Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje N. (N.) D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevedęs, vaikų neturi, teistas du kartus:

1) 2012 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo 10 mėnesių (uždraudžiant bendrauti su R. K. ir įpareigojant kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose) bausme (bausmė atlikta);

2) 2016 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausme (įpareigojant jį per šį laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos bei iki 2017 m. vasario 15 d. neatlygintinai išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis) (bausmė atlikta);

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. D. 2018 m. rugsėjo 28 d., 23.45 val. Vilniuje, Justiniškių – Medeinos gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,38 promilės etilo alkoholio).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo veiksmų. Nurodė, kad įvykio dieną su draugu jo automobilyje, pastatytame prie namo, esančio(duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, dviese išgėrė 1,5 l degtinės ir nusprendė nuvažiuoti iki naktinės parduotuvės, esančios Justiniškėse, dar nusipirkti alkoholio, pakeliui buvo sustabdytas pareigūnų. Jis vairavo draugui priklausantį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neblaivus. Sutinka su nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Jo kraujyje galėjo būti 2,38 promilės. Dėl neblaivumo ne viską prisimena. Atsimena, kad vartojo alkoholinius gėrimus su draugu, o po to, kad sustabdė pareigūnai. Kodėl jis vairavo, o ne draugas, kaip jis važiavo, neprisimena. Tik iš pareigūnų sužinojo, kad kliudė kitą automobilį. Turėjo priklausomybę narkotinėms medžiagoms, dabar jau ją išsigydė. Yra priklausomas nuo alkoholio, gydėsi, lankė anoniminių alkoholikų grupes, apie 1-2 metus nevartojo, o įvykio dieną vėl pradėjo. Sutinka gydytis nuo alkoholizmo. Teisės vairuoti transporto priemones niekuomet nebuvo įgijęs, nepavyko išlaikyti egzamino. Prašo automobilio vertę leisti sumokėti dalimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. (A.) Š. nurodė, kad dirbdamas kartu su vyriausiąja patrule K. C., apie 23.35 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Gabijos g. 13, namo kieme automobilis OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi pranešėjas ir paaiškino, kad automobilis OPEL pasišalino link Justiniškių g. Patruliuojant su tarnybiniu žymėtu automobiliu, apie 23.45 val. minėtą automobilį pastebėjo ties Justiniškių – Medeinos g. sankryžos ir ten jį sustabdė. A. Š. priėjo prie automobilio vairuotojo, patikrino jo dokumentus, nustatė, kad vairuotojas yra N. D., kuris iš karto paaiškino, kad vairuoja automobilį, būdamas neblaivus, gėrė degtinę, tuomet patikrinus asmenį alkotesteriu jam nustatė 2,27 promilių girtumą. Neblaivų asmenį tolimesniam tyrimo forminimui perdavė patruliui 1720, kurie N. D. pristatė priduoti kraujo ir į policijos įstaigą. Liudininkas su porininke liko įvykio vietoje prie automobilio, kurį priverstinai uždarė į stovėjimo aikštelę ir prie kartu važiavusio automobilio OPEL keleivio (b. l. 10).

2018 m. rugsėjo 28 d. S. K. ir K. C. tarnybiniuose pranešimuose, išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro nurodyti analogiški duomenys (b. l. 4-9).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A-9749/2018 (01) konstatuota, kad N. D. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,38 promilės etilo alkoholio (b. l. 32).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. (V.) V. (b. l. 17).

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, automobilio Opel Astra vidutinė rinkos kaina – 1 360 Eur su PVM (b. l. 18).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

BK 281 straipsnio 7 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pagal BK 19 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Tai reiškia, jog tai, kad asmuo dėl neblaivumo neprisimena įvykio aplinkybių arba teigia jų nesuvokęs, nors yra pakaltinamas, neatleidžia kaltininko nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikalstamą veiką, esant neblaiviam.

Nagrinėjamu atveju iš aukščiau išvardintų įrodymų visumos darytina išvada, kad byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamasis N. D. 2018 m. rugsėjo 28 d., 23.45 val. Vilniuje, Justiniškių – Medeinos gatvių sankryžoje, tyčia vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,38 promilės etilo alkoholio.

