Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas A. C., išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje: V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 294 str. 1 d.

P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), komercijos direktoriumi, vedęs, neteistas,

V. B. būdamas bendrininkų grupėje, veikdamas pagal išankstinį susitarimą su P. K., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo ir P. K., tariamą teisę, padarydamas A. U. didelės žalos teisėms ir teisėtiems interesams, dėl 2010 metų balandžio mėnesį A. U. patikėtų 57 000 JAV dolerių deimantų pirkimui Tanzanijoje, įmonės įsteigimui ir žiedų su deimantais padarymui, grąžinimo, 2010 metų gegužės 30 d., apie 19.00 val. kartu su P. K. nuvežė automobiliu „Audi A6 Avant", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nukentėjusįjį A. U. į nuošalią vietą, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ir automobilyje pareikalavo iš A. U. nedelsiant grąžinti šiam perduotus 57 000 JAV dolerių. Tęsdamas nusikalstamą veiką, automobiliu „Audi A6 Avant"', valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2010 metų gegužės 30 d., apie 19.30 val. atvežė nukentėjusįjį A. U. į P. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir pakartotinai, veikdamas pagal išankstinį susitarimą kartu su P. K. iš A. U. pareikalavo nedelsiant grąžinti šiam perduotus 57 000 JAV dolerių, nukentėjusiajam sukeldamas baimės ir nesaugumo jausmą, tuo padarydamas A. U. didelę moralinę žalą. Tokiais veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 294 str. 1 d.

P. K. būdamas bendrininkų grupėje, veikdamas pagal išankstinį susitarimą su V. B., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo ir V. B., tariamą teisę, padarydamas A. U. didelės žalos teisėms ir teisėtiems interesams, dėl 2010 metų balandžio mėnesį A. U. patikėtų 57 000 JAV dolerių deimantų pirkimui Tanzanijoje, įmonės įsteigimui ir žiedų su deimantais padarymui, grąžinimo, 2010 metų gegužės 30 d., apie 19.00 val. kartu su V. B. nuvežė automobiliu „Audi A6 Avant", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nukentėjusįjį A. U. į nuošalią vietą, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ir automobilyje pareikalavo iš A. U. nedelsiant grąžinti šiam perduotus 57 000 JAV dolerių. Tęsdamas nusikalstamą veiką, automobiliu „Audi A6 Avant", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2010 metų gegužės 30 d., apie 19.30 val. atvežė nukentėjusįjį A. U. į jo - P. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir pakartotinai, veikdamas pagal išankstinį susitarimą kartu su V. B. iš A. U. pareikalavo nedelsiant grąžinti šiam perduotus 57 000 JAV dolerių, nukentėjusiajam sukeldamas baimės ir nesaugumo jausmą, tuo padarydamas A. U. didelę moralinę žalą. Tokiais veiksmais P. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 294 str. 1 d.

K. V. B. dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pilnai pripažino ir nurodė, kad su nukentėjusiuoju A. U. jis susipažino 2010 metų sausio mėnesį Izraelyje. Juos supažindino jo pažįstamas Izraelio pilietis, vardu L. A. U. jam ir P. K. pasiūlė verslą - nuvažiuoti į Tanzaniją, nusipirkti deimantų, atvežti juos atgal į Izraelį, nušlifuoti, pagaminti žiedus ir parduoti. Pardavimu turėjo užsiimti A. U.. 2010-03-11 jis su P. K. išskrido į T. A., kur susitiko su A. U. ir padavė pastarajam 10 000 JAV dolerių už tai, kad A. U. kartu su jais nuvažiuos į Tanzaniją bei paims specialistą gemologą. 2010-03-13 ar 14 dieną į T. A. atvyko specialistas gemologas I. K.. A. U. 5000 JAV dolerių turėjo perduoti I. K.. 2010-03-15 jis, P. K., A. U., I. K. ir L. išskrido į Tanzanijos sostinę Dar-Es-Salamą. Atvykę 2010-03-16 jie apsigyveno viešbutyje Tanzanijos sostinėje, nes norėjo steigti įmonę, tačiau tai brangiai kainavo, todėl jie nuvyko į miestą Murania, kur įkūrė įmonę (duomenys neskelbtini) įmonė turėjo užsiimti deimantų paieška ir pirkimu. Per įmonės veiklą iki 2010-04-02 jie nupirko 13 deimantų. 70 000 JAV dolerių jis su P. K. išleido įmonės steigimui, atvykimui į Tanzaniją ir deimantų pirkimui. Pinigus jie pasiskolino iš J. K., gyvenančio Karagandoje, Kurdistane. Kai jie atvažiavo į Tanzaniją, J. K. apie 130 000 JAV dolerių pervedė iš sąskaitos „Snoro" banke į R. R. sąskaitą. Dalį pervestų pinigų jie atgal grąžino J. K.. 13 nupirktų deimantų jie atvežė į Izraelį ir pardavė A. U.. Jis su P. K. vėliau grįžo į Lietuvą. 2010-05-03 arba 4 dieną jam paskambino A. U. ir liepė skubiai atvažiuoti į S. P., nes A. U. surado klientų. P. K. į S. P. išvyko vienas. Atvykęs susitiko su A. U. bei šio drauge, vardu T. A. U. ir T. jokių pinigų neturėjo, todėl už viską mokėjo P. K.. P. K. su savimi turėjo apie 600 JAV dolerių, kurie pasibaigė per parą, todėl jis dar papildomai per „Western Union" P. K. išsiuntė 2000 JAV dolerių. Kadangi žiedų su deimantais parduoti nepavyko, A. U. pasiūlė važiuoti į Maskvą. 2010-05-07 jis išvažiavo į Maskvą ir 2010-05-08 susitiko su P. K., A. U. ir T. M. stotyje. Jis išsinuomavo butą Maskvoje. Maskvoje A. U. kažkam rodydavo žiedus su deimantais. Žiedus A. U. rodydavo be jų, po to A. U. žiedus ir sertifikatus grąžindavo jiems. Maskvoje A. U. pasakė, kad jis turės grįžti vėl į S. P. kur yra potencialūs pirkėjai. Jis su P. K. grįžo į Lietuvą, o A. U. su drauge grįžo į S. P.. Vėliau A. U. jam paskambino iš S. P. ir paprašė sąskaitos numerio į kurią būtų galima pervesti 57 000 JAV dolerių, už kuriuos A. U. nutarė parduoti juvelyrinius dirbinius. Iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) jis persiuntė į A. U. paštą J. K. sąskaitos numerį. A. U. pinigų nepervedė, o 2010-05-29 atvažiavo į Lietuvą ir pranešė, kad už 600 000 - 700 000 JAV dolerių Tanzanijoje A. U. draugas vardu Andžej gali parduoti deimantus. A. U. pasiūlė ieškoti pinigų, o jeigu ta operacija pavyks, ateityje A. deimantus pardavinės be išankstinio apmokėjimo. Jis A. U. pasakė, kad tol, kol A. U. negrąžins 57 000 JAV dolerių, jokių kitų pinigų nebus. Po to A. U. pradėjo kažkam ilgai skambinėti, tai jam sukėlė įtarimą ir jis paprašė, kad P. K. perskaitytų A. U. telefono trumpąsias žinutes. P. K. perskaitė ir jie persiuntė iš A. U. telefono žinutę, kurioje buvo nurodyta, neva juos reikia" mesti ant 57 tūkstančių", neva" jie jau atidirbta medžiaga". Po to jis su P. K. pareikalavo grąžinti jiems 57 000 JAV dolerių skolą. A. U. pasakė, kad dėl to jokių problemų nebus, nes A. U. brolis L. perves 40 000 JAV dolerių, o žmona perves 17 000 JAV dolerių „M. G." Ūkio banko paslaugos pagalba. 2010-05-31 jie nuvažiavo pavalgyti į piceriją „Čili pica", Savanorių prospekte. Po to nuvažiavo į kelionių agentūrą „Kaleva travel", o po to, kai A. U. pranešė, kad pinigai buvo pervesti, jie nuvažiavo į banką. Tada juos sulaikė policijos pareigūnai. Dėl veiksmų, padarytų 2010 m. gegužės 30 d., apie 19 val., jis gali parodyti, kad tuomet, kai jis perskaitė A. U. žinutę, o vėliau, kuomet jie važiavo iš P. K. namų pavalgyti, jo vairuojamu automobiliu „Audi A6", kartu su P. K. ir P. P., jis sugalvojo sustoti ir pasiaiškinti dėl skolos ir žinutės. Sustojus, jis su P. K., A. U. parodė žinutę dėl 57 000 JAV dolerių negrąžinimo. A. U. pradžioje neigė, kad tai jo žinutė, kada jis pasiūlė A. U. pasižiūrėti A. U. telefoną, A. U. prisipažino, kad tai A. U. žinutė. Tada jis šiam pasakė, kad už tokią žinutę jie gali A. U. priduoti į policiją. Po to A. U. prisipažino, kad buvo pagautas Rusijoje dėl deimantų kontrabandos ir buvo užverbuotas Rusijos specialiųjų tarnybų. Sis turėjo ieškoti tokių žmonių su dideliais pinigais ir vežioti juos į Afriką. Dar A. U. sakė, kad pastarojo šeimai gresia pavojus. A. U. revolveriu niekas negrasino. Niekas jokių ginklų neturėjo. Vėliau jis dar paprašė įrašyti į vaizdo kamera, tai ką pasakė A. U.. A. U. laisvė nebuvo varžoma, A. U. gyveno pas P. K., visą laiką A. U. su savimi turėjo pasą, pinigus, vaikščiojo kartu su juo į kavines, kartu jie buvo ir pas notarą bei kelionių agentūroje. Taip pat A. U. turėjo dalyvauti 2010-05-31 jo žmonos gimtadienyje (t. 2, b. 1. 34-40).

