skirstymo licencijos pakeitimo, teritorija, esanti Pramonės pr. 4, Kaune, ir toliau lieka įtraukta į AB „VST“ išduotą elektros energijos skirstymo licenciją Nr. ES-1. Pareiškėjas siekė, kad Komisija pareikalautų, jog AB „VST“ pateiktų prašymą iš elektros energijos skirstymo licencijos ES-1 pašalinti nepagrįstai priskirtą teritoriją, tuo atveju, jei AB VST“ atsisakytų pateikti atitinkamą prašymą dėl teritorijos patikslinimo, prašė sustabdyti AB „VST“ licencijos galiojimą ir skirti įmonei baudą, o jei minėtos sankcijos nepaveiktų AB „VST“ – panaikinti jai išduotą skirstymo licenciją. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad tuo metu teisme buvo nagrinėjama byla Nr. I-3499-662/2008, ir vadovaudamasi Komisijos 2007 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. O3-41 patvirtintos Išankstinės skundų nagrinėjimo ne teisme tvarkos 17.2 punktu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, grąžino pareiškėjo skundą nenagrinėtą. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (byla Nr. 3K-3-203/2000), pažymėjo, jog pagrindinis dalykas, dėl kurio pareiškėjas inicijavo administracinę bylą Nr. I-3499-662/2008 ir šią bylą, yra pareiškėjo mėginimas įvairiais būdais ginti savo tariamą teisę gauti elektros energijos skirstymo licenciją. Abu ginčai iš esmės kilo dėl to, kad pareiškėjas reiškia pretenzijas į Pramonės pr. 4, Kaune, esančia teritoriją, ir siekia joje skirstyti elektros energiją. Be to, šioje administracinėje byloje pareiškėjo nurodomi reikalavimai (skirti sankcijas AB „VST“ dėl vengimo pateikti prašymą pakeisti licencijuojamą teritoriją) yra akivaizdžiai išvestiniai iš administracinės bylos Nr. I-3499-662/2009. Pažymėjo, jog pareiškėjas reikalavimus administracinėje byloje Nr. I-3499-662/2008 grindė tuo, kad teritorija Pramonės pr. 4, Kaune, AB „VST“ priklauso nepagrįstai, skunde Komisijai taip pat buvo keliamas argumentas, kad teritorija, esanti Pramonės g. 4, Kaune, nepagrįstai įtraukta į AB „VST“ išduotą elektros energijos skirstymo licenciją Nr. ES-1. Taigi tiek administracinėje byloje Nr. I-3499-662/2008, ginčijant Komisijos 2008 m. balandžio 18 d. sprendimą atsisakyti išduoti licenciją, tiek šioje byloje remiamasi tomis pačiomis aplinkybėmis. Padarė išvadą, kad ginčai administracinėje byloje Nr. I-3499-662/2009 ir šioje byloje yra tapatūs. Pažymėjo, jog tą aplinkybę, kad ginčo dalykai yra tapatūs, pripažįsta ir pareiškėjas, 2009 m. vasario 12 d. apeliaciniu skundu prašydamas sustabdyti bylos Nr. I-3499-662/2008 nagrinėjimą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme iki šios bylos išnagrinėjimo, nes neva šios abi bylos susijusios, naujai užvestosios bylos sprendimas gali turėti reikšmės Vilniaus apygardos administracinio teismo bylai Nr. I-743-662/2009, tokią išvadą patvirtina ir pareiškėjo 2008 m. lapkričio 14 d. raštas Nr. 01-1002. Nurodė, kad pareiškėjas, lingvistiškai kitaip formuluodamas reikalavimus, nori įtikinti teismą, kad skiriasi ginčo dalykas, tuo siekdamas inicijuoti naują procesą savo tariamoms teisėms apginti, tokiu būdu piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis. Be to, Komisija pagrįstai rėmėsi ir pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 10 d. nutarties dalies administracinėje byloje Nr. I-3499-662/2008 panaikinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. priimta nutartimi. Atsižvelgė į Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį ir pažymėjo, kad Rašte turima omenyje tai, kad Komisija (o ne teismas, kaip interpretuoja pareiškėjas) yra priėmusi sprendimą tuo pačiu klausimu (t. y. dėl teritorijos, esančios Pramonės pr. 4, Kaune, priskirtinumo). Administracinis sprendimas dėl ginčijamos teritorijos priskirtinumo priimtas 2002 m. kovo 25 d., Komisijai nutarimu Nr. O3-25 išdavus elektros energijos skirstymo licenciją Nr. ES-1 AB „VST“ ir jai suteikiant išskirtines teises vykdyti licencijuojamą veiklą Kaune, įskaitant ir Pramonės pr. 4. Tuo tarpu kitą administracinį sprendimą, išnagrinėjusi visas aplinkybes, Komisija priėmė 2008 