Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-10-17 · Byla Nr. PK-1429-276/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-10-17
Bylos Nr.
PK-1429-276/2016
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00085-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Robertas Rainys
Kaltinamasis
LR BK
Kategorijos
PK-1429-276/2016
Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00085-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 17 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainyssekretoriaujant Rasai Zdanavičieneidalyvaujant gynėjui Aleksandr Palamarčukprivačiai kaltintojai T. K., jos atstovei advokatei S. A.vertėjams Helenai Žemaitel, Audriui Krušnai

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. J., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, neištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, -

- kaltinama LR BK 140 str. 1 d.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. 2015-10-27 apie 13.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinėje, tarpusavio konflikto metu tyčia apdraskė T. K. veidą ir įkando į kairės plaštakos I pirštą, tuo sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamoji G. J. iš esmės savo kaltės nepripažino ir parodė, kad name (duomenys neskelbtini) nuomojamame bute kartu su sugyventiniu gyvena 4 metus, T. K. pažįsta iš matymo. Su T. K. ji nebendrauja, susitikus koridoriuje T. K. ką keikdavo rusiškai, šios kalbos ji nemoka, nesuprasdavo ko ši nori, ji nieko neatsakydavo ir tuo viskas baigdavosi. 2015-10-27 apie 13.00 val. ji grįžo į namus kartu su cerebraliniu paralyžiumi sergančiu mažamečiu sūnumi, laiptais abu lipo į viršų. Sūnus nesenai buvo operuotas, sunkiai vaikščiojo. Ties antru aukštu ji pamatė T. K., ji patraukė sūnų ir pati pasitraukė į šoną, kad ši galėtų praeiti, T. K. vietos buvo per mažai, ji rusų kalba nusikeikė ant jos sūnaus. Jai paklausus ar T. K. mažai vietos praeiti, ši sugriebė ją už šaliko ir pradėjo tempti į viršų, tampė už plaukų ir tada ji gindamasi įkando T. K. į pirštą, gindamasi galėjo T. K. apdraskyti veidą, į pilvą ji nespyrė. Ji buvo šoko būsenoje ir savo veiksmų gerai nepamena.

Paaiškinime policijai 2015-10-27 G. J. nurodė, kad 2015-10-27 apie 12.00 val. su sūnumi N. A. ėjo namo, lipo laiptais, ji ėjo pirma, sūnus ėjo iš paskos. Iš viršaus ėjo kaimynė ta puse kur N. ir ji pradėjo rusiškai šnekėti necenzūriniais žodžiais, ji pasakė sūnui pasitraukti, o T. K. ją apspjovė, ji spjovė atgal. Tada T. K. griebė ją už šaliko ir traukė laiptais žemyn, pagriebė už plaukų, o ji griebė jai už veido ir įkando į pirštą.

T. K. parodė, kad G. J. pažįsta 4 metus, jos gyvena (duomenys neskelbtini). Jokių santykių su G. J. ji nepalaikė ir nebendravo, tarp jų jokių konfliktų nebuvo. 2015-10-27 apie 13.00 val. ji ėjo į parduotuvę, leidosi laiptais, o G. J. su sūnumi laiptais lipo į viršų. Ji rusų kalba pasakė berniukui, kad šis pasitrauktų ir leistų praeiti. Ji negali pasakyti ar ją suprato G. J. ir jos sūnus, bet berniukas pasitraukė į šoną. Tuo metu G. J. ją pavadino debile, ji tai suprato ir dėl to pareiškė pastabą. G. J. sūnui ji jokių rusiškų keiksmažodžių nesakė, tokių žodžių ji nenaudoja, vaikus myli. Po jos pastabos G. J. supyko, eidama link jos nusirengė viršutinius drabužius ir juos numetė, pribėgusi spyrė jai į pilvą, prispaudė prie sienos, griebė už plaukų, ji bandė nustumti, G. J. sugriebė ją už rankos, ją prisitraukė ir įkando į nykštį, po to paleido ir spyrė į pilvą. Po šio įvykio jai pablogėjo sveikata, prasidėjo depresija, ji blogai miega, nerviniu pagrindu ją pykina, dėl rankos sužalojimo ji buvo priversta išeiti iš darbo, ilgai gydėsi. Ji pati jokio smurto G. J. atžvilgiu nenaudojo, už šaliko netampė, plaukų nerovė.

