Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus ir nuteistojo L. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal LR BK 165 str. 1 d. - šešiems mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal LR BK 294 str. 2 d. - vieneriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal LR BK 145 str. 1 d. - keturiems mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., paskirtosios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal LR BK 165 str. 1 d. – keturiems mėnesiams laisvės atėmimo;pagal LR BK 294 str. 2 d. – vieneriems metams ir trims mėnesiams laisvės atėmimo;pagal LR BK 145 str. 1 d. – keturiems mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., paskirtosios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteisti S. K. , L. D. , A. T. ir A. J. , tačiau dėl jų nuteisimo apeliacinių skundų nepaduota.

Priteista solidariai iš D. L. , L. B. , S. K. , L. D. , A. T. bei A. J. 10562,50 Lt D. O. bei 11083,34 Lt J. G. neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš D. L. , L. B. , S. K. , L. D. , A. T. bei A. J. 1480,94 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Priteista iš D. L. 200 Lt, iš D. B. 100 Lt D. O. bei iš D. L. 150 Lt, iš D. B. 100 Lt J. G. advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. ir L. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe kartu su L. D. , S. K. , A. T. ir A. J. , neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, pavartodami fizinę prievartą, grasindami prieš nukentėjusiuosius asmenis pavartoti tokią prievartą, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą kito asmens tariamą ir tikrą teisę bei padarė didelės žalos nukentėjusiųjų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams, o būtent: 2005-04-25, apie 23 val., veikdami bendrininkų grupe, apsvaigę nuo alkoholio, D. L. nurodymu L. B. pasiėmus golfo lazdą, o S. K. medinę lazdą-kuoką, visi kartu atvažiavo prie D. L. motinos R. L. namo, esančio Skirvytės g. 15, Klaipėdoje, kuriame tuo metu gyveno nuomininkai J. G. ir D. O. . D. L. turėtais raktais atrakino namo duris ir kartu su visais nusikaltimo bendrininkais, žinojusiais, kad name tuo metu gyveno nuomininkai, įsibrovė į namo vidų, tokiu būdu jie visi neteisėtai pažeidė D. O. ir J. G. būsto neliečiamumą. Įsibrovę į namą, D. L. liepė A. T. visu garsu įjungti namo pirmame aukšte buvusį radijo imtuvą, kad nesigirdėtų mušamų žmonių riksmų ir aimanų, po to su L. D. , L. B. , S. K. , A. J. ir A. T. , turėdami tikslą savavaldžiauti, - nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos iškraustyti nuomininkus, užlipo laiptais į namo antrą aukštą, kur tuo metu miegojo J. G. ir D. O. . Gulintį lovoje D. O. ir J. G. sumušė - D. L. ir A. J. sudavė smūgius kumščiais ir spardė kojomis nukentėjusiuosius, o L. B. golfo lazda sudavė 4 - 5 smūgius D. O. , padarydami D. O. nežymų sveikatos sutrikdymą bei kairiojo plaučio plyšimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei J. G. padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pavartojus fizinį smurtą, D. L. savavaldžiaudamas paėmė kambaryje ant palangės buvusius: D. O. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310" su SIM kortele „Ežys" ir telefono kroviklį, iš striukės vidinės kišenės 20 Lt, J. G. mobiliojo ryšio telefoną „Siemens A 55" su SIM kortele „Ežys", telefono kroviklį bei lenktinį peilį, po to apieškojo kambaryje buvusios striukės kišenes ir iš jos paėmė D. O. užrašų knygelę, jo vardu išduotus socialinio draudimo pažymėjimą bei traktorininko pažymėjimą, iš viso tariamo įsiskolinimo padengimui bei tariamos moralinės žalos už mamos R. L. įžeidimus bei grasinimus jai ir įsiskolinimą M. S., paėmė turto už 265 Lt. Iš karto po to D. L. , tęsdamas savavaldžiavimą, už tariamą įsiskolinimą ir mamos R. L. įžeidinėjimus bei išsakytus jai grasinimus ir įsiskolinimą M. S. , pareikalavo iš nukentėjusiųjų D. O. ir J. G. tuoj pat perduoti jam po 300 Lt, vėliau persigalvojęs pareikalavo, kad jam nukentėjusieji tuoj pat perduotų po 500 Lt ir patikslino, kad kitą mėnesį kiekvienas jų turi jam sumokėti po 1000 Lt. L. D. , S. K. , L. B. , A. T. , A. J. jam pritarė vienas po kito įsiterpdami ir trumpomis replikomis patvirtindami, kad D. L. sako tiesą. Išsiaiškinus, kad D. O. ir J. G. reikalaujamų pinigų neturi, D. L. pareiškė, kad pinigus paimti juos nuveš pas D. O. brolį į Klaipėdos rajoną arba pas gimines į Skuodą. Tęsdami savavaldžiavimą, D. L. liepė D. O. ir J. G. apsirengti, po to visi kaltinamieji padėjo D. L. išvesti nukentėjusiuosius į lauką ir įstūmė juos į kieme stovėjusį L. D. šiam tikslui parūpintą jo tėvo P. D. automobilį (duomenys neskelbti), ant galinės sėdynės sakydami, kad „veža užkasti". Vykdydamas D. L. nurodymą, A. J. vieną kartą viena koja spyrė automobilyje sėdinčiam D. O. į veidą ir vieną kartą kita koja spyrė jam į kairįjį šoną ir taip pavartodami fizinį smurtą D. L. , A. J. ir A. T. įsėdo į minėtą automobilį. Važiuojant D. L. J. G. paklausė, kiek jam metų, o šiam atsakius, paklausė, „ar jam užteks tiek gyventi", ir taip dar kartą vartodamas psichinę prievartą, grasindamas pavartoti fizinį smurtą - atimti gyvybę, automobilį vairuojant A. T. , D. O. ir J. G. nuvežė į karinio poligono mišką, esantį už Vakarų laivų remonto įmonės Klaipėdos mieste, kur D. L. jėga už rūbų ištraukęs iš automobilio J. G. , stipriai pastūmė, o šiam kniūpsčiomis pargriuvus ant žemės, vieną kartą spyrė jam į šoną. Tuo metu A. J. ir A. T. jėga iš automobilio išstūmė D. O. , o jam parkritus ant žemės, nuvažiavo.

