Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui V. P., ieškovo atstovei advokatei Linai Zamulskienei, atsakovės Neringos savivaldybės administracijos atstovui Arūnui Ivanciui, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. Z. (R. J.Z.) ieškinį atsakovams VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, Neringos savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo bei ieškovo R. J. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-17 sprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašė panaikinti sporto aikštyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto registro Nr. 44/90081, statinių, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Neringos savivaldybės tarybos vardu VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Nekilnojamojo turto registre nuo įregistravimo dienos, pripažinti R. J. Z. nuosavybės teises į šiuos statinius bei įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą jas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad 2001-08-03 sutartimi įsigijo ginčo statinius ir faktiškai prie šių statinių naudojosi 1 2978 ha žemės sklypu. Neringos savivaldybės taryba 2002-04-26 sprendimu patvirtino teritorijos adresu (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, kuriuo suformavo 0,3487 ha žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti ir naują objektą, skirtą rekreacijai, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo planu sumažinus žemės sklypo dalį ieškovui nuosavybės teise priklausantys statiniai liko sklype adresu Pamario g. 13A, juos Registrų centras įregistravo Neringos savivaldybės vardu. Ieškovo nuomone, Savivaldybė ginčo objektus, adresu (duomenys neskelbtini), valdo neteisėtai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-06-17 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ginčo objektas nuosavybės teise Neringos savivaldybės tarybai įregistruotas pagal teisėtus, galiojančius dokumentus, kurių ieškovas nėra nuginčijęs, todėl jie laikytini teisėtais, pagrįstais, todėl naikinti jų pagrindu įregistruotus duomenis nėra juridinio pagrindo. Ieškovo reikalavimą pripažinti nuosavybės teises į sporto aikštyną atmetė kaip neįrodytą.

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti sporto aikštyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto registro Nr. 44/90081, statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Neringoje, teisinę registraciją Neringos savivaldybės tarybos vardu VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Nekilnojamojo turto registre nuo įregistravimo dienos, pripažinti R. J. Z. nuosavybės teises į šiuos statinius bei įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą jas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino detaliojo plano teisinę reikšmę, t. y. detalusis planas nekeičia nuosavybės teisių. Pažymi, kad sklypas ir statiniai jau buvo suformuoti, todėl objektas buvo padalytas į atskirus nekilnojamuosius daiktus. Apelianto nuomone, nekilnojamųjų daiktų formavimo tvarka buvo pažeista, bet teismas nevertino aplinkybės, kad kiemo statiniai ir sporto aikštynas yra suformuoti padalijus daiktą. Pažymi, kad ginčas vyksta tik dėl kiemo statinių. Paaiškina, kad ieškovo nuosavybės teisės nebuvo išregistruotos. Kiemo statiniai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti kaip antraeiliai daiktai, kurie priklauso poilsio pastatui, todėl jie negalėjo be savininko sutikimo būti atskirti nuo pagrindinio daikto. Apeliantas teigia, kad Neringos savivaldybės taryba sporto aikštelę valdo neteisėtai pagal LR CK 4.27 str.

Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad sporto aikštyno duomenys, nurodyti Nekilnojamojo turto registre, atitinka dokumentus, kurių pagrindu buvo atlikta registracija. Pažymi, kad statiniai, į kuriuos prašo pripažinti nuosavybės teisę apeliantas, yra nugriauti, o už juos teismas yra priteisęs kompensaciją.

Atsakovė Neringos savivaldybės administracija prašo apeliacinį procesą nutraukti. Nurodo, kad ieškovo atstovas nebuvo įgaliotas pateikti apeliacinio skundo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas 2001-08-03 sutartimi nuosavybės teise nusipirko poilsio patalpas su pagrindinėmis priemonėmis, mažaverčiu inventoriumi, kiemo statinius – kiemo aikštelę, tvorą, rūkyklą ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini). 2002-04-26 Neringos savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintas teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kuris buvo suderintas su ieškovu (b. l. 11–14). Pagal šį planą buvo suformuoti du sklypai, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pastarajame sklype ieškovui priklausantys kiemo statiniai buvo nugriauti. Naujai suformuotame sklype statomas sporto aikštynas, kurio savininku įregistruota Neringos savivaldybės taryba.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija prieš svarstydama apeliacinio skundo argumentus, pasisako dėl ieškovo atstovo teisės pateikti apeliacinė skundą, nes apeliacinį skundą pasirašė ieškovo įgaliotas asmuo V. P., taip pat yra sudaryta ieškovo atstovavimo sutartis su advokatu. LR CPK 59 str. reglamentuoja atstovo pagal pavedimą teises. Šios teisės normos 1 d. numato, kad įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime. Kadangi ieškovo suteiktame įgaliojime V. P. nėra numatyta išimtis dėl apeliacinio skundo pateikimo, darytina išvada, kad apeliacinis skundas pasirašytas tinkamai įgalioto asmens, todėl pagrįstai priimtas.