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. O3-49, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui elektros energijos skirstymo licenciją. Būtent tokio Komisijos priimto administracinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-3499-662/2008. Vadovaudamasis Licencijavimo taisyklių 63 punktu, pažymėjo, kad licenciją išdavusi institucija nagrinėja skundus dėl licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimų, tačiau nėra numatyta tokia licencijuojamos veiklos sąlyga, kad licenciją turintis asmuo, kitos įmonės prašymu ir nepasikeitus teritorijai, privalėtų teikti prašymą Komisijai pakeisti teritoriją. Pabrėžė, jog Komisija yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo vadovautis ne tik Licencijavimo taisyklėmis, bet ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais viešojo administravimo institucijų darbą. Tuo tarpu Viešojo administravimo įstatymo bei Komisijos 2007 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. O3-41 patvirtintos Išankstinės skundų nagrinėjimo ne teisme tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatos leidžia priimti sprendimą nenagrinėti prašymo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „VST“ atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 95–99) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas negali tikėtis savo tariamai pažeistų teisių gynimo dar ir dėl to, jog Komisijai pateiktu skundu, taip pat teismui pateiktu skundu jis piktnaudžiauja savo teisėmis. Remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, Tvarkos 17.2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 96 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (bylos Nr. 3K-3-16/2009, 3K-3-475/2007, 3K-3-203/2000), pažymėjo, jog pareiškėjas tiek kitoje, tiek šioje byloje tais pačiais argumentais gina savo tariamą teisę gauti elektros skirstymo licenciją. Kitoje administracinėje byloje pareiškėjas ginčijo Komisijos 2008 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. O3-49, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti elektros energijos skirstymo licenciją. Kaip matyti iš pareiškėjo prie skundo pridėto neįsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimo, priimto kitoje administracinėje byloje Nr. I-743-662/2009, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas neturi teisės gauti elektros energijos skirstymo licenciją dėl kelių priežasčių, inter alia dėl to, kad licencija skirstyti elektros energiją toje pačioje teritorijoje yra išduota AB „VST“ galiojančiu Komisijos 2002 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. O3-25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reiškia išvestinį reikalavimą ir siekia „skirti AB ,,VST“ numatytas sankcijas dėl vengimo pateikti prašymą pakeisti licencijuojamą teritoriją“, akivaizdžiai ginčydamas tą patį Komisijos 2008 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 03-49, taip pat prejudicinius faktus, nustatytus kitoje administracinėje byloje. Pabrėžė, jog ginčo materialinis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, pareiškėjo reikalaujamas gynybos būdas, taip pat ir ginčo išsprendimui teisinę reikšmę turintys juridiniai faktai (aplinkybės) yra iš esmės tapatūs. Nurodė, kad asmuo bet kuria savo teise, taip pat ir teise kreiptis į teismą, privalo naudotis sąžiningai, o reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise. Tuo tarpu pareiškėjo procesiniai veiksmai – Komisijai pateiktas skundas, taip pat skundas teismui – kuriais pradedami tapatūs procesai iš esmės tuo pačiu klausimu, kvalifikuotini kaip reikalavimo sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis pažeidimas, t. y. piktnaudžiavimas teise.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 8 d. sprendimu (t. II, b.l. 43–50) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir panaikino Komisijos 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą, įformintą Raštu, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo UAB „Korelita“ 2008 m. gruodžio 16 d. skundą Nr. 01-1094, o kitą skundo dalį atmetė.