Taip pat kaltinamasis parodė, kad 2010 m. jis susipažino su A. U.. Su P. K. norėjo įsigyti deimantų Tanzanijoje iš jų pagaminti žiedus ir juos parduoti. Po kiek laiko, įgijus deimantus, su P. K. norėjo įsteigti įmonę Tanzanijoje, Afrikoje, užsiimti deimantų gavyba, šlifavimu bei prekyba. Kadangi A. U. dirbo gemologu, t. y. brangakmenių ekspertų, su juo Tanzanijoje nupirko pirmus trylika deimantų, juos nušlifavo, po to A. U. su savo juvelyru pagamino žiedus su deimantais. Tam tikslui bendrai su P. K. jie A. U. perdavė 57 000 JAV dolerių. Jokių pinigų perdavimo dokumentų nesurašinėjo. Žiedus A. U. pažadėjo realizuoti savo klientams Izraelyje bei Rusijoje. Tačiau, po to kai buvo pagaminti žiedai, jam ilgą laiką sunkiai sekėsi parduoti žiedus, kas kėlė įtarimą. Kadangi jie planavo Tanzanijoje steigti deimantų gavybos, perdirbimo ir realizavimo įmonę, sutarė, kad A. U. atvažiuos į Vilnių, po to kartu vyks į Tanzaniją, tęsti savo darbus, susijusius su įmonės veikla. 2010-05-29 A. U. atskrido į Lietuvą, jie šį pasitiko, po to nuvažiavo pas P. K. į namus (duomenys neskelbtini). Namuose jie išgėrinėjo. Kadangi A. U. jau tuo metu kėlė įtarimus, P. K. patikrino A. U. mobilaus ryšio telefoną, kuriame rado trumpąją žinutę, kurioje buvo parašyta, kad jie jau atidirbtas „materialas" ir juos reikia „mesti". Susipažinę su šios žinutės turiniu, nusprendė išreikalauti iš A. U. jam perduotus 57 000 JAV dolerių ir sudaryti šiam tokias sąlygas, kad šis iki išskridimo į Izraelį jiems gražintų minėtą pinigų sumą. Dėl to 2010 metų gegužės 30 d., apie 19.00 val., kartu su P. K. ir P. P., kuris apie jų santykius su A. U. nieko nežinojo, nuvežė automobiliu „Audi A6 Avant", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) A. U. į nuošalią vietą, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ir automobilyje jis kartu su P. K. pareikalavo iš A. U. nedelsiant grąžinti šiam perduotus 57 000 JAV dolerių. P. P. šio pokalbio greičiausiai negirdėjo, nes jis paprašė, kad šis išeitų iš automobilio. P. P. jis paėmė, kaip papildomą žmogų, kad jie atrodytų rimčiau, norėjo parodyti, kad jų yra daugiau. Tuomet automobilyje jie pareikalavo, kad A. U. nedelsiant gražintų pinigus, kai šis pasakė, kad pinigų neturi, nurodė, kad šis paskambintų savo pažįstamiems ir iki kitos dienos pastarieji pervestų jiems 57 000 JAV dolerių sumą. A. U. automobilyje, skambinėjo savo pažįstamiems ir prašė, kad jie persiųstų reikalaujamą pinigų sumą. Kai A. U. susitarė dėl pinigų pervedimo jie visi grįžo į P. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ten jie pakartotinai kartu su P. K. iš A. U. pareikalavo nedelsiant grąžinti šiam perduotus 57 000 JAV dolerių. Galimai šiais savo veiksmais su P. K. sukėlė A. U. baimės ir nesaugumo jausmą. P. P. ginklo neturėjo ir jie neprašė jo gąsdinti A. U. bei šis to nedarė. A. U. iš 57 000 JAV dolerių jiems nieko negražino. Dėl šių savo veiksmų visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. (t. 2, b.1. 42-43)

