Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. D., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014m. gegužės 13d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 138 str. 2d. 3p., pritaikius LR BK 64¹ str.,-laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. D., pavartodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje, nežymiai sužalojo artimąjį giminaitį, t.y. padarė kvalifikuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2014m. gruodžio 24d., apie 01⁰⁰ val., nakties metu, kaltinamasis E. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po vykusių išgertuvių jo motinai-pil. V. D. priklausančiuose namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), likęs juose nakvoti, kambaryje, kur miegojo, kilusio konflikto su broliu-pil. V. D. metu pastarąjį užsipuolė, kuriam tyčia ne mažiau kaip septynis kartus su kumščiu smūgiavo į veidą, dėl ko pavartoto fizinio smurto pasekoje nukentėjusiajam V. D. buvo padarytos daugybinės muštinės žaizdos veide(kaktoje, nosies, abiejų skruostų srityse) ir poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kas nukentėjusiajam V. D. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. D. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad 2014m. gruodžio 23d. jis svečiavosi savo motinos namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kur su broliais V. ir A. gėrė degtinę ir alų. Kiek buvo išgerta, dabar negali pasakyti, tačiau buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Pasibaigus išgertuvėms, jis miegojo brolių kambaryje, atsiguldamas į vieną lovą kartu su broliu A., o kitas brolis V. atsigulė į kitą lovą. Visi užmigo. Po kurio laiko jis atsikėlė ir kambaryje pradėjo ieškoti savo daiktų, nes norėjo grįžti į savo namus. Prabudęs brolis V. pradėjo jam bambėti, kad jis triukšmauja. Jis bandė broliui paaiškinti, tačiau žodis po žodžio jie su broliu susikivirčijo. Kilus konfliktui, brolis V. pradėjo jam sakyti, kad čia ne jo namai ir ko jis čia ateina. Jis išėjo iš kambario į virtuvę, o paskui jį į virtuvę užėjo ir brolis V., kuris, nuo stalo paėmęs šakutę, pradėjo ja mosikuotis. Būdamas išprovokuotas brolio Valerijaus pasakytų žodžių ir veiksmų jo atžvilgiu, jis puolė brolį mušti, su kumščiu suduodamas smūgius į veidą. Kiek buvo suduota smūgių, jis negali pasakyti. Primušęs brolį, motinos buvo išprašytas išeiti iš jos namų. Dėl savo netinkamo elgesio jis labai gailisi.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis E. D. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu išvardintais šiuo metu jau mirusio nukentėjusiojo V. D. ir liudytojų A. D. ir V. D. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 21, 34-36), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 8) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 9), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 6-7), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nuorašu(b.l. 27-28), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvitu(b.l. 41), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 33) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis E. D. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėjas) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme išvardinto nukentėjusiojo V. D., mirusio 2014m. gruodžio 30d.(b.l. 23, ), apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2014m. gruodžio 24d., apie 01⁰⁰ val., motinos namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, po vykusių išgertuvių kilusio konflikto tarp jo ir brolio E. D. metu jis buvo sumuštas. Brolis E. jam sudavė apie dešimti smūgių į veidą, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Jis dabar neatsimena, ar besigindamas jis pats sudavė smūgius savo broliui E. Konfliktas kilo dėl to, kad jis prieš keturias dienas buvo sudavęs į veidą savo motinai V. Dėl sumušimo fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis dviems paroms buvo sulaikytas, tačiau, išėjęs iš areštinės, jis atsiprašė savo motinos ir ši jam atleido. Po to, kai brolis E. jį sumušė, jis(E. D.) pasišalino iš motinos namų. Buvo iškviesta greitoji med. pagalba, po ko jis buvo pristatytas į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatyti daugybiniai veido sumušimai, tačiau suteikus pagalbą, jis buvo išleistas į namus. Konfliktą matė kitas jo brolis A. ir motina, kuri vis prašė brolio E., kad šis liautųsi jį(V. D.) mušęsis. Brolis E. prieš jį smurtauja jau ne nebe pirmą kartą, tačiau jis anksčiau dėl brolio smurtavimo į policiją nesikreipė(b.l. 21).