Šalies argumentai

Nustatė, kad pareiškėjas 2008 m. gruodžio 16 d. skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas pareikalauti, kad AB „VST“ imtųsi veiksmų, jog būtų pašalinti neatitikimai tarp skirstymo licencijoje nurodytos teritorijos ir teritorijos, kurioje faktiškai vykdoma skirstymo veikta, t. y. pareikalauti, jog AB „VST“ pateiktų prašymą „iš elektros energijos skirstymo licencijos ES-1 pašalinti nepagrįstai priskirtą teritoriją (esančią Pramonės pr. 4, Kaune, kurioje skirstomąjį elektros energijos tinklą valdo UAB „Korelita“)“ (1); tuo atveju, jei AB „VST“ nepašalintų minėtų pažeidimų (t. y. atsisakytų pateikti atitinkamą prašymą, kad būtų patikslinta teritorija), sustabdyti AB „VST“ licencijos galiojimą ir skirti įmonei baudą (2); jei minėtos sankcijos nepaveiktų AB „VST“, vadovaujantis Licencijavimo taisyklių 58 punkto nuostatomis, panaikinti jam išduotą skirstymo licenciją (3). Komisija, susipažinusi su pareiškėjo skundu, vadovaudamasi Tvarkos 17.2 punktu, Raštu grąžino jį pareiškėjui nenagrinėtą, t. y. atsisakė jį nagrinėti. Sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą pagrįstas aplinkybe, kad teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo UAB „Korelita“ skundą Komisijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „VST“ dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kas savo ruožtu pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies ir Tvarkos 17.2 punkto nuostatas yra pagrindas tokio skundo nenagrinėti. Remdamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (2007-05-03 redakcija Nr. IX-884) 26 straipsnio 3 dalimi, Tvarkos 1, 11, 12 punktais, pažymėjo, jog nei Energetikos įstatymo 26 straipsnio 3 dalis, kurios nuostatas įgyvendinant patvirtinta Tvarka, nei Tvarka nenumato, kad šia Tvarka būtų nagrinėjami suinteresuotų asmenų prašymai, skundai ar panašiai, kuriuose būtų reiškiami reikalavimai ne energetikos įmonėms, o pačiai Komisijai. Tuo tarpu pareiškėjo 2008 m. gruodžio 16 d. skunde, adresuotame Komisijai, nėra nurodyta, kad šį skundą prašoma nagrinėti, vadovaujantis Tvarka, jame reikalavimai reiškiami ne AB „VST“, o pačiai Komisijai (prašoma Komisiją, kaip kompetentingą instituciją, įpareigoti AB „VST“ atlikti veiksmus, paskirti jam baudą, sustabdyti ir panaikinti Komisijos išduotą licenciją), todėl atsakovas, atsižvelgdamas į Tvarkos 11.1, 12.3-12.5, 12.7 punktų nuostatas, neturėjo pagrindo spręsti šio skundo priėmimo klausimą, vadovaudamasis Tvarkos nuostatomis. Pažymėjo, kad Tvarkos 17.2 punktas numato, jog Komisija atsisako nagrinėti skundą, jeigu tų pačių šalių ginčą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėja kita ginčus nagrinėjanti institucija ar teismas, tuo tarpu Rašte minimoje administracinėje byloje Nr. I-3499-662/2008 buvo nagrinėjamas pareiškėjo UAB „Korelita“ skundas atsakovui Komisijai, o ne trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „VST“, dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsižvelgė į Viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalį, įvertino rašytinius įrodymus ir nurodė, kad Komisija, išnagrinėjusi UAB „Korelita“ prašymą, 2008 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. O3-49 atsisakė išduoti UAB „Korelita“ elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo licencijas. Tokį Komisijos sprendimą pareiškėjui apskundus Vilniaus apygardos administraciniam teismui, administracinėje byloje Nr. I-3499-662/2008 (bylos numeris 2009 metais – I-743-662/2009) buvo nagrinėjami pareiškėjos UAB „Korelita“ reikalavimai – pripažinti Komisijos 2008 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. O3-49 nepagrįstu ir neteisėtu bei jį panaikinti (1); išreikalauti iš Komisijos visą medžiagą ir įrodymus, susijusius su elektros energijos skirstytojo licencijos išdavimu UAB „Prekybos namai Giro“ (2). Pabrėžė, jog nors tiek minėta administracinė byla, tiek administracinė procedūra, dėl kurios 2008 m. gruodžio 16 d. skundu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, yra susijusios su UAB „Korelita“ siekiu gauti elektros energijos skirstymo ir visuomeninio teikimo licencijas, tai nesudaro pagrindo teigti, kad teismas ar Komisija jau yra priėmę administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu. Komisija nepateikė įrodymų, kad būtų apsvarsčiusi ir priėmusi administracinės procedūros sprendimą, kuriuo būtų išspręsti pareiškėjo UAB „Korelita“ reikalavimai, nurodyti jo 2008 m. gruodžio 16 d. skunde, tokie reikalavimai nėra nagrinėti ir administracinėje byloje Nr. I-3499-662/2008 (I-743-662/2009). Tuo tarpu aplinkybės, ar pareiškėjo 2008 m. gruodžio 16 d. skunde nurodyti reikalavimai Komisijai yra pagrįsti, ar turi teisę jis juos reikšti, ar Komisija gali priimti tokio pobūdžio sprendimus ir kita, nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalyku. Konstatavo, jog Komisijos sprendimas, įformintas Raštu, naikintinas. Pažymėjo, jog teismo sprendimas panaikinti Komisijos sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2008 m. gruodžio 16 d. skundą sprendime nurodytais pagrindais, savaime įpareigoja Komisiją iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad Komisija privalo jį nagrinėti tokį, koks jis pateiktas, t. y. negali teisės aktų nustatyta tvarka įpareigoti jo tikslinti, pateikti skundo aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „VST“ pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 54–58), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą, o pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Nesutinka su teismo išvada, kad Komisija, spręsdama klausimą dėl pareiškėjo 2009 m. gruodžio 16 d. skundo priėmimo, neturėjo teisės vadovautis Tvarkos nuostatomis. Nurodo, kad toks pareiškėjo skundas tiek formos, tiek turinio prasme visiškai atitinka reikalavimus, nustatytus ABTĮ 23 straipsnyje ir šiuo skundu skundžiami ne Komisijos, kaip klaidingai nurodė teismas, veiksmai, o AB „VST“ neveikimas. Taip pat, remdamasis Energetikos įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 patvirtintų Komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6.10 punktu, Tvarkos 1 punktu, pažymi, jog įstatymai nustato privalomą išankstinį ginčų (skundų) dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo, tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo, nagrinėjimą Komisijoje. Kadangi AB „VST“ yra energetikos įmonė, Komisija, spręsdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, privalėjo taikyti išankstinę skundų nagrinėjimo ne teisme tvarką, t. y. privalėjo vadovautis Tvarkos nuostatomis. Tokią Komisijos pareigą įtvirtina Energetikos įstatymas ir Nuostatai. Taip pat remiasi ABTĮ 25 straipsniu ir nurodo, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas skunde Komisijai nėra pateikęs prašymo nagrinėti skundą išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka, negali būti pagrindu atsisakyti taikyti tokią tvarką.