K. P. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad jam būnant Izraelyje, jie su V. B. susipažino su A. U.. A. U. jiems pasiūlė nuvažiuoti į Tanzaniją, ten įsteigti bendrovę, užsiimančią deimantų paieška. Į Tanzaniją jie atvyko 2010 metų kovo mėnesio pabaigoje ir buvo iki balandžio pradžios. Kartu su juo važiavo V. B., A. U., gemologas iš Maskvos I. K.. Pradžioje jie buvo Dar-Al-Salaame, o po to nuvyko į Miranza, kur ir įsteigė įmonę, sutvarkė vizas. Pabandymui jie nupirko 13 deimantų už 28 000 JAV dolerių, po to deimantus jie pardavė A. U. tam, kad A. U. juos nušlifuotų, įstatytų į gaminius ir parduotų. Kai A. U. pagamino žiedus su briliantu, jie susitarė su A. U. susitikti S. P. tam, kad ten realizuotų minėtus juvelyrinius dirbinius. 2010-05-05 jis atvyko į S. P., ten susitiko su A. U. ir pastarojo drauge, vardu T. A. U. anksčiau dirbo bendrovėje užsiminėjusia deimantų prekyba, todėl turėjo atitinkamą klientų ratą, kuriems siūlė žiedus. S. P. žiedų parduoti nepavyko. 2010-05-08 jie kartu nuvažiavo į Maskvą, kur susitiko su V. B.. A. U. su T. apsigyveno viešbutyje, o jis su V. B. - bute. Maskvoje A. U. taip pat negalėjo realizuoti žiedų. 2010-05-15 A. U. pasakė, kad A. U. brolis Leonidas iš S. P. pranešė, kad surado klientą. 2010-05-16 jis su V. B. išvažiavo į Lietuvą, o A. U. jiems pasakė, kad pardavęs žiedus, atveš pinigus į Vilnių ir toliau jie vėl važiuos į Tanzaniją. Jis dar papildė, kad vieno susitikimo metu S. P. A. U. pranešė, kad tris žiedus pardavė Izraelyje už 12 000 JAV dolerių. Vėliau, jiems būnant Maskvoje, A. U. 12 000 JAV dolerių perdavė jiems grynais. Kai jie atvyko į Lietuvą, A. U. pasakė, kad S. P. pardavė 10 žiedų už 57 000 JAV dolerių ir atvažiuoja į Vilnių, o pinigus perves A. U. brolis Leonidas į jo ir V. B. sąskaitą. 2010-05-29 A. U. vienas atvažiavo į Vilnių. A. U. apsigyveno pas jį (duomenys neskelbtini). Kartu su A. U. jie važinėjo po Vilnių, buvo pirtyje, gėrė. Atsitiktinai jis A. U. telefone perskaitė trumpąją žinutę, kur buvo parašyta, kad juos reikia „mesti ant 57 tūkst., nes jau atidirbta medžiaga" ir A. U. dirba kaip agentas 007. Ta žinutė buvo gauta iš adresato ,,DOK'" vardu. 2010-05-30 jis visą dieną buvo svečiuose ir namo į (duomenys neskelbtini) grįžo apie 17.00 - 18.00 val. Tuo metu A. U. buvo namie kartu su jo motina L. K.. Maždaug po valandos atvažiavo V. B. su P. P.. Po to jie visi , tai yra jis, A. U., V. B. ir P. P. nusprendė nuvažiuoti į miestą pavalgyti. Sustojus šalia kelio jis A. U. pasakė, ką A. U. nori mesti. V. B. paėmė A. U. telefoną ir parodė pastarajam žinutę, atsiųstą „Doko". A. U. pasakė, kad Rusijoje buvo sulaikytas specialiųjų tarnybų ir užverbuotas tam, kad apgaule įvilioti žmones su pinigais į Afriką tam, kad būtų galima atimti pinigus. Jokio revolverio pas juos nebuvo, jis jo nematė. A. U. niekas negrasino. A. U. buvo pasakyta, kad jeigu pastarasis negrąžins pinigų, jie kreipsis į policiją. Tai pasakė V. B.. Toje vietoje jie kalbėjosi apie 10 minučių, po to jie grįžo į (duomenys neskelbtini), kur jo motina jiems padarė valgyti, o jis su A. U. ir Povilu išgėrė litrą degtinės. V. B. negėrė. V. B. dar paprašė, kad A. U. papasakotų į vaizdo kamerą tai ką pasakojo sustojus. A. U. be jokios prievartos tai pasakė V. B. filmuojant. Po to V. B. ir Povilas išvažiavo, o jis su A. U. nuėjo pas jo motiną į namus (duomenys neskelbtini), kur dar išgėrė bei vėliau pernakvojo. 2010-05-31 jie atsikėlė, išgėrė kavos ir jis su A. U. nuvažiavo pas V. B. į namus. Paskui jie su V. B. nuvažiavo į notarų biurą Basanavičiaus gatvėje, kur norėjo notariškai įforminti A. U. skolą jiems. Tačiau sutarties neįformino dėl didelio 500 lt mokesčio. Po to jie nuvažiavo į „Čili" piceriją Savanorių prospekte, kur pavalgė. Tada jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur jis paėmė pinigus - 500 JAV dolerių, tam, kad sudaryti sutartį ir nupirkti A. U. bilietą į Izraelį. Po to stotyje jie iškeitė pinigus ir nuvažiavo į Konstitucijos prospekte esančią agentūrą „Kaleva travel", kur norėjo nupirkti bilietus. Vėliau, nupirkus bilietus, paskambino A. U. žmona, kuri pranešė, kad pervedė pinigus. Sustojo prie „Ūkio" banko tam, kad paimti pinigus, juos sulaikė policijos pareigūnai. Jokios psichinės prievartos A. U. atžvilgiu nei jis, nei V. B. ir P. P. nenaudojo. A. U. laisvė nei suvaržyta, nei apribota nebuvo, (t. 2, b.l. 81-86)

Taip pat kaltinamasis P. K. parodė, jog Izraelyje jis susipažino su A. U.. Su V. B. jie norėjo įsigyti deimantus, Afrikoje, Tanzanijoje iš jų pagaminti žiedus ir juos parduoti. Po kiek laiko, įgijus deimantus, su V. B. norėjo įsteigti įmonę Tanzanijoje, Afrikoje, užsiimti deimantų gavyba, šlifavimu bei prekyba. Kadangi A. U. dirbo gemologu, t. y. brangakmenių ekspertų, su juo Tanzanijoje nupirko pirmus trylika deimantų, juos nušlifavo, po to A. U. su savo juvelyru pagamino žiedus su deimantais. Su V. B. jie A. U. perdavė 57 000 JAV dolerių. Pinigų perdavimo dokumentų nesurašinėjo. Žiedus A. U. pažadėjo realizuoti savo klientams Izraelyje bei Rusijoje. Tačiau, po to kai buvo pagaminti žiedai, jam ilgą laiką sunkiai sekėsi parduoti žiedus, o tai kėlė įtarimą. Kadangi jie planavo Tanzanijoje steigti deimantų gavybos, perdirbimo ir realizavimo įmonę, sutarė, kad A. U. atvažiuos į Vilnių, po to kartu vyks į Tanzaniją, tęsti savo darbus susijusius su įmonės veikla. 2010-05-29 A. U. atskrido į Lietuvą, jie šį pasitiko, po to nuvažiavo pas jį į namus (duomenys neskelbtini), kur išgėrinėjo. Kadangi A. U. jau tuo metu kėlė įtarimus, jis patikrino A. U. mobilaus ryšio telefoną, kuriame rado trumpąją žinutę Ten buvo parašyta, kad jie jau atidirbtas „materialas" ir juos riekia „mesti". Susipažinę su šios žinutės turiniu, nusprendė su V. B. išreikalauti iš A. U. jam perduotus 57 000 JAV dolerių ir sudaryti jam tokias sąlygas, kad jis iki išskridimo į Izraelį jiems gražintų minėtą pinigų sumą. Dėl to 2010 metų gegužės 30 d. apie 19.00 val. kartu su P. K. ir P. P., kuris apie jų santykius su A. U. nieko nežinojo, nuvežė automobiliu Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) A. U. į nuošalią vietą, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ir automobilyje kartu su V. B. pareikalavo iš A. U. nedelsiant grąžinti jiems perduotus 57 000 JAV dolerių. P. P. šio pokalbio negirdėjo, nes buvo lauke. Tuomet automobilyje jie pareikalavo, kad A. U. nedelsiant gražintų pinigus. Kai jis pasakė, kad pinigų neturi, nurodė, kad šis paskambintų savo pažįstamiems ir iki kitos dienos pastarieji pervestų jiems 57 000 JAV dolerių sumą. A. U. automobilyje, skambinėjo savo pažįstamiems ir prašė, kad šie persiųstų reikalaujamą pinigų sumą. Kai A. U. susitarė dėl pinigų pervedimo, jie visi grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Ten jie pakartotinai kartu su V. B. iš A. U. pareikalavo nedelsiant grąžinti šiam perduotus 57 000 JAV dolerių. Galimai šiais savo veiksmais su V. B. sukėlė A. U. baimės ir nesaugumo jausmą. Papildė, kad A. U. iš 57 000 JAV dolerių jiems nieko negražino. Dėl šių savo veiksmų visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. (t. 2, b.1. 88-89)