Be to, D. L. ir L. B. nuteisti už tai, kad grasino sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą bei nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: 2005-04-26, apie 3 val., veikdami bendrininkų grupe, apsvaigę nuo alkoholio, būdami R. L. name, esančiame Skirvytės g. 15, Klaipėdoje, pamatę prie namo ateinantį ir tuoj pat nueinantį J. G. , jį pasivijo ir abu pastarajam sugriebę už rankų, jėga parsivedė į minėto namo kiemą, kur prie kieme buvusios vonios su vandeniu D. L. užlaužė J. G. ranką, o L. B. tuo metu iš vidinės striukės kišenės išsitraukė ašarinių dujų balionėlį ir jame esančiomis dujomis papurškė J. G. į akis, tuo sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą. Po to D. L. , išsitraukęs iš kelnių kišenės lenktinį peilį, stipriai suėmęs ir tempdamas J. G. ausį bei prie jos įrėmęs minėto peilio geležtę, grasino pastarajam nupjauti ausis, o po to nužudyti, esant pakankamam pagrindui nukentėjusiajam manyti ir bijoti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes prieš tai D. L. ir L. B. jį kartu su kitu nukentėjusiuoju D. O. sumušė, po to D. L. grasino nužudyti bei kartu su kitais kaltinamaisiais išvežė į mišką, kur juos sumuštus išstūmė iš automobilio ir paliko gulėti ant žemės.