2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi nustatytus prejudicinius faktus. Nurodo, kad klausimas dėl AB „VST“ įpareigojimo pateikti prašymą dėl teritorijos, kurioje vykdoma licencijuojama veikla, pakeitimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi (byla Nr. AS261-590/2008).

3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas, imperatyviai draudžiančias priimti nagrinėti tapačius ginčus (skundus), bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, taikant lis (alibi) pendens institutą. Vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, Tvarkos 17.2 punktu, pažymi, jog nustatyta ginčus nagrinėjančių institucijų pareiga atsisakyti ginčo nagrinėjimo tuo atveju, jeigu tuo pačiu klausimu jau yra priimtas administracinės procedūros sprendimas ir asmuo (šiuo atveju pareiškėjas) nepateikia naujų duomenų arba jeigu tų pačių šalių ginčą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėja kita ginčus nagrinėjanti institucija ar teismas. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (byla Nr. 3K-3-357/2009), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A756-629/2009), nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tiek administracinė byla pagal UAB „Korelita“ skundą dėl Komisijos 2008 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. O3-49, tiek administracinė procedūra pagal pareiškėjo 2008 m. gruodžio 16 d. skundą yra susijusios su pareiškėjo siekiu gauti elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo licencijas. Tokią aplinkybę pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino ir pareiškėjo atstovė. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbus materialinis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, o ne lingvistinis reikalavimų tapatumas, kuriuo pirmosios instancijos teismas rėmėsi, priimdamas skundžiamą sprendimą.