Be kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė pagrįsta šiais byloje esančiais įrodymais.

2010-05-31 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2010-05-31 buvo gautas Izraelio atstovybės Maskvoje policijos atstovo A. K. pranešimas apie tai, kad 2010-05-31 teritoriniame Izraelio policijos skyriuje, Eilat mieste, buvo gautas T. B. pareiškimas apie tai, kad jos draugas A. U., gim. (duomenys neskelbtini), Izraelio paso numeris (duomenys neskelbtini), pagrobtas su tikslu gauti išpirką ir jis yra laikomas Vilniaus rajone, Lietuvoje. Reikalaujama išpirka 60000 JAV dolerių. IŠ Tatjanos žodžių, 2010-05-20 A. U. susiskambino su ja apie 20.00 val. iš numerio (duomenys neskelbtini) ir pranešė jai, kad jį pagrobėjo verslo partneris vardu P. (P., P.), kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini). A. U. papildomai pranešė, kad tuo atveju, jeigu pinigai nebus perduoti jam gresia fizinis susidorojimas bei tai, kad telefono skambučiai yra kontroliuojami pagrobėjų. Su pagrobėjais buvo sutarta, kad dalis reikalaujamos išpirkos - 40000 JAV dolerių, turi būti išmokėta per A. U. draugą vardu L., gyv. Rusijoje, S. P.. (t. 1, b.1. 1)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. U. parodė, kad 2010 metų kovo mėnesio pradžioje, V. B. ir P. K., ieškodami deimantų ekspertų, atvažiavo į Izraelį. Jis iki 2010 balandžio mėnesio pabaigos dirbo (duomenys neskelbtini) gemologo pareigose, tai yra buvo deimantų ekspertu. V. B. ir P. K. surado jį per jo giminaitį M. Z.. V. B. ir P. K. norėjo, kad jis su jais nuvažiuotų į Afriką nusipirkti deimantų. Jis sutiko ir kartu su savo draugu gemologu I. K. kovo mėnesio pabaigoje nuvažiavo į Tanzaniją, Mwanza miestą. Ten jie iš vietinių deimantų ieškotojų nupirko 13 deimantų - nuo vieno iki aštuonių karatų. V. B. ir P. K. už deimantus sumokėjo apie 30000 JAV dolerių. Pinigus pardavėjams jie sumokėjo grynais jo akivaizdoje. Jam ir I. K. jie sumokėjo už darbą po 5000 JAV dolerių. Taip pat Afrikoje jie susitarė, kad jis padės pagaminti žiedus su deimantais, o po to padės žiedus realizuoti. V. B. sakė, kad jeigu viskas gerai pasiseks, tai Afrikoje jis įkurs savo įmonę, o jį pažadėjo paimti dalininku. Po to jis grįžo į Izraelį. Kiek vėliau į Izraelį atvažiavo V. B. su broliu L. Kur jie gyveno nežino, kiek žino, L. yra Izraelio pilietis ir gyvena I. R. Le Čion mieste. Kiek žino, L. kažkokie pažįstami žmonės šlifavo deimantus. Po to kai deimantai buvo nušlifuoti L. jam perdavė nušlifuotus 13 deimantų tam, kad jis įstatytų šiuos deimantus į žiedus. Deimantus jis perdavė savo juvelyrui J. B., kuris dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje. Po keturių dienų J. B. padarė 13 auksinių žiedų su deimantais. Dar papildė, kad jis papildomai už mažus akmenukus J. B. sumokėjo 1700 JAV dolerių ir už jo darbą 2200 JAV dolerių. Tris žiedus su deimantais jis perdavė realizacijai į parduotuvę „Planet", Eilat mieste. Kitus 10 žiedų 2010-05-05 su savo drauge T. B. išvežė į Rusiją, į Maskvą. Būnant Maskvoje savo seniems klientams rodė atsivežtus juvelyrinius dirbinius. Žmonės domėjosi, žiūrėjo, tačiau nieko nepirko. Maskvoje jie buvo apie pusantros savaitės. Tuo pat metu jam paskambino parduotuvės „Planet" menedžeris, kuris pranešė, kad žiedai buvo parduoti ir per žydų bendruomenę jam Maskvoje buvo paduoti 12 000 JAV dolerių. Pinigus jis iškarto perdavė V. B. ir P. K.. Kai jis buvo Maskvoje, ten pat buvo V. B. ir P. K.. Šie gyveno atskirai, pradžioje gyveno netoli metro „Šabalovka", po to išsinuomavo butą netoli metro „Leninskij prospekt". Jis su T. gyveno netoli metro „Kachovskaja". Visą laiką V. B. ir P. K. labai nervinosi ir priekaištavo, kodėl negalima realizuoti deimantų. Jis pasiūlė nuvežti žiedus į S. P., parodyti galimiems klientams. Po to kartu su T. nuvažiavo į S. P.. Ten jis susitikinėjo su žmonėmis, rodė žiedus. Vienas potencialus pirkėjas, pamatęs žiedus, norėjo viską iškarto nupirkti. Jis su šiuo susitarė viską atiduoti už 57000 JAV dolerius. Telefonu apie galutinę kainą jis pranešė V. B.. Kaina šį tenkino. Tuo laiku pirkėjas turėjo problemų su grynais pinigais. Žiedai su deimantais visą laiką buvo su juo. 2010-05-27 jam paskambino V. B. ir pasakė, kad negalima gaišti laiko ir reikia dar kartą nuvažiuoti į Afriką, nes šis norėjo pradėti dirbti Tanzanijoje ir atidaryti savo įmonę bei pradėti eksploatuoti savo šachtą. Būnant Tanzanijoje V. B. susipažino su deimantų paieškos specifika. Su vienu iš deimantų dilerių A., dirbančiu Angoloje, jis sutarė, kad šis taip pat atvažiuos į Tanzaniją ir parodys turimus deimantus, nes V. B. norėjo papildomai įsigyti deimantų. Jis, prieš išvažiuojat iš S. P., sutarė su savo pažįstamu L. Š., gyvenančiu S. P., kad šis palaikys žiedus su deimantais ir kai pas pirkėją atsiras pinigai, juos parduos. 