Apeliaciniu skundu nuteistojo D. L. gynėjas advokatas O. Martinkus nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2007-02-23 nuosprendžiu dalyje dėl bausmės bei nusikaltimo kvalifikavimo pagal LR BK 165 str. 1 d. Apeliantas nurodo, kad kvalifikuojant veiką pagal šią BK normą, būtina atsižvelgti į civilinius įstatymus, nustatančius nuosavybės teisės į būstą įforminimą bei įgaliojimų suteikimo tvarką. Neginčydamas D. L. patekimo į gyvenamąjį kambarį, kuriame buvo nukentėjusieji, fakto, gynėjas mano, kad būtina įvertinti nukentėjusiųjų buvimo šiame gyvenamajame kambaryje bei D. L. patekimo į jį teisinį statusą. LR CK 6.579 str. nustatyta, kad terminuota gyvenamosios patalpos nuoma turi būti sudaryta rašytine forma, o nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją nustatyta tvarka viešame registre. Šiuo atveju, nukentėjusieji, siekdami sau palankesnės padėties, - kad nuomos mokestis būtų kuo mažesnis, atsisakė savo teisės reikalauti sudaryti sutartį raštu bei ją įregistruoti viešame registre, sudarydami sąlygas gyvenamosios patalpos savininkei išvengti privalomų mokesčių už gaunamas pajamas ir tokiu būdu patys yra atsakingi už buvusį savo gyvenimo svetimame bute teisinį statusą, o civiline tvarka jie negalėtų ginti savo teisės į nuomojamą gyvenamąją patalpą. Atsižvelgiant į tai, kad LR BK 165 str. objektas yra asmens privataus gyvenimo neliečiamumas, apelianto nuomone, tais atvejais, kai nukentėjusieji patys yra atsakingi už įstatymais nustatytos tvarkos nesilaikymą, LR BK 165 str. numatyta teisinė apsauga negali būti taikoma. Be to, gynėjas O. Martinkus pažymi, kad įsibrovimo sąvoka negali būti tapati neteisėto patekimo sąvokai. Apelianto nuomone, D. L. , patekdamas į savo mamai priklausančias gyvenamąsias patalpas, elgėsi savavališkai, t. y. nesilaikė įstatymais nustatytos tvarkos, tačiau, atsižvelgiant į jo patekimo į namą tikslą (siekė apginti, pagal savo supratimą, mamos, namo savininkės, interesus) jo veika neturėtų būti papildomai kvalifikuojama pagal LR BK 165 str.

Gynėjas O. Martinkus taip pat mano, jog Klaipėdos apygardos teismas, paskirdamas bausmę, neatsižvelgė į BK 54 str. 2 d. ir 55 str. nurodytas aplinkybes ir be pagrindo netaikė bausmės vykdymo atidėjimo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. L. anksčiau nėra teistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, savo veiką iš esmės pripažino ir nurodė visas reikšmingas faktines aplinkybes, atlygino dalį žalos, dirba, charakterizuojamas tik teigiamai. Taip pat pažymima, kad, nors D. L. įvykdė keletą nusikalstamų veikų, tačiau visos jos padarytos vienu metu ir realizuojant vieną tyčią bei turint tikslą apginti savo mamos bei jos kaimynės interesus. Be to, patys nukentėjusieji pasisako dėl bausmės D. L. švelninimo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistojo D. L. gynėjas advokatas O. Martinkus prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007-02-23 nuosprendį pakeisti, D. L. pagal LR BK 165 str. 1 d. išteisinant, ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. taip pat nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2007-02-23 nuosprendžiu dalyje dėl bausmės bei nusikaltimo kvalifikavimo pagal LR BK 165 str. 1 d. Neginčydamas patekimo į gyvenamąjį kambarį, kuriame buvo nukentėjusieji, fakto, nuteistasis nurodo, kad neturėjo tikslo pažeisti jų teisės į būsto neliečiamybę, nes patekdamas į draugo D. L. mamai priklausančias gyvenamąsias patalpas galvojo, jog D. L. turi teisę į jas patekti kaip savininkės sūnus, o jis pats – turėdamas D. L. sutikimą. Apeliantas sutinka, kad jo elgesys vertintinas kaip savavaldžiavimas, tačiau jo veika neturėtų būti papildomai kvalifikuojama pagal BK 165 str.