4. Nurodo, kad pareiškėjo skundo Komisijai palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio pareiškėjui ginti jo manymu pažeistas ar ginčijamas teises po to, kai bus išspręsta administracinė byla Nr. I-3499-662/2008 ir konstatuota pareiškėjo teisė vykdyti licencijuojamą veiklą ginčo teritorijoje.

Atsakovas Komisija pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 63–69), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – administracinę bylą palikti nenagrinėtą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Komisija neturėjo pagrindo spręsti skundo priėmimo klausimą, vadovaudamasi Tvarkos nuostatomis. Remdamasis Energetikos įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi, Tvarkos 1 punktu, daro išvadą, jog įstatymai nustato privalomą išankstinį skundų dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo, tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo, nagrinėjimą Komisijoje. Nurodo, kad ginčas kilo tarp juridinio asmens ir energetikos įmonės, todėl Komisija turėjo vadovautis Tvarka. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas skundu reikalavimus reiškė ne AB „VST“, o Komisijai, nes Komisijai pareiškėjas reikalavimą nukreipė kaip institucijai, nagrinėjančiai ginčus.

2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus ir neatsižvelgė į įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtintas prejudicines faktines aplinkybes, tuo pažeisdamas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies bei 81 straipsnio nuostatas.

3. Nurodo, kad pareiškėjas savo reikalavimus administracinėje byloje Nr. I-3499-662/2008 grindė tuo, kad teritorija Pramonės pr. 4, Kaune, trečiajam suinteresuotam asmeniui priklauso nepagrįstai. Tuo tarpu skunde dėl AB „VST“ neveikimo, kurį atsisakyta nagrinėti, taip pat keliamas argumentas, kad tokia teritorija nepagrįstai įtraukta į AB „VST“ išduotą elektros energijos skirstymo licenciją ES-1. Daro išvadą, jog abiem atvejais remiamasi tomis pačiomis aplinkybėmis, ginčai yra tapatūs. Pabrėžia, jog Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis, ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 103 straipsnio 4 dalis, Tvarkos 17.2 punktas nustato ginčą nagrinėjančių institucijų pareigą atsisakyti nagrinėti ginčą, jeigu jų ar kitos ginčus nagrinėjančios institucijos žinioje yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tokias nuostatas.

4. Remdamasis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, aplinkybe, jog pareiškėjas nurodė, kad Raštą gavo 2009 m. sausio 8 d., o skundas pirmosios instancijos teismui paduotas 2009 m. vasario 6 d., daro išvadą, jog šiuo atveju skundas vėliausiai galėjo būti paduotas 2009 m. sausio 28 d., todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti nagrinėti pareiškėjo skundo, nes praleistas skundo padavimo teismui terminas, o pareiškėjas neprašė jo atnaujinti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „VST“ atsiliepimu į Komisijos apeliacinį skundą (t. II, b.l. 75) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą, o pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą.

Nurodo, jog palaiko savo apeliaciniame skunde pateiktus argumentus.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. II, b.l. 77–79) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimas į apeliacinius skundus iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:

1. Nurodo, kad jo 2008 m. gruodžio 16 d. skunde, adresuotame Komisijai, reikalavimai buvo reiškiami ne AB „VST“, o Komisijai, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad Komisija neturėjo pagrindo spręsti jo skundo priėmimo klausimą, vadovaujantis Tvarkos nuostatomis.

2. Pažymi, jog į bendrosios kompetencijos teismą, kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartyje, dėl įpareigojimo AB „VST“ atlikti veiksmus pareiškėjas nesikreipė, todėl Komisija nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo skundą. Be to, dėl aplinkybės, kad administracinės bylos (Nr. I-1141-624/2009 ir Nr. I-3499-662/2008) nėra analogiškos, netiesiogiai pasisakyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartyje (byla Nr. AS143-386/2009), kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis sustabdyti bylą Nr. I-1141-624/2009 kaip analogišką administracinei bylai Nr. I-3499-662/2008 pripažinta neteisėta ir panaikinta.

