- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-06
- Bylos Nr.
- 2A-681-565/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17120-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- S. J., Ž. J.
- Ieškovas
- 846-oji daugiabučių namų savininkų bendrija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo 846-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 846-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovams S. J. ir Ž. J. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 770,83 Lt skolą.
Ieškovas nurodė, kad atsakovai yra garažo Nr.G-8, esančio Rugių 9C, Vilniuje, savininkai. Laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2012-09-30 atsakovai nesumokėjo ieškovui 770,83 Lt mokesčių už komunalines paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovai su ieškiniu nesutiko.
Atsakovai nurodė, kad tarp 834-os ir 846-osios daugiabučių namų savininkų bendrijų buvo susitarimas, jog jų administruojamuose namuose esančių garažų savininkai, gyvenantys skirtingose bendrijose, mokesčių nemokės. Nurodė, kad mokesčių jiems mokėti nereikia, nes CK 4.82 str. numatytas mokesčių skaičiavimas pagal savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingo ploto ir gyvenamojo namo naudingo ploto santykį. Atsakovų turimas garažas užima 50,20 kv.m. bendrąjį plotą, kuris nėra naudingas plotas. Nurodė, kad ieškovas mokesčius skaičiuoja nesilaikydamas proporcingumo principo.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-03 sprendimu ieškinį atmetė.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovai yra garažo G-8, esančio Rugių 9C, Vilniuje, savininkai, ieškovas administruoja pastatą, esantį Rugių 9C, Vilniuje.
Teismas konstatavo, kad pagal CK 4.82 str. 3 d. atsakovai proporcingai savo daliai turi prievolę pmokėti ieškovui išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu.
Iš 2010-11-18 ieškovo įgaliotųjų atstovų susirinkimo protokolo teismas nustatė, kad bendrijos valdybos nariai atleisti nuo visų lėšų, išskyrus kaupiamąsias lėšas ir lėšas einamojo remonto darbams, mokėjimo ieškovui. Teismas sprendė, kad įgaliotiniai pagal ieškovo įstatus neturėjo teisės nustatyti atsiskaitymo už namo komunalines ir eksploatavimo paslaugas tvarką, nes tai priskirta bendrijos narių susirinkimo kompetencijai. Neįgalinto juridinio asmens organo priimtas neteisėtas sprendimas negali sukelti atsakovams pasekmių, jo pagrindu negali atsirasti prievolė.
Teismas ieškinį atmetė, nes ieškovas apskaičiavo atsakovams mokesčius nesilaikydamas proporcingumo principo, o teismas negalėjo perskaičiuoti mokesčių dėl duomenų apie bendrijos valdomų patalpų, butų ir kitų patalpų savininkų, turėtų išlaidų trūkumo.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2010-11-18 įgaliotinių susirinkimas neturėjo teisės nustatyti atsiskaitymo už komunalines ir eksploatavimo paslaugas tvarką. Ieškovo įstatų 29.3 ir 43 punktuose nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimo funkcijos ūkio klausimais perduodamos spręsti bendrovės įgaliotinių susirinkimui. 2010-11-18 įsgaliotinių susirinkimo sprendimu ieškovo valdybos nariai buvo atleisti nuo kai kurių mokesčių bendrijai, siekiant juos paskatinti už veiklą valdyboje. Bendrijos valdymo organų narių atlyginimo ir paskatinimo klausimas yra bendrijos ūkio klausimas.
2. Nei ieškovas, nei atsakovai savo procesiniuose dokumentuose ar teismo posėdžiuose nekėlė reikalavimo nustatyti, ar 2010-11-18 įgaliotinių susirinkimas turėjo teisę nustatyti atsiskaitymo už komunalines ir eksploatavimo paslaugas tvarką bei atleisti bendrijos valdybos narius nuo kai kurių mokesčių bendrijai. Teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas, tačiau pagrindas pripažinti sandorį niekiniu yra akivaizdus ir jokių papildomų įrodymų rinkti nereikia. Ankščiau pateikti argumentai apie įgaliotinių susirinkimo kompetenciją patvirtina, kad nebuvo akivaizdžių pagrindų įgaliotinių susirinkimo sprendimą pripažinti negaliojančiu ex officio.
3. Kadangi nebuvo pagrindo 2010-11-18 įgaliotinių susirinkimo sprendimo nustatyti atsiskaitymo už komunalines ir eksploatavimo paslaugas tvarką pripažinti negaliojančiu, jo pagrindu atsakovams apskaičiuoti mokesčiai yra teisėti ir pagrįsti, ir teismui nieko perskaičiuoti nereikėjo. Todėl ieškinys turėjo būti visiškai tenkintas.