Šalies argumentai

2015-11-11 pareiškime policijai T. K. nurodė, kad 2015-10-27 12.55 val. išėjusi iš savo buto laiptinėje sutiko kaimynę su jos vaiku. Vaikas užstojo kelią laiptinėje, paprašius praleisti, kaimynė sureagavo labai agresyviai, pradėjo įžeidinėti. Paprašė nusiraminti, tačiau kaimynė iš visos jėgos spyrė jai į pilvą, įspėjus, kad kvies policiją, kaimynė dar labiau įsiuto, apdraskė jai visą veidą ir pradėjo kandžiotis, stipriai perkando rankos pirštą, išdraskė plaukus ir apspjaudė. Dėl visko patyrė didelį stresą.

Privataus kaltinimo skunde T. K. nurodė, kad 2015-10-27 namo laiptinėje sutiko kaimynę G. J. su vaiku, kurie užstojo jai kelią, ji negalėjo praeiti. Ji ramiai paprašė praleisti, kaimynės reakcija buvo netikėta, ji pradėjo garsiai šaukti, įžeidinėti ją. Paprašė nusiraminti ir pasitraukti, G. J. stipriai spyrė jai į pilvą, įspėjo, kad kvies policiją, dėl to G. J. sureagavo dar agresyviau, apdraskė jai veidą, įkando į rankos pirštą, ji prieš G. J. smurto nenaudojo, negrasino, nežemino (b.l. 1).

Liudytojas J. O. parodė, kad 2015-10-27 kartu su V. P. budinčio buvo pasiųsti į buitinį konfliktą. Iš pradžių jie užėjo pas T. K. į butą, matė, kad šiai apdraskytas veidas ir kruvinas pirštas. Ji buvo ištikta isterijos, aiškino, kad ją laiptinėje užpuolė kaimynė, įvyko konfliktas, ką dar aiškino T. K. – nepamena. G. J. paaiškino, kad su vaiku ėjo laiptais, su T. K. neprasilenkė, užkabino vaiką, viena rėkė rusiškai, kita lietuviškai, nesusikalbėjo ir pradėjo muštis, detaliau pasakojimo nepamena. Namo laiptinė buvo siaura, motina su vaiku praeitų lengvai, trečiam žmogui reikėtų glaustis prie sienos ir prasilenktų.

Liudytojas V. P. parodė, kad 2015-10-27 buvo atvykęs pagal iškvietimą į namą (duomenys neskelbtini). Detalių aplinkybių nepamena, bendravo su abejomis moterimis, viską užrašė tarnybiniame pranešime.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-10-27 apie 16.20 val. buvo gautas pranešimas iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės Lazdynų ligoninės slaugytojos, kad į ligoninę 15.35 val. buvo pristatyta Greitosios medicinos pagalbos T. K., kuri paaiškino, kad 2015-10-27 apie 13.50 val. ją sumušė kaimynė. Diagnozė: kairės plaštakos pirmojo piršto daugybinės kąstinės žaizdos, veido nubrozdinimai ir sumušimas.

Iš 2016-05-13 išrašo iš medicinos dokumentų matyti, kad T. K. skundžiasi plaštakų sąnarių skausmu, sukaustymu, patinimu. Objektyviai: periferinio artrito nėra, skausmingi riešų, plaštakų smulkieji sąnariai, artroziniai pakitimai, siuntimo tikslas – vengti fizinio darbo (b.l. 40).

Iš 2016-05-06 pažymos Nr. W/1-1225 matyti, kad T. K. buvo registruota darbo biržoje nuo 2016-02-08 (b.l. 41).

Iš 2016-04-06 pažymos Nr. KA PL1-9626 matyti, kad T. K. dirbo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015-05-19 iki 2015-06-01, nuo 2015-10-28 iki 2015-11-10 sirgo ir gavo ligos pašalpą, dirbo iki 2016-01-31, gavo socialinio draudimo išmokas nuo 2016-02-01 iki 2016-02-29 ir buvo atleista iš darbo 2016-02-29 vadovaujantis Darbo kodekso 127 str. 1 d. (b.l. 10-11).