2010-05-29 ryte jis vienas atvažiavo į Vilnių iš S. P., o T. grįžo namo į Izraelį. Kai jis atvažiavo į Vilnių, jį pasitiko V. B. ir P. K.. Apgyvendino pas P. K. motiną, kažkur Vilniuje, name šalia miško. Į Vilnių jis atvažiavo pirmą kartą, todėl konkrečios vietos ir gatvės pavadinimo nurodyti negali. Kai grįžo V. B. ir P. K., organizavo išgertuvės. Jie visą dieną buvo P. K. motinos name, o pernakvoti P. K. nuvežė jį pas save į butą, netoli nuo jo motinos namų, maždaug 5 minučių kelio pėsčiomis. Kitą dieną, 2010-05-30 V. B. atvažiavęs nuo pat ryto kalbėjo, apie tai, kad reikia kuo greičiau vykti į Tanzaniją. Jį vėl nuvežė pas P. K. motiną į namus. Po to V. B. ir P. K. išvažiavo tvarkyti kažkokius reikalus, o jis liko su P. K. motina name. Apie 19.00 val. P. K. grįžo namo, netrukus atvažiavo V. B. kartu su kitu P., kurio jis ankščiau nepažinojo. Po to jam V. B. pasiūlė nuvažiuoti kur nors pavalgyti. Jie keturiese įsėdo į V. B. automobilį „Audi", baltos spalvos ir nuvažiavo į mišką netoli P. K. namų. Miške jie sustojo šalia kažkokio tai apleisto betoninio pastato, panašaus į automobilių plovyklą. Antrasis, nepažįstamas P. iššoko iš automobilio, atidarė galinės dešinės pusės duris, išsitraukė juodos spalvos revolverį, greičiausiai 9 mm kalibro. Nusitaikęs jam į galvą, pradėjo šaukti, kad tuoj jį nužudys. Tuo pat metu V. B. pradėjo šaukti, kad jis nori šiuos apgauti ir jis turi 24 valandų bėgyje surasti ir jiems perduoti 57000 JAV dolerių, nes kitu atveju gyvas negrįš. P. K. nieko nekalbėjo, tik vaikščiojo aplink automobilį ir žiūrėjo, kad jis nepabėgtų. V. B. jam liepė skambinti, kam tik nori, kad nurodytu laiku būtų pinigai. A. P. dar pasakė, kad jis gyvenime yra labai skolingas V. B. ir jeigu šis lieps, tai šis jį iškarto nužudys. Jis pradėjo skambinti visais įmanomais žinomais numeriais. Jis skambino savo žmonai L., L. S., A. F., T. B.. Prašė, kad jie surastų ir pervestų pinigus. Sutarė, kad L. Š. perves 40000 JAV dolerių ir jo žmona L. perves 17000 JAV dolerių. Visą laiką jo telefonas buvo atimamas, o kai jis skambino V. B. ir P. K. stovėjo labai arti, sakė, kad jis pasakytų, kad su juo viskas tvarkoje, tik jam skubiai reikalingi pinigai. Kai jie buvo miške, kitas P. ilgą laiką laikė nusitaikęs į jį revolverį, bet vėliau ginklą paslėpė. Po to jam liepė skubiai lįsti į automobilio vidų. Kai jis įsėdo į automobilį, jie nuvažiavo atgal pas P. K. motiną į namus. Važiavo apie tris minutes. Kai jie atvažiavo, P. K. jam pagarsino, kad šis turi ryšių policijoje ir gali pakišti jam heroiną, dėl to jis galės dešimčiai metų atsidurti už grotų. Po to V. B. atnešė vaizdo kamerą ir liepė, kad jis pasakotų visą istoriją, kodėl šių manymu jis turėjo juos apgauti. Kadangi jis suprato, kad netikima jo žodžiais, sugalvojo papasakoti istoriją, kokią jie norėjo išgirsti. V. B. pasakė, kad žino, jog jis su žmonėmis, kurie jam vadovauja, sugalvojo, kad jis šiuos išvilios į Afriką tam, kad ten šiuos apiplėšt. Kai įjungė vaizdo kamerą, jis sugalvojo ir papasakojo, kad jį sulaikė Rusijos specialiosios tarnybos, po to pradėjo jį šantažuoti, užverbavo tam, kad išvilioti kuo daugiau asmenų į Afriką tam, kad šiuos apiplėšti. Visą tą laiką antras P. revolverį laikė rankoje juodos spalvos polietileniniame maiše. Jo prisipažinimo filmavimas vyko namo kieme, po to jį nuvedė į namo vidų, kur liepė kartu gerti. A. P. visą laiką jam grasino, kad nužudys ir užkas čia pat miške. V. B. ir P. K. taip pat sakė, kad gyvas jis negrįš, jei neatiduos pinigų. Jį prigirdė ir nuvežė į P. K. butą. Ryte jie su P. K. nuvažiavo pas V. B. į namus. Po to su V. B. nuvažiavo į P. K. motinos namus, tam, kad pakrauti jo ir V. B. telefonus. Jo telefonas nakties metu buvo pas P. K., o kai šalia buvo V. B., tai P. K. šiam perduodavo jo telefoną. Apie 12.00 val. jie nuvažiavo į notarų biurą Vilniaus centre. Jam paaiškino, kad jis turi pasirašyti dokumentą, kad jis yra šiems skolingas 57000 JAV dolerių. Notarų biure buvo paruoštas atitinkamas dokumentas, tačiau V. B. ir P. K. atsisakė pasirašyti šį dokumentą, nes sužinojo, kad notaras privalo pranešti į mokesčių inspekciją apie tokios sumos skolinimąsi. Be to už dokumentų tvarkymą reikėjo sumokėti 500 Lt. V. B. atsisakius pasirašyti dokumentą, jie nuvažiavo į kelionių agentūrą. Ten jis rytdienai nusipirko bilietus, kuriuos užsisakė internetu, kai užvažiavo pas P. K. pakrauti telefonus. Kai jis užsakinėjo bilietus, V. B. gąsdino, kad jeigu nebus pervesti 2010-05-31 pinigai, „bilietus jis galės sukišti į vieną vietą". Po to jie nuvažiavo į banką, nes jo žmona pirmą dalį pinigų pervedė jo vardu „MoneyGram'' mokėjimo būdu. V. B. norėjo, kad pinigai būtų pervesti „Western Union" pagalba, tačiau jis pasakė, kad per „MoneyGram"' mažesnis komisinis mokestis. Jie sutarė pinigus pervesti jo nurodytu būdu. Kai jie nuvažiavo į banką paimti pinigų, V. B. ir P. K. buvo sulaikyti policijos pareigūnų. V. B. 2010-05-31 jam grasino, kad jeigu nebus pinigų, tai jam geruoju nesibaigs. Atsakydamas į klausimą, kodėl jo manymu V. B. ir P. K. pradėjo įtarinėti, kad jis bando šiuos apgauti parodė, kad tai todėl, kad jo pažįstamas iš S. P. A. F., pravarde „Dok", atsiuntė jam žinutes su dviprasmišku tekstu. Jis rašė, kad jį nori išdurti, tam, kad pinigus gražinti ir tuomet šiems pinigų tikrai nereikia atiduoti ir reikia juos mesti ant 57 gabalų, jeigu šie atidirbtas materialas. Matyt perskaičius šią žinutę V. B. ir P. K. pagalvojo, kad jis šiems negražins pinigų už juvelyrinius dirbinius, kas sąlygojo jų veiksmus be to vienoje iš žinučių šis rašė, kad jis gudrus kaip agentas 007. Taip pat parodė, kad jo atžvilgiu fizinis smurtas naudojamas nebuvo. Buvo naudojamas tik psichologinis smurtas, grasinta revolverius, laikė nelaisvėje. Dėl V. B. ir P. K. veiksmų, patirtų grasinimų ir išgyvenimų jam ir jo šeimai buvo padaryta didelė moralinė žala. (t.1, b.l. 16-19)

