Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

susipažinusi su V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) privataus kaltinimo skundu, kuriame V. B. kaltinamas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl baudžiamosios bylos iškėlimo V. B. už jo šmeižimą, įžeidimą bei kyšininkavimą ir prašo priteisti 18000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Privataus kaltinimo skundas turi būti konkretus, pagrįstas ir motyvuotas. Jame be kitų duomenų, turi būti nurodyta nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta (jos adresas), laikas, padariniai, kitos esminės aplinkybės, iš kurių matytųsi išsamus nusikalstamos veikos vaizdas bei duomenys, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes, t. y. skundą paduodantis asmuo kartu su juo turi teismui pateikti pagrindinius dokumentus, patvirtinančius jame išdėstytas aplinkybes (BPK 412 str.). Atkreipiamas dėmesys, kad privataus kaltinimo bylose nukentėjusiojo skundas yra reikšmingas procesinis dokumentas, nes, jį priėmus, pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas. Dėl to nukentėjusiojo skundą reglamentuoja įstatymas.

1) jame nenurodyta nusikalstamų veikų padarymo vieta, todėl negalima tiksliai nustatyti bylos teismingumo.

Baudžiamojo proceso kodekso 226 str. 1 ir 3 d. nustatyta, kad baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, nepriklausomai nuo to, kur yra šios veikos pasekmės. Kai nusikalstamos veiklos vietos nustatyti negalima,-byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo.

Šiuo atveju, nei iš skundo turinio, nei iš prie jo pridėtų dokumentų apie nusikalstamų veikų vietą spręsti nėra galimybės. Skunde tik minima, kad paklausus V. B. apie bendrijos pinigus, buvo gautas atsakymas su rusiškais necenzūriniais žodžiais, neįvardinant kur tai įvyko. Vėliau tekste minima, kad ,,nėra nei vienos savaitės“, kad pareiškėjas nebūtų įžeidinėjamas V. B., kad yra šmeižiamas pateikiant melagingą informaciją policijai ir teismui.

2) skunde nurodytų nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinamas V. B., kitos esminės aplinkybės taip pat aprašytos nekonkrečiai, aiškiai nenurodžius kokiu laiku, kokiu būdu (viešai ar ne viešai) įžeidė ar apšmeižė privatų kaltintoją.

Skunde dėstomi faktai nurodomi padrikai, aprašomas ilgas laikotarpis, pradedant nuo 2010 metų, o tekste įvykiai aprašomi ne chronologine tvarka. Tai apsunkina skunde aprašomus įvykius susieti su dėstomomis aplinkybėmis;

3) nėra konkrečiai įvardijama kiek kartų buvo įžeistas pareiškėjas ir kiek kartų paskleista informacija šmeižianti jį;

4) BPK 407 str. pateiktas privataus kaltinimo bylų sąrašas yra galutinis ir negali būti plačiau aiškinamas. Jame nurodoma, kad privataus kaltinimo procesas teisme pradedamas tik dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d., 140 str. 1 d., 148 str., 152 str., 154 str., 155 str., 165 str., 168 str., 187 str. 1 d., 3 d., 188 str., 313 str. Todėl pagal BK 225 str. (dėl kyšininkavimo) privataus kaltinimo bylos baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, nes nenumatytas BPK 407 str.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, skundą atsisakytina priimti, kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų ir jis grąžintas padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.).

Ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pašalinus skundo trūkumus kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą atsisakyti priimti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.