Iš teisme išvardintų liudytojo A. D. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2014m. gruodžio 24d., naktį, jis prabudo nuo triukšmo, nes kambaryje, kur jis su broliais E. ir V. miegojo, tarp brolių buvo kilusios muštynės. Dėl ko prasidėjo konfliktas tarp brolių, jis nežino, nes miegojo. Iš vakaro jis su savo broliais motinos namuose adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, girtavo, o po to visi sumigo. Visi miegojo viename kambaryje, t.y. jis su broliu E. miegojo vienoje lovoje, o brolis V.- kitoje lovoje. Jis prabudo nuo triukšmo, buvo šaukiama „ šakutė, šakutė “, tačiau kuris iš brolių šaukė, dabar jis negali pasakyti. Jokios šakutės nei kambaryje, nei virtuvėje jis nematė, todėl nesuprato apie kokią šakutę ėjo kalba. Prabudęs, pamatė, kad brolis V. guli savo lovoje ir yra visas sumuštas, kruvinas. Kada jis iškvietė greitąją med. pagalbą, kitas brolis E. išėjo iš namų. Jis matė, kad broliui V. buvo prakirstas antakis, iš vidaus buvo prakirsta ir apatinė lūpa, dar buvo sužaloti smakras ir nosis. Su kuo brolis E. galėjo padaryti šiuos sužalojimus, jis nežino, galimai suduodamas su kumščiu. Vėliau jam brolis E. sakė, kad brolis V. jį puolė su šakute, todėl jis brolį ir primušė. Susiuvus žaizdas, brolis V. buvo išleistas gydytis į namus. Jis su broliu V., kuris 2014m. gruodžio 30d. pasikorė, gyveno kartu su motina adresu: (duomenys neskelbtini), o brolis E. gyveno atskirai su močiute adresu: (duomenys neskelbtini). Tokios muštynės tarp brolių buvo kilusios pirmą kartą(b.l. 34-35).

Iš teisme išvardinto liudytojos V. D. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2014m. gruodžio mėn. iš 23d. į 24d. jos namuose nakvojo visi trys sūnūs E., V. ir A. Nakties metu tarp brolių V. ir E. buvo kilęs konfliktas. Dėl ko sūnūs V. ir E. susikivirčijo, ji nežino, nes miegojo kitame kambaryje. Prabudo nuo triukšmo. Įbėgusi į kambarį, kur vyko konfliktas, muštynės jau buvo besibaigiančios. Sūnaus V. veidas buvo kruvinas. Ji liepė kitam sūnui E. išeiti iš jos namų. Prabudęs trečias sūnus A., iškvietė greitąją med. pagalbą(b.l. 36).

Iš teisme išvardinto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta, kur įvyko smurtavimo artimoje aplinkoje faktas, yra gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūrint kambarį, kur vyko šeimyninis konfliktas, ant grindų, tarp dviejų paklotų lovų, 40x40 cm plote yra matomos atskiros raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują(b.l. 8-9).

Iš teisme išvardinto byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo matyti, kad jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiojo V. D. asmenį jo motinai priklausančiame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis iki mirties gyveno, aplinkybes(b.l. 6-7).

Iš teisme išvardintų byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvito matyti, kad, patikrinus 2014m. gruodžio 24d., 03³⁰ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo E. D. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 2,36 promilės girtumas(b.l. 38, 41).

Smurtavimo pasekoje padarytų sužalojimų pil. V. D. veide žymės buvo užfiksuotos pagal iškvietimą atvykusios greitosios medicinos pagalbos personalo užpildytoje greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, o fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiojo V. D. asmenį 2014m. gruodžio 24d. sukeltas pasekmes, t.y. nukentėjusįjį V. D. apžiūrėjusių medikų konstatuotus sužalojimus veide, patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išrašai iš pil. V. D. medicinos dokumentų(b.l. 27-30).

Iš teisme išvardintos byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad 2015m. vasario 12-13d.d. atlikus išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo V. D. apžiūrą tyrimą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, t.y. daugybinės muštinės žaizdos veide(kaktoje, nosies, abiejų skruostų srityse) ir poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, buvo padaryti septyniais trauminiais poveikiais, paveikus kietu buku daiktu(daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2014m. gruosžio 24d. Patirtų sužalojimų pasekoje nukentėjusiajam V. D. buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 33).

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2014m. gruodžio 24d., o prie artimųjų giminaičių įstatymas priskiria ir nusikaltimą padariusio asmens brolius(LR BK 248 str. 2d.), tokiu būdu, teisminio tardymo metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo E. D. padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto metu panaudojant fizinį smurtą prieš savo brolį-nukentėjusįjį V. D., ko pasekoje šis buvo nežymiai sužalotas, yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), požymius, t.y. nežymus artimojo giminaičio sužalojimas, padarytas prieš jį vartojant fizinį smurtą artimoje aplinkoje.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 21,74 Eur.(dvidešimt vieno euro ir 74 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiojo V. D. gydymo išlaidoms atlyginti(b.l. 11-14).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Kadangi suteiktos gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto(PSDF) lėšų, o žala nukentėjusiojo V. D. sveikatai, prieš jį pavartojus fizinį smurtą, buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo E. D. veiksmais, kaltinamasis privalo atlyginti dokumentais pagrįstas valstybei lėšas, išleistas nukentėjusiojo V. D. gydymui, bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. D. dar ikiteisminio tyrimo metu gera valia atlygino dalį valstybės turėtų nukentėjusiojo gydymo išlaidų 11,45 Eur.(vienuolikos eurų ir 45 eur/ct.) sumoje(b.l. 18-19), baudžiamojoje byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra mažintinas ir tenkintinas dalinai(LR BPK 115 str. 1d.).