Nuteistojo L. B. nuomone, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę, neatsižvelgė į BK 54 str. 2 d. ir 55 str. nurodytas aplinkybes ir be pagrindo netaikė bausmės vykdymo atidėjimo. Apeliantas nurodo, kad anksčiau nėra teistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, savo veiką iš esmės pripažįsta, nurodė visas reikšmingas faktines aplinkybes, atlygino dalį žalos, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Nuteistasis taip pat pažymi, kad yra įvykdęs keletą nusikalstamų veikų, tačiau jos visos padarytos vienu metu ir realizuojant vieną tyčią bei turint tikslą apginti savo draugo ir jo mamos interesus. Be to, L. B. nuomone, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę, neatsižvelgė į jo galimybę šią bausmę atlikti dėl sveikatos būklės, dėl kurios jis buvo atleistas nuo tarnybos armijoje ir šiuo metu yra nustatyta hipertenzinė širdies liga, didelė rizika, hipertenzinė kardiopatija, o ši liga yra įtraukta į LR SAM patvirtintą sunkių ligų sąrašą. Taip pat apeliantas pažymi, jog nukentėjusieji taip pat pasisako dėl bausmės švelninimo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistasis L. B. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007-02-23 nuosprendį pakeisti, L. B. pagal BK 165 str. 1 d. išteisinant, ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti. Nuteistieji D. L. , L. B. ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. L. gynėjo advokato O. Martinkaus ir nuteistojo L. B. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Klaipėdos apygardos teismas nuteistųjų veiką pagrįstai kvalifikavo ir pagal LR BK 165 str. 1 d. bei paskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tačiau nepagrįstai netaikė LR BK 75 str. numatyto bausmės vykdymo atidėjimo.

Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog nuteistųjų veika neturėtų būti kvalifikuojama pagal LR BK 165 str. 1 d., o nuteistojo D. L. gynėjo apeliaciniame skunde dar pažymima, kad nebuvo sudaryta rašytinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ir atitinkamai ji nebuvo įregistruota viešame registre, todėl patys nuomininkai yra atsakingi už buvusį gyvenimo svetimame bute teisinį statusą. Tačiau D. L. gynėjo cituojama LR CK 6.579 str. 3 d. nustato terminuotos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties formą, o duomenų, kad patalpos, esančios R. L. priklausančio namo (Skirvytės g. 15, Klaipėda) 2 aukšte, buvo išnuomotos konkrečiai apibrėžtam terminui, byloje nėra. Tuo tarpu LR CK 6.579 str. 2 d. nurodyta, kad nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos žodžiu. Gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją nustatyta tvarka viešame registre. Tačiau minėta LR CK 6.579 str. 4 d. nuostata numato nuomos sutarties panaudojimo prieš trečiuosius asmenis, turinčius teises į išnuomotą daiktą, būtiną sąlygą. Tuo tarpu nei D. L. , nei juo labiau L. B. neturėjo jokių teisių į išnuomotas gyvenamąsias patalpas, o pati R. L. yra ne tretysis asmuo, o nuomos sutarties šalis, todėl D. L. gynėjo apeliaciniame skunde cituojama LR CK 6.579 str. 4 d. nuostata konkrečiu atveju negali būti taikoma. Visgi žodinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo faktą patvirtino tiek patys nukentėjusieji D. O. ir J. G. (nuomininkai), tiek ir pati R. L. (nuomotoja), todėl nuomos sutarties sudarymo faktas nekalia abejonių. Tokiu būdu, kaip nurodė ir Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. vasario 23 d. nuosprendyje, nukentėjusieji D. O. ir J. G. , esant sudarytai žodinei gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, pagrįstai prilyginti gyvenamosios patalpos savininkės įgaliotiems asmenims. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad nuomininkai patys sudarė sąlygas gyvenamosios patalpos savininkei išvengti privalomų mokėjimų, nes LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2004-11-17 red.) 6 str. 7 p. nurodyta, kad pajamoms, gautoms iš turto nuomos, taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas. Be to, minėto įstatymo 3 str. pažymėta, jog pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. Tokiu būdu pajamų mokesčio sumokėjimas, neatsižvelgiant į gyvenamosios patalpos nuomos sutarties formą bei pajamų dydį, yra pačios R. L. pareiga.