Nagrinėjamoje byloje klausimas susijęs su nuosavybės teisės gynimu ir jos registracija. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant kilusį ginčą pirmiausia būtina nustatyti ginčo objekto, t. y. sporto aikštyno, nuosavybės teisių turėtoją, nes asmuo, siekdamas ginti jam priklausančią ir, jo nuomone, pažeidžiamą ar ginčijamą teisę, turi įrodyti, kad jis turi pagrindą reikalauti šios teisės gynimo (LR CK 1.136 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad detalusis planas nekeičia ir nesukuria nuosavybės teisių. Pagal LR teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 3 p., detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Neringos savivaldybės taryba 2002-04-26 sprendimu Nr. 64 patvirtinimo teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, kuris buvo suderintas su ieškovu, t. y. detaliajam planui pritarė ieškovo įgaliotas asmuo G. M.. Darytina išvada, kad po detaliojo plano patvirtinimo nuosavybės teisės nepasikeitė, t. y. žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) savininkė ir toliau buvo Lietuvos Respublika, kol LR Vyriausybės 2004-09-24 nutarimu Nr. 1221 žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo perduotas patikėjimo teise Neringos savivaldybei, o kiemo statiniai liko apelianto nuosavybė. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad naujai suformuotam žemės sklypui detaliuoju planu buvo nustatytas teritorijos naudojimo pobūdis – sporto kompleksų statymas, įrengimas ir eksploatacija, t. y. visuomenės poreikių tenkinimas. Dėl šių priežasčių valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys pasibaigė prieš terminą (LR žemės įstatymo 45 str. 1 d.), t. y. ieškovas nebegalėjo naudotis žemės sklypu, kuriame liko jam priklausantys kiemo statiniai. Įstatymų leidėjas reglamentuoja asmenų, kurių nuosavybės teise naudojami statiniams statyti žemės sklypai paimami visuomenės poreikiams, nuosavybės teisių apsaugą – LR CK 4.102 str. Šios teisės normos 1 d. nustatyta, kad jeigu statiniams statyti asmenų ne nuosavybės teise naudojamas žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, tai už statomus ar jau pastatytus ir tiems asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, taip pat už sodinius turi būti atlyginama pinigais rinkos kaina. Pagal pateiktus byloje duomenis (b. l. 18) ieškovui priklausę kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nugriauti, už šiuos statinius Klaipėdos apygardos teismo 2006-10-30 sprendimu apeliantui priteista kompensacija.

Išaiškintina, kad nuosavybės teisės atsiranda LR CK 4. 47 str. numatytais atvejais. Šios teisės normos 4 p. nustatyta, kad nuosavybės teisės įgyjamos sukuriant naują objektą. Nagrinėjamu atveju sklype (duomenys neskelbtini) yra pradėta sporto aikštyno statyba. Pagal Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento skyriaus pažymą, sporto aikštynas priklauso Neringos savivaldybei, t. y. ji yra ginčo objekto statytoja, jai išduotas statybos leidimas (b. l. 44). Darytina išvada, kad apeliantas neįrodė savo reikalavimo pripažinti nuosavybės teises į sporto aikštyno statinius pagrįstumo (LR CPK 178 str.). Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys yra teisingi, todėl apeliantas neturi pagrindo reikalauti juos pakeisti, t. y. apeliantas nepaneigė LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. įtvirtintos prezumpcijos.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidas neatlygintinos (LR CPK 93 str. 2 d. 4 d.).

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-17 sprendimą palikti nepakeistą.