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis A. U. patvirtino savo duotus parodymus ir nusikalstamos veikos padarymo vietoje paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes. (t. 1, b.1.20-23)

Nukentėjusysis A. U. atpažino iš atpažinimui pateiktų keturių asmenų nuotraukų P. P.. (t. 1, b.1. 24-26)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja T. B. parodė, kad A. U. 2010-05-30, 20.00 val. jai paskambino telefonu ir paklausė kiek ji turi pinigų. Pasakė, kad jam reikia 57 000 dolerių, kuriuos turi atiduoti kolegoms už deimantus. Suprato, kad šis nelabai gali kalbėti, nes jie visada kalbasi atvirai, bet kai šis kalbėjo, pasakė, kad negali paaiškinti, kodėl jam reikia pinigų. Ji šio paklausė, ar yra laikomas kaip įkaitas, šis atsakė, kad taip. Po to paklausė, ar klausosi jo telefono pokalbių, šis sakė - taip. Kadangi žino, kad šios grupės vadovas, vardu P., P., ruošiasi vesti vietinę policininkę, suprato, kaip galėjo įrengti telefono pokalbių pasiklausymą. Po to ji dėl pinigų kalbėjo su draugu iš S. P. vardu A., telefono Nr. (duomenys neskelbtini). A. pasakė, kad surinks 30 000 dolerių. Dar vienas draugas L., telefono Nr. (duomenys neskelbtini), sakė, kad surinko 10 000 dolerių, o jo žmona, gyvenusi T. A., vardu L., telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pasakė, kad surinks 17 000 dolerių. Su visais pakalbėjo, pinigus paruošė ir galėjo išsiųsti ryte. Po to, apie 22.00 val., paskambino A. U. ir bandė pakalbėti, kaip prieš tai. Ji paklausė, ar jo gyvybei gresia pavojus, jis sakė, kad viskas tvarkoj, kai tik ateis pinigai, jis grįš į Izraelį. Jie nusprendė pakalbėti hebrajiškai, nes anie - ne izraeliečiai, tai kai pradėjo kalbėti hebrajiškai, ji paklausė, ar turi kreiptis į policiją ir į Interpolą. A. U. pasakė, kad mano, kad taip, nes nėra tikras, kad jį paleis, net kai ateis pinigai. Tiek sugebėjo išaiškinti, kai kalbėjo hebrajiškai. Ji klausė, ar eiti į policiją šis pasakė, taip, reikėtų. (t. l, b.1. 162-166)

Papildomai apklausta liudytoja T. B. parodė, kad palaiko ryšį su policijos pareigūnu iš Maskvos, vardu A., šis žino, kad ji susisiekia su A. U.. Paskutinį kartą kalbėjo su A. U., kai paskambino šiam į jo lietuvišką numerį. Į skambučius šis atsako, kalba visą laiką tą patį - kad viskas gerai, kad viskas bus tvarkoj, kai perves pinigus, kad jam jau užsakė lėktuvo bilietą į Izraelį, ir kai tik gaus pavedimą - šis gali išvažiuoti iš Vilniaus. Tai buvo paskutinis pokalbis. Kai ankščiau kalbėjo, paklausė, ar tie ginkluoti, šis pasakė - taip, ir tiek. Visi pokalbiai vienodi: kai atsiras pinigai, jį paleis. Paklausė jo hebrajiškai, ar šis tuo tiki, šis sakė tai taip, tai ne. Mano, kad jei šis būtų tikras, neprašytų, kad ji eitų į policiją. Nuo skundo pateikimo su A. U. kalbėjosi iš ryto, nes naktį šis neatsakė, kalbėjo 3-4 kartus. Vieną kartą šis jai paskambino iš P. numerio (duomenys neskelbtini),tai buvo - 07.44 val. šis pasakė, kad kai gaus pinigus jį paleis, tuomet išskris. L. - jo žmona, ryte kalbėjo su V. B., ir tas patikino, kad kai tik bus pinigai, jie A. U. išlaisvins. L. pervedė 5000 dolerių. Turėjo dar būti didelis pavedimas iš Rusijos, iš S. P., jie tempė laiką ir nepervedė. Nežino tiksliai, kodėl jie (V. B. ir P. K.) staigiai viską taip padarė, nes A. U. darė tam tikrą darbą, kurį turėjo atlikti per tam tikrą laiką. Po to turėjo su jais važiuoti į Afriką, tai buvo dar viena kelionė deimantams pirkti. A. U. nesugebėjo laiku atlikti darbą, nes jam kažkas atsitiko darbe, ir jie šį pakvietė į Vilnių, neva pakalbėti apie būsimą kelionę. Porą dienų A. U. ten pabuvo, viskas vyko normaliai, kol šie nepradėjo reikalauti pinigų. (t. l, b.1. 167-174)