Spręsdamas kaltinamojo E. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo E. D. padaryta veika baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam E. D. taikymo, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas už smurtinį nusikaltimą, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusį teistumą, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl nusikalto, pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu padarydamas naują nusikaltimą žmogaus sveikatai. Visa tai rodo kaltinamojo E. D. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis E. D. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis E. D. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą neskirti jam realios bausmės, pasižadėdamas ateityje daugiau nebenusikalsti. Šią aplinkybę teismas laiko atsakomybę lengvinančia.

Įstatymas numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę(LR BK 56 str. 1d.). Nors kaltinamojo E. D. padaryta veika sunkių padarinių ir nesukėlė, tačiau įvertinus tai, kad tai buvo jau nebe pirmas kaltinamojo E. D. smurtavimo šeimoje atvejis, laikytina, kad kaltinamajam, kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, turi būti paskirtina tik griežčiausia sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, kuri yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu. Prie šiuo nuosprendžiu paskirtinos bausmės dalinio sudėjimo būdu yra pridėtina ir paskirtos ir neatliktos bausmės dalis pagal ankstesnįjį nuosprendį(LR BK 64 str. 3d.). Visgi, atsižvelgiant į tai, kad pagal išaiškintas bylos aplinkybes 2014m. gruodžio 24d. įvykusį konfliktą tarp brolių, pasibaigusį fizinio smurto prieš vieną iš jų panaudojimu, išprovokavo paties šiuo metu jau mirusio nukentėjusiojo V. D. netinkamas elgesys ir veiksmai, o baudžiamasis įstatymas teistiems ir turintiems teistumą asmenims nenumato LR BK 75 str. taikymo apribojimų, teismas, kartu įvertindamas ir kaltinamojo E. D., kaip šiuo metu dirbančio asmens, asmenybę, laiko, kad kaltinamasis dar yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu yra tikslinga kaltinamajam E. D. paskirtinos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą dar kartą atidėti(LR BK 75 str. 1d.). Atidėjus bausmės vykdymą kaltinamajam E. D., jam yra paskirtino įstatymo numatyti įpareigojimai(LR BK 75 str. 2-4d.d.).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo E. D. asmenybę, jo, kaip dirbančio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).

Kaltinamojo E. D., ikiteisminio tyrimo metu atsisakusio gynėjo paslaugų, interesus nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, gynėjas atstovavo pagal paskyrimą LR BPK 51 str. 1d. 2p. pagrindu(b.l. 43-44, 48, 73-75).

2015m. kovo 27d. teisme buvo gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam E. D. suteiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro 81,06 Eur.(aštuoniasdešimt vieno euro ir 06 eur/ct.) sumą(b.l. 83). LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.). Kadangi kaltinamasis E. D., kaip dirbantis asmuo, turi legalų pragyvenimo šaltinį ir pastovias pajamas, todėl, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį ir jos sukeltus turtinius padarinius ir į jau nebe pirmą kartą nusikalstančio kaltinamojo turtinę padėtį, laikytina, kad prašomos priteisti byloje turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, gynėjui pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo interesus teisme, nėra aiškiai per didelės, todėl šios išlaidos visa apimtimi yra priteisinos iš kaltinamojo E. D.(LR BPK 106 str. 2d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir nuteisti laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam E. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi.

LR BK 64 str. 1 ir 3d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2014m. gegužės 13d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį-keturis mėnesius laisvės atėmimo ir galutinę bausmę paskirti dešimt mėnesių laisvės atėmimo. LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam E. D. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti toliau dirbti UAB „ Promostas “, o darbo praradimo atveju(išėjus iš darbo savo noru arba atleidus iš darbo darbdavio iniciatyva), per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje, ir b) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam E. D. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2014m. gruodžio 24d., 03³⁰ val., iki 2014m. gruodžio 25d., 17⁵⁰ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis E. D. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo E. D. 10,29 Eur.(dešimties eurų ir 29 eur/ct.) sumą valstybinės ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo gydymui, atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo E. D. 81,06 Eur.(aštuoniasdešimt vieną eurą ir 06 eur/ct.) valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidų, gynėjui pagal paskyrimą atstovaujant jo interesus baudžiamojoje byloje jos nagrinėjimo teisme metu, šias lėšas sumokant į valstybės biudžeto pajamas, t.y. į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „ Swedbank “, juridinio asmens kodas-188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.