3. Pabrėžia, jog Komisija jokio administracinio ginčo tarp pareiškėjo ir AB „VST“ nenagrinėjo ne teisme, o pareiškėjas kreipėsi į Komisiją ne prašydamas priimti sprendimą dėl AB „VST“ veiksmų, o prašydamas pačią Komisiją atlikti konkrečius veiksmus. Daro išvadą, jog skundui dėl Komisijos veiksmų (neveikimo) taikytinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio skundo padavimo teismui terminas, kuris šiuo atveju nebuvo praleistas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2008 m. gruodžio 29 d. rašte Nr. R2-1697 išdėstyto Komisijos atsisakymo nagrinėti pareiškėjo skundą ir neišnagrinėto skundo grąžinimo pareiškėjui. Komisija tokį sprendimą priėmė, atsižvelgdama į tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla (bylos Nr. I-3499-662/2008) pagal UAB „Korelita“ skundą atsakovui Komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „VST“. Komisija vertino, jog susidarė Tvarkos 17.2 punkte numatyta situacija, kai tų pačių šalių ginčą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėja kita ginčus nagrinėjanti institucija ar teismas. Taip pat Rašte remtasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, pagal kurią skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog šiuo atveju Tvarkos nuostatos negalėjo būti taikomos, panaikino Raštą. Todėl apeliacine tvarka nagrinėjant kilusį ginčą, tikslinga įvertinti, ar Komisija pagrįstai rėmėsi Tvarkos nuostatomis ir atitinkamai ar šiuo atveju Rašte įtvirtintas sprendimas vertintinas kaip Komisijos, kaip išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme institucijos, priimtas sprendimas.

Dėl Tvarkos nuostatų taikymo, nagrinėjant pareiškėjo skundą Komisijai

Komisijos 2007 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. O3-41 patvirtinta Tvarka, inter alia, numato, kad įgyvendinant Energetikos įstatymo 26 straipsnio 3 dalį, nustatančią, jog Komisija išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Atitinkamai Tvarkos 1 punkte nustatyta, jog ji reglamentuoja nurodytų Energetikos įstatyme apibrėžtų juridinių asmenų pateiktų skundų nagrinėjimą Komisijoje. Todėl šiuo atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo 2008 m. gruodžio 16 d. skundas Nr. 01-1094, kurį Raštu Komisija paliko nenagrinėtą, patenka į Tvarkos reglamentavimo sritį.

Kaip matyti iš minėto pareiškėjo skundo, juo buvo keliami trys reikalavimai: pareikalauti, kad AB „VST“ imtųsi veiksmų, jog būtų pašalinti neatitikimai tarp skirstymo licencijoje nurodytos teritorijos ir teritorijos, kurioje faktiškai yra vykdoma skirstymo veikla, t. y. pareikalauti, jog AB „VST“ pateiktų prašymą – „iš elektros energijos skirstymo licencijos ES-1 pašalinti nepagrįstai priskirtą teritoriją (Pramonės pr. 4, Kaunas, kurioje skirstomąjį elektros energijos tinklą valdo UAB „Korelita“) (1); tuo atveju, jeigu AB „VST“ nepašalintų minėtų pažeidimų (t. y. atsisakytų pateikti atitinkamą prašymą, kad būtų patikslinta teritorija), sustabdyti AB „VST“ licencijos galiojimą ir skirti įmonei baudą (2); jei nurodytos sankcijos AB „VST“ nepaveiktų, vadovaujantis Licencijavimo taisyklių 58 punkto nuostatomis, panaikinti jam išduotą skirstymo licenciją (3).

Pareiškėjas tokį skundą pateikė, vadovaudamasis Licencijavimo taisyklių nuostatomis (52, 54, 56, 58, 62 p.). Licencijavimo taisyklių (redakcija, galiojusi Rašto priėmimo metu) 1 punktas nustatė, jog taisyklės reglamentuoja elektros energijos rinkos operatoriaus, perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo, nepriklausomo tiekimo veiklos licencijų išdavimą, pakeitimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą elektros energetikos įmonėms. Įvertinus nuostatas, kuriomis pareiškėjas rėmėsi, kreipdamasis į Komisiją, yra pagrindas matyti, jog jos susijusios su licencijos galiojimo sustabdymu, panaikinimu, licenciją išdavusios institucijos veiksmais kontrolės srityje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Licencijavimo taisyklių nuostatas, pareiškėjo skundo Komisijai reikalavimus ir pagrindą, konstatuoja, jog pareiškėjas kreipėsi į Komisiją ne kaip į ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją, o tiesiogiai reikšdamas reikalavimus Komisijai kaip viešojo administravimo subjektui, išduodančiam veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijas ir atliekančiam atitinkamas licencijuojamos veiklos kontrolės funkcijas. Kadangi, kaip jau minėta, Tvarkos nuostatos taikomos Komisijai išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėjant atitinkamų subjektų skundus, darytina išvada, jog šiuo atveju tokios Tvarkos nuostatos netaikytinos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju Raštas surašytas nepagrįstai remiantis Tvarka.

