Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. B. (R.) (I. B. (R.)) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo I. B. (R.) (I. B. (R.)) skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 58-251 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam I. B. (R.) (I. B. (R.)), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2001 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu I. B. (R.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo 1961 m. kodekso (toliau – ir 1961 m. BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 105 straipsnio 8, 12 punktuose (nužudymas), 206 straipsnyje (piliečių asmeninių dokumentų pagrobimas), 205 straipsnio 1 dalyje (dokumentų pagrobimas, sunaikinimas, sužalojimas ar paslėpimas), 18 straipsnio 4 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje, 108 straipsnio 8, 12 punktuose (pasikėsinimas nužudyti). Vadovaujantis 35, 42 straipsniais, paskirta 20 (dvidešimties) metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu, pirmus 10 (dešimt) metų atliekant kalėjimo režimu. Vadovaujantšis 1961 m. BK 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu I. B. (R.) pripažintinas pavojingu recidyvistu.

2. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 24 d. nutartimi, veikos, kvalifikuotos pagal 1961 m. BK, t. y. pagal 105 straipsnio 8, 12 punktus, perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 18 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 bei 12 punktus – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, paliekant 20 (dvidešimties) metų laisvės atėmimo bausmę, panaikinant turto konfiskavimą.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi nuteistasis I. B. (R.) paleistas lygtinai, nustatant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas: 1) pradėti dirbti, tęsti darbą ar mokslą iki 2021 m. kovo 2 d.; 2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2021 m. kovo 2 d.; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2021 m. kovo 2 d.; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo iki 2021 m. kovo 2 d.; 5) dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 (šešis) mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi nuteistajam I. B. (R.) taikytas lygtinis paleidimas panaikintas ir nuteistasis grąžintas atlikti Vilniaus apygardos teismo 2001 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 4 (keturių) metų 4 (keturių) mėnesių 9 (devynių) dienų laisvės atėmimo bausmės.

5. Nuteistajam I. B. (R.) paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. lapkričio 2 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. kovo 11 d., 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę nuo teismo nutarties dėl lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą atliko (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) – 2019 m. lapkričio 2 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. lapkričio 24 dienai – 3 (trys) mėnesiai 15 (penkiolika) dienų.

6. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 58-251 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam I. B. (R.) (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam I. B. (R.) lygtinio paleidimo pagal BVK 157 straipsnio 2 dalį

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) atmestas nuteistojo I. B. (R.) skundas dėl Komisijos Skundžiamo nutarimo netaikyti nuteistajam I. B. (R.) lygtinio paleidimo. Apylinkės teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, padarė išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatyto žemos nusikalstamo elgesio rizikos kriterijaus bei nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, ką taip pat pagrįstai pripažino ir Komisija Skundžiamame nutarime.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Nuteistasis I. B. (R.) pateikė skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties. Skundu nuteistasis prašo panaikinti minėtą apylinkės teismo nutartį bei Komisijos Skundžiamą nutarimą ir leisti jam likusią bausmės dalį atlikti laisvėje su intensyvia priežiūra.

6.1. Nuteistasis prašo panaikinti minėtus procesinius sprendimus, kadangi susitaikė su žmona J. B. ir taip išsaugojo santuoką.

6.2. Skunde pažymima, kad esant pareigūnų priežiūroje nuteistasis galėtų adaptuotis kitam gyvenimo keliui. Be to, anot nuteistojo, jis, turėdamas tiek ligų, yra bejėgis toliau eiti nusikalstamu keliu. Nuteistasis nori baigti savo gyvenimą su švaria sąžine.

7. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo I. B. (R.) skundas atmestinas.

8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, Skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis I. B. (R.) jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Kaip matyti iš Skundžiamos nutarties motyvų bei argumentų, priimdamas procesinį sprendimą, kuris netenkina nuteistojo, žemesnysis teismas, spręsdamas Skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, tiek elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui, teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė, bei nusprendė atmesti nuteistojo I. B. (R.) skundą dėl Komisijos Skundžiamo nutarimo ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Daryti priešingas išvadas nei padarė Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė. Nuteistojo skundą nagrinėjantis teismas, pritardamas apylinkės teismo procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.

9. BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jei jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką ir yra atlikę vienerius metus laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios. Nagrinėjamu atveju I. B. (R.) 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę nuo teismo nutarties dėl lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą yra atlikęs, todėl atitinka vieną iš formalių įstatyme numatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų kriterijų.

10. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, kurioje turi būti informacija apie šiam nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu (BVK 164 straipsnio 2, 3 dalys). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent šios lygtinio paleidimo sąlygos, bent jau šioje proceso stadijoje, įžvelgti negalima.

11. Iš nuteistojo I. B. (R.) asmens bylos nustatyta, kad jis dėl lygtinio paleidimo taikymo instituto buvo svarstomas ketvirtą kartą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo I. B. (R.) elgesyje yra įžvelgiami tam tikri teigiami pokyčiai, t. y. nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – pataisos įstaigoje dirbo, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, įgijo profesinę kvalifikaciją. Nuteistasis sulaukia savo žmonos bei jos artimųjų paramos ir palaikymo, laisvėje nuteistasis turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės, į kurias atsižvelgė ir apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant.

12. Aukštesnysis teismas įvertina socialinio tyrimo išvadoje konstatuotus nuteistojo I. B. (R.) nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimus. Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam 2020 m. birželio 12 d. Vilniaus pataisos namuose, atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė rizika, o atlikus pakartotinius įvertinimus 2021 m. rugsėjo 17 d., 2022 m. sausio 28 d. ir 2022 m. vasario 25 d. reikšmingų rizikos valdymo pokyčių nustatyta nebuvo, nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, paskutiniu įvertinimu 2022 m. rugsėjo 6 d. taip pat nustatyta nepakitusi vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei nenustatyta reikšmingų nuteistojo rizikos valdymo pokyčių. Be kita ko nors nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo I. B. (R.) nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, tačiau nėra stebimas ir paties nuteistojo įsitraukimas į tikslingas intervencines priemones, nukreiptas į pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymą. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad nuteistajam buvo taikomas ir papildomas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metodas ir 2020 m. birželio 12 d. atlikus smurto rizikos įvertinimą, taikant „HCR-20“ metodiką, I. B. (R.) nustatyta aukšta smurtinio elgesio rizika.

13. Kartu atsižvelgtina ir į socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo I. B. (R.) kriminogeninius, o būtent dinaminius veiksnius, kuriuos priešingai nei statinius, nuteistasis gali keisti savo elgesiu, tokiu būdu darydamas akivaizdžią pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Minimoje socialinėje išvadoje nustatyta net trylika nuteistojo dinaminių veiksniu, apimantys lėšų tvarkymo ir pajamų, darbinės veiklos, gyvenimo stiliaus, mąstymo ir elgesio nuostatų ypatumus, kurie nėra koreguojami tikslinių socialinės reabilitacijos priemonių pagalba dėl nuteistojo motyvacijos įsitraukti į resocializacijos procesą stokos. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sėkminga nuteisto asmens resocializacija yra įmanoma tik tuo atveju, kai jis sugeba sėkmingai identifikuoti problemines sritis, geba suvokti, kokie konkretūs jo veiksmai ar neveikimas nulėmė jų atsiradimą ir spręsti jas pasirenkant tam tinkamus modelius. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis nors ir neneigia savo nusikalstamų veiksmų, tačiau neišgyvena kaltės dėl įvykdytų nusikaltimų, labiau orientuojasi į savo asmeninius poreikius bei tikslus, savo veiksmų nesureikšmina. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nuteistojo negebėjimas kritiškai ir objektyviai vertinti savo veiksmų ir dėl jų kilusių pasekmių, stiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad pastarasis būdamas laisvėje gali pakartotinai nusikalsti, o galimybės mažinti šią, nors santykinai ir žemą, riziką yra realiai įgyvendinamos ir išimtinai priklauso nuo paties nuteistojo motyvacijos.