Atsiliepimas
Atsakovai su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
1.Įgaliotinių susirinkimui nėra pavesta teisė nustatyti atsiskaitymo už komunalines paslaugas tvarką, šis klausimas priklauso bendrijos narių susirinkimo kompetencijai. Todėl teismas pagrįstai nusprendė nesivadovauti 2010-11-18 įgaliotinių susirinkimo sprendimu, kuriuo ieškovo valdybos nariai yra atleisti nuo mokesčių, o garažų savininkams, neturintiems nuosavybės teise butų ieškovo administruojamuose namuose, nustatyti tokie pat mokesčiai kaip ir butų savininkams, kurie, nors ir turi garažus ar kitas negyvenamąsias patalpas (pvz. sandėliukus), nuo jų ploto nemoka mokesčių).
Atsiliepimas
2010-11-18 įgaliotinių susirinkimo protokolas buvo pridėtas kaip ieškinio priedas, atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šio susirinkimo nutarimas prieštarauja ieškovo įstatams, todėl teismas turėjo teisę vertinti ir spręsti dėl įgaliotinių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
2.Teismas sprendime nurodė, kad visi patalpų savininkai mokesčius privalo mokėti proporcingai turimų patalpų plotui. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas mokesčius skaičiuoja pažeisdamas proporcingumo principus, nes 2010-11-18 įgaliotinių susirinkimas atleisti nuo mokesčių mokėjimo bendrijos narius yra neteisėtas, be to, gyventojai, turintys butus ieškovo administruojamuose pastatuose, nėra papildomai apmokestinami atsižvelgiant į negyvenamųjų patalpų plotą.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovų pareigą mokėti ieškovui išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, faktiškai nenagrinėjo ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovų 770,83 Lt skolą už suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2012-09-30, netyrė faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčo išsprendimui, nepasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomų įrodymų atsakovų skolos dydžiui nustatyti (CPK 179 str.).
Ieškovas 770,83 Lt atsakovų skolos dydį grindė 3 b.l. esančiu skolos skaičiavimu, kuriame nurodyta, už kokias ieškovo suteiktas paslaugas ir kokią sumą atsakovai turi sumokėti ieškovui, taip pat 68-90 b.l. esančiomis atsakovams išrašytomis sąskaitomis, kurios detalizuoja 3 b.l. esantį skolos skaičiavimą. Teismas šių įrodymų iš viso netyrė, dėl jų nepasisakė.
Teismas sprendė, kad 2010-11-18 ieškovo įgaliotinių susirinkimas neturėjo teisės nustatyti atsakovams ir kitiems bendraturčiams prievolės apmokėti valdybos narių mokesčius. 2010-11-18 ieškovo įgaliotųjų atstovų susirinkime buvo priimtas sprendimas paskatinti bendrijos valdybos narius – jų kadencijos laikui atleisti aktyviai dirbančius (dalyvaujančius posėdžiuose, kai nepraleidžia dviejų ir daugiau valdybos posėdžių iš eilės) valdybos narius nuo visų, išskyrus kaupiamąsias lėšas ir lėšas einamojo remonto darbiams, mokėjimimų bendrijai (t.y. už atliekų išvežimą, bendro naudojimo elektrą, administravimą, techninę priežiūrą, bendrojo naudojimo ir teritorijos valymą ir buhalterinės apskaitos paslaugas). Sprendimas atleisti valdybos narius nuo lėšų bendrajai dalinei nuosavybei išlaikyti prieštarauja imeperatyviai CK 4.82 str. 3 d. nuostatai, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti.
Tačiau teismas netyrė, ar ieškovo valdybos nariai realiai buvo atleisti nuo 2010-11-18 susirinkimo protokole nurodytų išlaidų, ir ar dėl to atsakovams 3 b.l. nurodytos išlaidos yra apskaičiuotos ne proporcingai atsakovų daliai, o atitinkamai didesnės (t.y. dalis nuo mokesčių atleistų valdybos narių mokėtinų mokesčių yra priskaičiuoti mokėti atsakovams). Iš 184-187 b.l. esančių sąskaitų teismas sprendė, kad ieškovas netaiko proporcingumo principų namo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų atžvigiu, tačiau kokių konkrečių duomenų pagrindu teismas padarė tokią išvadą, sprendime nėra nurodyta. Be to, šios sąskaitos yra išrašytos ne atsakovams, taip pat ne už tą laikotarpį, už kurį ieškovas prašo priteisti skolą iš atsakovų, todėl šios sąskaitos negali būti laikomos įrodymu, kad ieškovas skaičiavo atsakovams mokesčius už ieškinyje nurodytą laikotarpį neproporcingai atsakovų daliai. Tas pats pasakytina ir apie kitas sprendime nurodytas sąskaitas: šios sąskaitos išrašytos ne atsakovams, o kitiems asmenims, sąskaitos yra išrašytos ne už tą laikotarpį, už kurį ieškovas prašo priteisti skolą iš atsakovų, kad dėl taip apskaičiuotų mokesčių kitiems asmenims, ieškinyje nurodyti mokesčiai neteisingai buvo apskaičiuoti ir atsakovams.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad CPK 301 str. įtvirtinta teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįsumo konkrolės instancinė sistema užtikrina kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens teisę, jog jo argumentai bei įrodymai būtų išnagrinėti iš pradžių pirmosios instancijos teisme, o vėliau pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas būtų patikrinti apeliacine tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.