Taip pat pastebėtina, jog atitinkamai nepagrįsti visi argumentai, susiję su kreipimosi į teismą terminu, kadangi skundas teismui dėl Rašto panaikinimo galėjo būti paduotas per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą, t. y. per vieną mėnesį nuo individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas skundą padavė per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą, todėl kaip nepagrįsti atmestini argumentai, jog terminas skundui paduoti teismui buvo praleistas.

Dėl skundo palikimo nenagrinėtu Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies pagrindu

Konstatavus, jog šiuo atveju negalėjo būti remiamasi Tvarkos nuostatomis, o Komisija skundą turėjo nagrinėti ne ikiteismine tvarka, kitaip tariant, skunde suformuluoti reikalavimai buvo tiesiogiai adresuoti Komisijai, kaip viešojo administravimo subjekto, turi būti vertinama, ar Komisija turėjo pagrindą remtis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.

Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis nustatė, jog skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai.

Kaip jau minėta, Komisija nurodytų aplinkybių egzistavimą siejo su Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėta byla Nr. I-3499-662/2008 (vėlesnis Nr. I-743-662/2009) pagal pareiškėjo UAB „Korelita“ skundą, kuriuo jis prašė pripažinti Komisijos 2008 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. O3-49 nepagrįstu ir neteisėtu bei jį panaikinti. Nagrinėjant šią bylą pagal pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo pirmosios instancijos teismas, teismas buvo sustabdęs bylą iki sprendimo administracinėje byloje Nr. A-XX-1615/2009 (byloje pagal apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo byloje Nr. I-743-662/2009) priėmimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. liepos 3 d. įsiteisėjusia ir neskundžiama nutartimi (byla Nr. AS143-386/2009) (t. II, b.l. 26–29) patenkino UAB „Korelita“ skundą ir panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bylos sustabdymo, o bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog, nagrinėjant šią administracinę bylą, turi būti nustatyta, ar Komisija pagrįstai Raštu atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2008 m. gruodžio 16 d. skundą ir grąžino jį pareiškėjui, tuo tarpu kitoje byloje sprendžiama, ar Komisija 2008 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. O3-49 pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui prašomas licencijas. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju kita administracinė byla nėra kliūtis nagrinėti šią administracinę bylą.

Teisėjų kolegiją daro išvadą, jog minėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas yra aktualus nagrinėjamoje byloje ir, su juo sutikdama, konstatuoja, jog byloje nėra pagrindo išvadai, kad, kaip nurodyta Rašte, teisme nagrinėjama byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl Komisija nepagrįstai šiuo atveju paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtą. Pastebėtina ir tai, jog Komisija atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodė, kad minėtos nuostatos taikymas sietinas ne su ginču teisme, o su Komisijos nagrinėtu ginču. Kadangi byloje nėra tokius Komisijos teiginius patvirtinančių įrodymų, taip pat jie prieštarauja teismo padarytoms išvadoms, minėti atsakovo argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog nors šioje byloje ir Rašte nurodytoje byloje pareiškėjas iš esmės siekia įgyvendinti to paties pobūdžio savo interesus ir teises, tokios aplinkybės pačios savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis taikytinų teisės aktų nuostatomis, šios bylos faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, jog Komisija nepagrįstai Raštu, taikydama Tvarkos nuostatas, ir nepagrįstai konstatuodama, jog teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtą ir jį grąžino pareiškėjui.

Pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į teismą, taip pat prašė įpareigoti Komisiją per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo išnagrinėti pareiškėjo skundą. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo įpareigoti Komisiją atlikti tokius veiksmus, nes Komisija, panaikinus Raštą, ir taip privalės nagrinėti pareiškėjo skundą, šioje dalyje palieka pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, įvertino visas bylos išsprendimui svarbias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „VST“ apeliacinių skundų netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas