Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimutei Malinauskienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) 2012-10-24 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2013-09-30 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro atlikus bausmę;

2) 2014-02-12 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d., 63 str. 5 d. 1 p., 64¹ str. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaiga - 2015 m. kovo 5 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. S., būdamas pilnamečiu, laikotarpiu nuo 2013 metų spalio mėnesio iki 2014 metų spalio 3 d., tiksliau nenustatytomis dienomis ir laiku, Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), ir Joniškio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), gyvenamuosiuose namuose, apie 20 kartų abipusiu sutikimu lytiškai natūraliu būdu santykiavo su nepilnamete J. J., gimusia (duomenys neskelbtini) (15 metų amžiaus), nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

Po kaltinamojo M. S. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. S. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

Kaltinamojo M. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 151¹ straipsnio 1 dalį (2014 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. XII-776 redakcija), nes jis, būdamas pilnametis, apie 20 kartų abipusiu sutikimu lytiškai natūraliu būdu santykiavo su nepilnamete J. J., gimusia 1998 m. spalio 3 d. (15 metų amžiaus), nesant išžaginimo (lytinio santykiavimo su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle), tai yra veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnyje, seksualinio prievartavimo (lytinės aistros tenkinimo su žmogumi prieš jo valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle), tai yra veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnyje, ar privertimo lytiškai santykiauti (BK 151 straipsnis) požymių. Nustatyta, kad kaltinamasis M. S. su nepilnamete J. J. lytiškai santykiavo abipusiu sutarimu, nenaudojant jokios prievartos. M. S., lytiškai santykiaudamas su nepilnamete J. J., žinojo, kad ji neturi 16 metų amžiaus. Byloje nenustatyta Lietuvos Respublikos BK 151¹ straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių nebūtų galima M. S. baudžiamoji atsakomybė.

Nors kaltinamasis M. S. su nepilnamete J. J. lytiškai santykiavo pažeidžiant jos seksualinio apsisprendimo laisvę apie 20 kartų, tačiau jo veika teisingai kvalifikuota kaip viena tęstinė nusikalstama veika (BK 63 str. 10 d.). Tęstinė nusikalstama veika suprantama kaip veika, kuri susideda iš kelių pavojingų veikų, iš kurių kiekviena, atskirai paėmus, gali būti vertinama kaip savarankiška baigta nusikalstama veika ar atsižvelgiant į tyčią – kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką pagal tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį sujungtų vieningu kaltės turiniu ir pažeidžiančių tą pačią tiesioginę baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių, analogišku būdu ir aplinkybėmis padarytų veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-7-48/2012 ir kt.). Šiuo atveju kaltinamojo M. S. įvykdyta nusikalstama veika susideda iš 20 tapačių, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių, analogišku būdu ir aplinkybėmis padarytų veiksmų, jungiamų vieningos tyčios. Kadangi M. S. lytiškai santykiavo su nepilnamete nukentėjusiąja J. J. ir po 2014 m. kovo 25 d., kada įsigaliojo Lietuvos Respublikos BK 151¹ straipsnio 1 dalies 2014 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. XII-776 redakcija, kaltinamojo M. S. veika kvalifikuotina būtent pagal šią vėlesnę Lietuvos Respublikos BK 151¹ straipsnio 1 dalies redakciją.

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją įvykdęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo M. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54, 56 straipsniuose.

Kaltinamasis M. S. teisiamas trečią kartą (27-30 b.l.), būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų (BK 178 str. 2 d., 145 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d.) padarymą (31-37 b.l.), teistumui neišnykus (BK 97 str.), padarė vieną naują tyčinį nusikaltimą (BK 27 str. 1 d.), yra baustas administracine tvarka (38-42 b.l.), todėl jis, kaip recidyvistas, baustinas laisvės atėmimo bausme (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), kaltinamasis M. S. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę už šį nusikaltimą, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Kaltinamasis M. S. įvykdė tęstinę nusikalstamą veiką (BK 63 str. 10 d.), kuri tęsėsi nuo 2013 metų spalio mėnesio iki 2014 metų spalio 3 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką, yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai nusikalstama veika yra tęstinio pobūdžio ir nėra pagrindo nustatinėti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma. Juridiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, yra tokios nusikalstamos veikos paskutinio nusikalstamo veiksmo laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Kadangi kaltinamasis M. S. savo nusikalstamą veiką tęsė ir po 2014 m. vasario 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, laikytina, kad jis naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2014 m. vasario 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (34-37 b. l.), vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su pagal 2014 m. vasario 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme (BK 64 str. 1 d., 3 d.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikastų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos BK 75 ir 92 straipsnių normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis M. S. įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), anksčiau buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei (BK XXVIII skyrius) ir nusikaltimus, pavojingus žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK XIX skyrius), o dabar teisiamas už visai kito pobūdžio nusikaltimą – nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (BK XXI skyrius), įvykdė tęstinę nusikalstamą veiką (BK 63 str. 10 d.), kuri buvo pradėta 2013 metų spalio mėnesį, tai yra dar iki priimant 2014 m. vasario 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, lytiškai buvo santykiaujama su tuo pačiu asmeniu – nukentėjusiąja J. J., su kuria kaltinamasis M. S. iki šiol draugauja ir planuoja bendrą ateitį (susituokti), per metų laikotarpį, kuris praėjo nuo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžio priėmimo, naujų nusikalstamų veikų neįvykdė (be tęstinės veikos, už kurią teisiamas), administracine tvarka baustas tik už smulkius pažeidimus (38-42 b.l.), nuo 2015 m. sausio 5 d. dirba (duomenys neskelbtini), prieš tai buvo registruotas darbo biržoje (44 b.l.), Joniškio rajono savivaldybės administracijos K. seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, nusiskundimų jo elgesių nėra gauta (46 b.l.), pasižadėjo ateityje nebenusikalsti, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo M. S. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, atsižvelgus ir į nukentėjusiosios J. J. bei jos atstovės pagal įstatymą E. J. poziciją (jos jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, kaltinamasis ir nukentėjusioji myli vienas kitą) bei valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės baigiamosiose kalbose išsakytą poziciją, kaltinamajam M. S. paskirtos ir su pagal 2014 m. vasario 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str. 1 d.). Tai, kad galima atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, kuris naują nusikaltimą padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, aišku, esant visoms Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, pažymėjo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką taikant bausmių vykdymo atidėjimą. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam M. S. šiuo atveju prieštarautų ne tik teisingumo principui, tačiau ir nukentėjusiosios J. J. interesams.

Parinkdamas įpareigojimus teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. S. dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 str.), iki nuosprendžio vykdymo pradžios M. S. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (56-57 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę už šį nusikaltimą – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, prie pagal 2014 m. vasario 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto, 8 punkto, 4 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišvykti už Joniškio rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios M. S. palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.