Papildomai apklausta liudytoja T. B. parodė, kad jau tris mėnesius nepalaiko jokių santykių su A. U.. Prieš tai bendravo kaip vyras ir žmona, nors tie santykiai nebuvo įteisinti. A. U. skambino jai 2010 m. gegužės 30 ir 31 dienomis. Kai skambino pasakė, kad turi grąžinti pinigus kolegoms. Žinojo, apie kokius kolegas kalba, nes jis važiavo į Lietuvą verslo reikalais su P. K. ir V. B.. Pokalbio metu A. U. jaudinosi, kalbėjo ne taip, kaip įprasta, o lyg taip, kaip jam liepta. Vis kartojo tuos pačius žodžius: „Man reikia pinigų, turiu gauti pinigų, turiu gražinti kolegoms pinigus". Jie kalbėjosi daug kartų, ir kai kurių pokalbių metu šio aplinkoje buvo girdėti žmonių balsai. (t. l, b.1. 177-179)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. U. parodė, kad 2010-05-30 kalbėjo su A. U., šis paskambino apie 20.00-20.30 val., kalbėjo taip, kad tai ne jo normalus būdas taip kalbėti. Šis jai sakė, kad turi išsiųsti 60 000 dolerių, o kaip, jam nerūpi. Suprato, kad A. U. negali kalbėti, ji nugirdo, kad kažkas kitas kalba rusiškai ir šiam liepia, ką sakyti. Po to paskambino į A. U. telefoną, šis neatsiliepė, telefonas buvo įjungtas, bet neatsakė. Ryte nuo 07.15 val., A. U. skambino kas penkias minutes ir instruktavo, ką ji turi daryti. Ji šiam atsakė, kad šiuo metu tokių pinigų neturi, rado tik 5000, ir šis pasakė, kad turi juos iš karto išsiųsti per „Western Union". Visą laiką, kai jos vyras kalbėjo, girdėjo kito žmogaus balsą, ir kai vyras kalbėjo su ja, dar kitas žmogus šiam sakė, ką reikia daryti. Pasakė, kad jam reikia pinigų, kad iš ten ištrūktų. Nežino, kas tai buvo per vieta, pinigus išsiuntė į Lietuvą, į Vilnių. Kiek suprato, jie buvo ne ten. Vieną kartą paprašė vyro leisti jai pakalbėti su žmogumi, kurio balsą girdėjo, ir jo paklausė, ar yra tikimybė, kad vyras liks gyvas. Tas žmogus pasakė, kad šis taip pat yra žydas, jos vyras liks gyvas. Ji nežino, kas jis toks, vyras pasakė, kad jo vardas Slavą. A. U. nieko nesakė, išskyrus, kad jam reikia pinigų. (t. l, b.1. 180-183)

Papildomai apklausta liudytoja L. U. parodė, kad nuo birželio mėnesio nesikalba su A. U., nežino, kur jis. Nepalaiko su juo ryšio. V. B. ir P. K. nepažįsta. Girdėjo tik vardus P. ir S. Šiuos vardus girdėjo telefono pokalbiuose su savo vyru, kai jis su ja susisiekė iš Lietuvos. Jos vyras skambino kelis kartus į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir prašė pervesti 50 000 dolerių. Šio pokalbio metu jis kreipėsi į kažkokį vyriškį, kuris buvo šalia, ir jam pasakė: „P. (P.), palauk". Tuo laikotarpiu jos vyras skambino kelis kartus klausdamas, kada ji galės pervesti pinigus, ir kreipėsi į kažką vardu S. (V.). 2010 m. gegužės 30 ir 31 dienomis A. U. skambino daug kartų. Iš kokio numerio jis skambino, neatsimena. Vyras prašė, kad jam pervestų 50000 dolerių. Girdėjo, kad šalia kažkas kalbėjo: „Nebeturime laiko, užteks tempti". Po pirmo pokalbio suprato, kad kažkas negerai, nes jo balsas buvo toks, kokio niekada negirdėjo. Trumpi sakiniai, tik apie reikalą, jokių klausimų. P. A. iš Interpolo nurodymus, ji pervedė 5000 dolerių, bet kvito numerį įtariamiesiems pasakė netiksliai, kad pratempti laiką, (t. l, b.1. 184-187)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. P. parodė, kad V. B. yra jo vienintelis draugas, jie gyvena (duomenys neskelbtini), bendrauja nuo 1988 metų. Su P. K. jis bendrauja per V. B., su juo pažįstamas apie porą metų. Jokių turtinių santykių su V. B. ir P. K. neturėjo ir neturi. 2010 m. gegužės 30 dienos vakare jis buvo namuose (duomenys neskelbtini). Jam tą vakarą paskambino V. B. ir paklausė ar nenori pasivažinėti. Jis išėjo iš namų, įsėdo į V. B. automobilį „Audi A6 Avant". Jie nuvažiavo prie P. K. namų (duomenys neskelbtini). Po kokios minutės atėjo P. K., atsisėdo automobilio galinėje sėdynėje iš kairės, ir dar už minutės atėjo ankščiau jam nepažįstamas vyras apie 50 metų amžiaus, kuris atsisėdo galinėje sėdynėje. Jie pajudėjo iš Aukštųjų Panerių link Vilniaus centro, pavažiavus nuo P. K. namų apie kilometrą, V. B. nusuko nuo pagrindinio kelio į dešinę, į aikštelę šalia plytinio pastato. V. B. sustabdė automobilį ir jam pasakė išlipti iš automobilio ir pastovėti šalia. Jis išlipo iš automobilio, su savimi pasiėmė rudos spalvos odinę striukę, rankoje laikė juodos spalvos mobilaus ryšio telefoną Nokia 6300. Automobilio viduje vyrai kalbėjo pakeltu tonu, visi mosikavo rankomis, karštai šnekėjo, matėsi, kad jie dėl kažko tai ginčijasi. Vienu momentu matė, kad nepažįstamas vyras rankoje laikydamas telefoną spaudinėjo mygtukus. Po kokių dešimt minučių V. B. jam pasakė lipti į automobilį. Po to nuvažiavo link P. K. namų. Visą kelią niekas nieko nekalbėjo. Išlipus prie P. K. namų V. B. pasakė, kad eisim pavalgyti. Kai valgė, kalbėjo tik bendromis temomis apie gyvenimą, su nepažįstamu vyru buvę žmonės vengė bendrauti. Po to V. B. jį nuvežė namo. Pas P. K. name jis buvo apie valandą. Važiuojant namo V. B. jis paklausė, kas čia per žmogus, į ką jam atsakė, kad nesvarbu, V. B. daugiau nieko nekonkretizavo. V. B. jį išleido toje, pačioje sankryžoje, kur ir paėmė. Su nepažįstamu vyru jis nekalbėjo, be to sėdint už stalo, vyras sėdėjo kaip svetimas, dėl to jis jam nepatiko iš pirmo žvilgsnio. Tą vakarą jis jokio ginklo - revolverio neturėjo, niekam negrasino. Taip pat nori papildyti, kad kai jie sėdėjo prie stalo V. B. pasakė P. K. - „davai, mes jį atiduosime policijai". Jis nematė, kad tas nepažįstamas vyras kam nors skambintų, kai jie buvo pas V. K.. Jokių kalbų apie Afriką, Tanzaniją ir deimantus jis negirdėjo. Po to vakaro V. B., P. K. ir to nepažįstamo vyro jis nematė. (t. 2, b.1. 14-15)

Parodymų patikrinimo vietoje metu P. P. patvirtino savo duotus parodymus ir nusikalstamos veikos padarymo vietoje paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes. (t. 2, b.1. 17-19)

A. U. mobilaus ryšio telefono Nokia 1661 ir „Tele2 Pildyk" SIM kortelės apžiūros protokole nurodyta, kad - 2010 m. gegužės 29 d. 14.10 min. buvo gauta žinutė iš adresato „Dok" - „Jie tave apgaudinėja, kad pinigus grąžinti ir tada jiems pinigų tikrai nereikia duoti ir apgauti juos dėl tų 57 gabalų, kadangi jie atidirbtas reikalas"; 2010 m. gegužės 30 d. 17.01 min. buvo išsiųsta žinutė adresatui „Puchlyj" - „Rytoj tau skambinsiu prie vampyrų". (t. 1, b.1.43-56)