Visų pirma, tai patvirtina kaltinamojo N. D. paaiškinimai ir prisipažinimas teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis patvirtino, jog prieš vairuodamas automobilį, jis su draugu, draugo automobilyje gėrė degtinę, dviese išgėrė net 1,5 l degtinės, po ko važiavo į naktinę parduotuvę nuo Gabijos g. link Justiniškėse esančios „(duomenys neskelbtini)“ naktinės parduotuvės nusipirkti dar alkoholio. Tai patvirtina ir liudytojo A. Š. parodymai bei pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro užfiksuoti duomenys. Akivaizdu, kad kaltinamasis suprato, jog transporto priemonę vairuoja, būdamas neblaivus, kadangi prieš pat įvykį jis išgėrė maždaug 0,75 l degtinės, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo neblaivumą įrodo specialisto išvados duomenys, o tai, kad jis neprisimena įvykio aplinkybių dėl savo neblaivumo, neatleidžia jo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ši N. D. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

N. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galisi dėl savo poelgio (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), turi neišnykusį teistumą, teistas du kartus, už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau taipogi susijusias su jo priklausomybėmis psichiką veikiančioms medžiagoms; daug kartų baustas administracine tvarka, visus nusižengimus/pažeidimus įvykdė, būdamas neblaivus, du kartus baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą, esant neblaiviam – jam buvo nustatytas 1,31 promilių ir 2,61 promilių neblaivumas, tačiau jam paskirtos baudos (kurios, be kita ko, nėra sumokėtos) įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė ir jis pakartotinai vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Be to, nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis vairavo transporto priemonę mieste, gyvenamųjų namų kvartale, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kurios niekada netgi nebuvo įgijęs, t. y. neturėdamas reikalingų žinių bei įgūdžių, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų tiek eismo dalyvių saugumui, tiek kitų asmenų turtui. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra brandaus amžiaus, dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su tėvais, pripažįsta turintis priklausomybę alkoholiui, sutinka ją gydytis. Iš esmės paminėta nusikalstama veika buvo įvykdyta dėl priklausomybės alkoholiui, kurią gydytis jis jau buvo įpareigotas teismo ankstesnio teistumo metu.

Dėl aukščiau nurodyto teismas sprendžia, kad už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą N. D. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Šiuo konkrečiu atveju teisinga ir protinga bausmė kaltinamajam būtų trumpalaikis laisvės atėmimas, t. y. arešto bausmė, jos dydį nustatant neženkliai mažesnį nei sankcijos vidurkis (BK 49 str. 3 d.). Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

N. D., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumas. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo aplinkybes bei pavojingumą, taip pat pakartotinį transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam, bei nuolatinį šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimą, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kadangi kaltinamasis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Teismo vertinimu, tik maksimalus terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog tai, kad asmuo oficialiai nebuvo įgijęs tokios teisės, šia teise nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi neteisėtai, neužkerta kelio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymui, nes uždraudimas naudotis specialia teise nagrinėjamojoje situacijoje turi savarankišką teisinę reikšmę. Nepaskyrus šios baudžiamojo poveikio priemonės, asmeniui nebūtų realiai taikomi jokie ribojimai ir jis galėtų tokią teisę bet kada įgyti bei ja naudotis. Tai akivaizdžiai prieštarautų tikslams, kurių siekiama šiuo konkrečiu atveju taikant baudžiamąją atsakomybę ir skiriant bausmę. Tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). VĮ ,,Regitra“ duomenimis, minėtas automobilis yra įregistruotas V. V., t. y. kaltinamojo draugo, vardu. Dėl nurodyto nagrinėjamu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl konfiskuotinos minėto automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos. Byloje pateikti VšĮ (duomenys neskelbtini) duomenys dėl vidutinės tokio tipo transporto priemonės kainos Lietuvoje – 1 360 Eur su PVM, todėl iš kaltinamojo išieškotina ši nurodyta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

BK nenumatyta galimybė kartu su kita bausme (areštu) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gydytis priklausomybės ligas, todėl teismas neturi teisės tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskirti, kuri, akivaizdu, būtų reikalinga nagrinėjamu atveju.

N. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 47-48), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o šį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Byloje pareikštos 1,10 Eur proceso išlaidos už transporto priemonės Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą, kurios yra pagrįstos ir tenkintinos, priteisiant iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 1,10 Eur išlaidų (b. l. 21-28; BPK 103 str. 5 p., 105 str. 1 d.).

Kaltinamasis sulaikytas nebuvo.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. (N.) D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. D. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Bausmę atlikti areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2-3 dalimis, paskirti N. D. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 360 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt eurų).

Į. N. D. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6610, nurodant, kad laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

N. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o šį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Priteisti iš N. D. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, į. k. (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, naudai 1,10 Eur (vieno euro dešimties centų) proceso išlaidų už transporto priemonės Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, kai paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis pagal nuteistojo prašymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.