Kaip jau aukščiau minėta, gyvenamosios patalpos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu nuomininkai yra laikomi gyvenamosios patalpos savininkės įgaliotiems asmenims, o šie asmenys turi teisę į jų nuomojamo būsto neliečiamumą, kurią gina ir LR Konstitucijos 24 str. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad D. L. kartu su L. B. bei kitais asmenimis slapta panaudojo turimą D. L. motinos nuomojamų patalpų raktą bei tokiu būdu slaptai į jas įsibrovė prieš jose buvusių savininkės įgaliotų asmenų valią (nuomininkams miegant), nors tokios teisės neturėjo ir savo veiksmais neteisėtai pažeidė nukentėjusiųjų D. O. ir J. G. nuomojamo būsto neliečiamumą, todėl tiek D. L. , tiek L. B. veika pagal LR BK 165 str. 1 d. kvalifikuota visiškai pagrįstai.

LR BK 55 str. nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tačiau minėto straipsnio nuostata yra taikytina, jei asmuo viena veika padarė vieną nusikaltimą arba padaryta veika laikytina paviene nusikalstama veika (tęstinės, trunkamosios nusikalstamos veikos). Tuo tarpu tiek D. L. , tiek L. B. yra pripažinti kaltais padarius po tris nusikalstamas veikas, todėl nėra būtinos sąlygos LR BK 55 str. nuostatoms taikyti ir atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 23 d. nuosprendyje nurodytas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, pagrįstai jiems skyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmes.

Visgi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems D. L. ir L. B. nepagrįstai netaikė LR BK 75 str. nuostatų ir bausmės vykdymo neatidėjo. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 23 d. nuosprendyje nurodytų motyvų, skiriant bausmes nuteistiesiems bei kai kuriems iš jų paskirtų bausmių vykdymą atidedant, matoma, jog pirmosios instancijos teismas D. L. ir L. B. paskirtų bausmių neatidėjo atsižvelgęs į jų aktyvesnį vaidmenį nusikaltimų padaryme ir dėl to padaręs išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, į D. L. ir L. B. vaidmenį LR BK 145 str. 1 d., 165 str. 1 d. ir 294 str. 2 d. numatytų nusikaltimų padaryme pirmosios instancijos teismas atsižvelgė individualizuodamas už kiekvieną minėtą nusikaltimą skirtiną bausmę. Tuo tarpu subendrinus už du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą skirtas bausmes, Klaipėdos apygardos teismo 2007-02-23 nuosprendžiu D. L. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, o L. B. – vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. LR BK 75 str. 1 d. nurodyta, kad asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Konkrečiu atveju, pagrindas manyti, kad LR BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, yra teigiamos nuteistųjų D. L. ir L. B. charakteristikos, jų elgesys po nusikaltimų padarymo (atlygino dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos, per daugiau nei du metus po nusikaltimų padarymo nenusikalto), o taip pat į pačių nukentėjusiųjų D. O. ir J. G. raštišką prašymą neatimti laisvės nuteistiesiems D. L. ir L. B. .

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 23 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 23 d. nuosprendžiu D. L. paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams ir įpareigoti jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 23 d. nuosprendžiu L. B. paskirtos vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams ir įpareigoti jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.