Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo G. I. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria G. I. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. gruodžio 30 d.

Teisėjas, susipažinęs su gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo G. I. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. I. įtariamas tuo, kad XXXX m. vasario X d., XXXX m. kovo XX-XX d., veikdamas organizuota grupe, kartu R. I., I. D. ir E. V., apgaulės būdu, telefonu skambino nukentėjusiesiems D. V. A., L. M., S. J. S. bei mažamečiui A. C. (A. C.) ir prisistatęs policijos pareigūnu, melagingai pranešdavo apie tariamai nukentėjusiųjų artimųjų padarytas autoavarijas ar kitas tariamas problemas, ir už jų išsprendimą reikalaudavo atitinkamos pinigų sumos.

Šiais neteisėtais veiksmais įtariamasis G. I., apgaulės būdu savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo 5 000 Lt, taip padarydamas nukentėjusiajai S. J. S. 5 000 litų turtinę žalą, įgijo 10 000 litų, padarydamas nukentėjusiajai D. V. A. 10 000 litų turtinę žalą, įgijo 3 118,03 litų, padarydamas nukentėjusiajai N. C. 3 118,03 litų turtinę žalą bei pasikėsino įgyti 3 000 litų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios.

G. I. buvo sulaikytas 2011 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi įtariamajam G. I. paskirta kardomojo priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo G. I. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi įtariamajam G. I. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dviem mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam G. I., BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio, BPK 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti įtarimai turi būti pagrįsti.

Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą Apeliacinis teismas konstatuoja, kad šioje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis G. I. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (trys epizodai). Pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė nurodytas nusikalstamas veikas, leidžia byloje surinktų duomenų visuma. Tai patvirtina byloje esantys liudytojų parodymai, specialistų išvados, įvykio vietos protokolai, atpažinimo protokolai, įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės, įtariamųjų parodymai bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Atkreipiamas įtariamojo G. I. dėmesys į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas taip pat nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Apeliacinis teismas pritaria Vilniaus apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo G. I. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.

Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Baudžiamojo proceso kodekso numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas pratęsė suimtajam G. I. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – įtariamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinio teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai. Atmetami įtariamojo G. I. skundo argumentai, kad apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis yra neobjektyvi ir priimta remiantis tik prielaidomis.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, tiek remiantis įstatymo formuluote (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš teismų praktikos matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

G. I. įtariamas organizuota grupe padaręs sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurias baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Taip pat byloje nustatyta, kad G. I. praeityje teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, iki suėmimo neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, niekur nedirbo, pragyvenimo lėšas įgydavo iš nusikalstamų veikų. Šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veiksmų darymo sistemingumas, susiformavusios įtariamojo antivisuomeninės nuostatos, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, įtariamasis G. I. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Apeliacinis teismas atsižvelgia į G. I. skunde nurodytas aplinkybes, kad suimtasis yra iš didelės šeimos, tėvai mirę, turi padėti jaunesniems savo seserims ir broliams, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Suimtasis skunde prašo atsižvelgti į tai, kad byla vilkinama, klastojama, jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai neatliekami ir tokiu būdu yra pažeidžiamos jo teisės.

Atkreiptinas suimtojo dėmesys į tai, kad BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Pagal teismų praktiką ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad byla yra sudėtinga, tačiau nėra didelės apimties. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl organizuotos grupės narių padarytų nusikalstamų veikų. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad vyksta telefoninių pokalbių išklotinių analizė, byloje paskirta fonoskopinė ir rašysenos ekspertizės, siekiant tinkamai priimti sprendimus dėl įtariamųjų nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir atsakomybės ribų, 2011 m. spalio 18 d. prijungtas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Apeliacinio teismo nuomone, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei. Todėl G. I. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Pažymima, kad BPK 127 straipsnio 2 dalis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių. Įtariamojo G. I. suėmimo terminas tęsiasi gerokai trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia. Apeliacinio teismo nuomone, visos aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje nėra vilkinamas, klastojamas, jis atliekamas kruopščiai ir kryptingai, nepažeidžiant įtariamojo teisių.

Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pratęsdamas suėmimo terminą teisėjas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, numatytų BPK 127 straipsnio 7 dalyje, dėl kurių turi būti priimama nutartis nepratęsti suėmimo termino. Atmetami įtariamojo G. I. skundo argumentai kaip nepagrįsti, kad jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nėra atliekami. Patikrinus ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą matyti, kad po paskutinio suėmimo pratęsimo buvo atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, atliekamos fonoskopinės ir rašysenos ekspertizės, gauti pranešimai iš Lietuvos teismo ekspertizės centro, ikiteisminio tyrimo byloje prijungtas dar vienas ikiteisminis tyrimas, apklausti liudytojai ir kt. Ikiteisminis tyrimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, nes fonoskopinės ekspertizės specialistams iškilo būtinybė atlikti išsamesnį garso įrašų ištyrimą. Taigi, visos aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje nėra vilkinamas, jis atliekamas kruopščiai ir kryptingai, nepažeidžiant įtariamojo teisių.

Taip pat, įtariamojo G. I. prašymas suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę negali būti tenkinamas, nes Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone.

Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad įtariamojo G. I. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų ir toks suimtojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Apeliacinio teismo nuomone, pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Todėl šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo būtų neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių skyrimo tikslų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo G. I. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.