14. Svarstant lygtinio paleidimo galimybes būtina atsižvelgti ir už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės ir ar teismo paskirta už šias veikas bausmė turi būti keičiama tik dėl to, kad nuteistasis tinkamai elgėsi laisvės atėmimo vietoje, ką jis ir privalo daryti be papildomų paskatinimų. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenų nustatyta, kad I. B. (R.) teistas tris kartus, tame tarpe du kartus už nužudymus, paskutiniuoju teismo nuosprendžiu nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo dėl savanaudiškų paskatų, bei pasikėsinimo bendrininkų grupėje nužudyti dėl savanaudiškų paskatų, padarymą. Nuteistasis I. B. (R.) pripažintas pavojingu recidyvistu. Pažymėtina, į ką pagrįstai atsižvelgė ir apylinkės teismas Skundžiamoje nutartyje, jog asmens teistumų skaičius, padarytų nusikalstamų veikų pobūdis yra svarbūs nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys, į kuriuos negali būti neatsižvelgiama sprendžiant apie asmens pavojingumą. Aukštesnysis teismas akcentuoja, kad I. B. (R.) teismas jau vieną kartą taikė lygtinį paleidimą, tačiau nuteistasis, net ir atlikęs daugiau nei 15 metų laisvės atėmimo bausmę, paleistas lygtinai ir turėjęs siekti maksimaliai pagerinti socialinės integracijos galimybes, nesugebėjo laikytis nustatytos tvarkos ir buvo grąžintas į laisvės atėmimo vietą dėl teismo įpareigojimų bei probacijos sąlygų pažeidimo. Daroma išvada, kad nuteistajam taikytas lygtinis paleidimas nepasiekė savo tikslo – motyvuoti nuteistąjį pasitaisyti ir ateityje laikytis įstatymų bei visuomenės gyvenimo normų.

15. Nors nuteistasis skunde pažymi, kad turi sveikatos problemų dėl to yra bejėgis nusikalsti bei nori savo gyvenimą baigti sąžiningai, vis tik iš jau minėtos socialinio tyrimo išvados matyti, kad I. B. (R.) gyvenimo stilius pasižymi asocialumu, asmuo nepadarė išvadų net ir po to, kai buvo paleistas lygtinai. Taip pat apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad skunde dėstomos aplinkybės, susijusios su nuteistojo sveikata bei palaikomų santykių su sutuoktine, nėra naujos, jos buvo įvertintos Skundžiama nutartimi, ir tai nesudaro pagrindo iškelti nuteistojo asmeninius interesus aukščiau bausmės tikslų, kurie Komisijos Skundžiamo nutarimo priėmimo dieną dar negalėjo būti pasiekti taikius lygtinį paleidimą, bei nukentėjusiųjų ir visuomenės interesų. Todėl atsižvelgiant į socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo mąstymo ir elgesio nuostatas bei kitas žemesniojo teismo aptartas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistojo pastangos keičiant savo elgesį išimtinai teigiama linkme nėra pakankamos. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad I. B. (R.) gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą.

16. Be kita ko, teismas itin svarbia aplinkybe sprendžiant dėl nuteistojo skundo pagrįstumo laiko ir tai, kad Komisijos Skundžiamas nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai, atskirųjų nuomonių nepareikšta. Nurodytos aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis gali laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis sąlygomis ir juo labiau, kad jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

17. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkias nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrų suvaržymų ir kitas neigiamas pasekmes. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo I. B. (R.) pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti, ir nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

18. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas įvertino visas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, padarė motyvuotą išvadą, jog nuteistasis nepadarė pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, lygtinio paleidimo pritaikymas nuteistajam I. B. (R.) neužtikrintų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimo. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo I. B. (R.) (I. B. (R.)) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.