V. B. mobilaus ryšio telefono Nokia 6500s ir „Tele2 Pildyk" SIM kortelės apžiūros protokole nurodyta, kad - išeinančių žinučių sąraše yra išsiųsta žinutė adresatui (duomenys neskelbtini) su tekstu „P. nuvažiavo su juo, sakom kad apgauti neturėtų, dar A. prie manęs kalbėjo su andr. Labas mes važiuojame į banką, tą „padlą" persiuntė čia, kad iš mūsų išvilioti. O jį pagavo Maskvoje su prekėmis, pasakė, ar didelis bausmės laikas, ar ieškok. Jie tave apgaudinėja, kad pinigus susigrąžinti ir tada jiems pinigus duoti, birželio pradžioje bus gera partija, pinigai ir apgauti tokius kvailius, kaip mes, kad po to apgauti neverta, ir apgauti už tuos 57 gabalus, kadangi jie atidirbta medžiaga."; įeinančių žinučių sąraše 2010 m. gegužės 30 d. 11.26 val. iš numerio (duomenys neskelbtini) gauta žinutė „Uch keiksmažodis „pidary", aš manau, tai ar jo, Ar M., atidirbta medžiaga, reiškia jie turi savo pinigų, reiki jį gražiai keiksmažodis „otjebat", 2010 m. gegužės 30 d. 12.58 val. iš numerio (duomenys neskelbtini) gauta žinutė „Jo negalima paleisti, kai atsilaisvinsi, surink.", 2010 m. gegužės 30 d. 13.03 val. iš numerio (duomenys neskelbtini) gauta žinutė „Palauk, kai atiduos, pasakysi man, aš tau kai ką pasiūlysiu", 2010 m. gegužės 30 d. 15.27 val. iš numerio (duomenys neskelbtini) gauta žinutė „Tai ne jį keiksmažodis "jobnuli a oni jobnuli", niekas iš darbo nesiuntė, gali taip tam keiksmažodis „padaru" ir pasakyti ir pasakyk, kad jį padavė Interpolui." (t. 1, b.1. 57-88)

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių V. B. kaltę. Byloje esantys liudytojų parodymai bei kiti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. B. būdamas bendrininkų grupėje, veikdamas pagal išankstinį susitarimą su P. K., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo ir P. K., tariamą teisę, padarydamas A. U. didelės žalos teisėms ir teisėtiems interesams. V. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 294 str. 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kad už V. B. padarytą nusikalstamą veiką kaip alternatyvi bausmė gali būti skiriama bauda, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu galima priimti teismo baudžiamąjį įsakymą ir V. B. nubausti bauda. Kaltinamasis neprieštaravo prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. (t. 2, b.l. 111-112)

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažįsta ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. B. bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, į kaltinamojo asmenybę – V. B. administracine tvarka nebaustas (galiojančių nuobaudų neturi), neteistas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, vedęs, augina du mažamečius vaikus, šiuo metu jo žmona laukiasi ir niekur nedirba, yra registruota darbo biržoje, dirbdamas jis vienas materialiai išlaiko šeimą. (t.2, b.l. 55, 56, 57, 60, 62-63, 64, 116, 120) Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus baudą, dydžiu mažesnę už LR BK 47 str. 3 d. 2 p. nustatytą baudos dydžio vidurkį.

V. B. nuo 2010-05-31 iki 2010-06-02 buvo laikinai sulaikytas. 2010-06-02 nutarimu jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (b.2, b.l. 26, 44, 45)

Taip pat baudžiamojoje byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių P. K. kaltę. Byloje esantys įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina, kad kaltinamasis P. K. būdamas bendrininkų grupėje, veikdamas pagal išankstinį susitarimą su V. B., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo ir V. B., tariamą teisę, padarydamas A. U. didelės žalos teisėms ir teisėtiems interesams. P. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 294 str. 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kad už P. K. padarytą nusikalstamą veiką kaip alternatyvi bausmė gali būti skiriama bauda, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu galima priimti teismo baudžiamąjį įsakymą ir P. K. nubausti bauda. Kaltinamasis neprieštaravo prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. (t. 2, b.l. 123-124)

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažįsta ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, skirdamas kaltinamajam P. K. bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, į kaltinamojo asmenybę – P. K. administracine tvarka nebaustas (galiojančių nuobaudų neturi), neteistas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, vedęs, augina mažametį vaiką, dirba. (t.2, b.l. 100, 101, 102, 107, 109) Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus baudą, dydžiu mažesnę už LR BK 47 str. 3 d. 2 p. nustatytą baudos dydžio vidurkį.

P. K. nuo 2010-05-31 iki 2010-06-02 buvo laikinai sulaikytas. 2010-06-02 nutarimu jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (b.2, b.l. 66, 90, 91)

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti vertimai iš hebrajų kalbos į lietuvių kalbą, kuriuos atliko UAB „Naujasis žodis“. Už suteiktas vertimo paslaugas Lietuvos kriminalinės policijos biuras UAB „Naujasis žodis“ sumokėjo 4680,74 Lt. (t. 1, b.l. 199) Lietuvos kriminalinės policijos biurui iš kaltinamųjų priteistina 4680,74 Lt suma turėtom proceso išlaidom atlyginti.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas LR BPK 94 str. numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Sutinkamai su išdėstytu ir vadovaujantis LR BPK 420-421 str., nusprendė:

P. V. B. kaltu pagal LR BK 294 str. 1 d. ir paskirti 15 MGL 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 2 p. a) p, 66 str. 1 d., 2 d., į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-05-31 iki 2010-06-02 (dvi paras) ir galutinę bausmę V. B. paskirti 11 MGL 1430 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt litų) dydžio baudą.

Įpareigoti V. B. 11 MGL 1430 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt litų) dydžio baudą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, įmokos mokesčio kodas 6801 ir mokėjimo dokumentą pristatyti į Vilniaus m. 2 apylinkės teismo dokumentų priėmimo skyrių.

Pripažinti P. K. kaltu pagal LR BK 294 str. 1 d. ir paskirti 15 MGL 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 2 p. a) p, 66 str. 1 d., 2 d., į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-05-31 iki 2010-06-02 (dvi paras) ir galutinę bausmę P. K. paskirti 11 MGL 1430 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt litų) dydžio baudą.

Įpareigoti P. K. 11 MGL 1430 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt litų) dydžio baudą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, įmokos mokesčio kodas 6801 ir mokėjimo dokumentą pristatyti į Vilniaus m. 2 apylinkės teismo dokumentų priėmimo skyrių.

Daiktinius įrodymus – paketą, kuriame yra kompaktinis diskas, priedas prie apžiūros protokolo, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-850-497/2011.

Priteisti iš V. B. ir P. K. Lietuvos kriminalinės policijos biuro naudai 4680,74 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt Lt 74 ct.) turėtoms proceso išlaidoms atlyginti. Šiuos pinigus pervedant į AB banke „Snoras" esančią Lietuvos kriminalinės policijos biuro sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui V. B. ir P. K. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

1. Kaltinamasis nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas LR Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.