Iš 2015-10-27 V. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-10-27 apie 13.00 val. pagal pranešimą atvyko pas pranešėją T. K., gyv. (duomenys neskelbtini), ši paaiškino, kad ją laiptinėje sumušė kaimynė G. J., gyvenanti (duomenys neskelbtini) bute, kad lipant laiptais sutiko G. J. su sūnumi, paprašė vaiko praleisti, tada G. J. jai apdraskė veidą, spyrė į pilvą, įkando į pirštą.

Iš paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo Nr. 89319 matyti, kad T. K. į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę kreipėsi 2016-10-27 13.59 val., skundėsi skausmu, stebimi daugybiniai veido nubrozdinimai, stebimos 2 kąstinės ir įplėštinės I p. žaizdos po 3 ir 5 mm, nežymiai kraujuoja, kraujotaka nesutrikusi, traumos aplinkybės – sumušė kaimynė, diagnozė – plėštinės – kąstinės I p. žaizdos, veido nubrozdinimai (b.l. 3).

Iš VšĮ Centro poliklinikos 2016-04-13 išrašo iš medicinos dokumentų matyti, kad T. K. buvo apžiūrėta 2015-10-28, 2015-11-03, 2015-11-10 dėl buitinės traumos, diagnozė S61.7, vestibulinis sutrikimas, nerimo sutrikimas, potrauminė depresija, nedarbingumo pažyma buvo išduota nuo 2015-10-28 iki 2015-11-10 (b.l. 4).

Iš pažymos matyti, kad liga – kodas S61.7 yra plaštakos daugybinės žaizdos (b.l. 79).

Įrodymų vertinimas:

T. K., kurią teisme atstovavo advokatas, nepasinaudojo savo teise teikti įrodymus, nesikreipė į specialistą ir nepateikė teismui išvados apie jai padarytus sužalojimus ir sveikatos sutrikdymo mastą, teismas nėra įpareigotas rinkti įrodymus už privatų kaltintoją savo iniciatyva (kai to nebuvo prašoma) pažeidžiant rungtyniškumo principą, tuo pačiu teisėjas nėra specialistas nustatyti sužalojimų mastą, iš to daro išvadą, kad G. J. LR BK 140 str. 1 d. kaltinama dėl fizinio skausmo sukėlimo.Nustatyta, kad T. K. su G. J. mažamečiu vaiku jai (G. J.) girdint kalbėjo rusų kalba, G. J. parodė, kad šios kalbos ji nemoka. Vertinant šią situaciją teismas daro išvadą, kad G. J. ir jos sūnus nesuprato ko iš jų nori T. K., kas sąlygojo konfliktinės situacijos kilimą ir dėl to kalta yra pati T. K., kuri ilgą laiką gyvendama Lietuvoje neišmoko valstybinės kalbos, kalbėjo su mažamečiu vaiku girdint jo motinai rusų kalba būdama įsitikinusi, kad ją turi suprasti asmuo, kuriam rusų kalba yra užsienio kalba ir jos mokėti jis neprivalo, dėl ko įvyko nesusikalbėjimas, ką patvirtino įvykio vietoje buvęs J. O., ko pasekoje kilo konfliktas, kurio metu buvo naudojama fizinė prievarta.Nustatyta, kad konflikte dalyvavo T. K. ir G. J., kitų asmenų jį mačiusių nebuvo, todėl teismas vertindamas jų abiejų parodymus, kurie yra visiškai skirtingi, vadovaujasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais apie T. K. sveikatos būklę, G. J. charakterizuojančia medžiaga, jų abiejų elgesiu teisiamųjų posėdžių metu, elementaria logika, ir iš to daro išvadas: G. J. ir T. K. yra emociškai jautrios asmenybės, tai sąlygojo ir sąlygoja jų reakcijas į aplinką ir aplinkinius, kurios, teismo nuomone, nebuvo ir nėra visiškai adekvačios susidariusioms situacijoms. T. K. rusų kalba nurodžius (paprašius) G. J. sūnų pasitraukti ir leisti jai praeiti, nors policininko J. O. parodymais buvo galima prasilenkti ir nepasitraukus, toks jos veiksmas nebuvo G. J. tinkamai suprastas ir įvertintas, priešingai, ji suprato, kad bandoma pakenkti sunkiai sergančiam jos mažamečiui vaikui, suveikė motiniški instinktai, kas išprovokavo neadekvatų ir agresyvų jos elgesį, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad būtent ji pirma užpuolė T. K.. T. K. neigia naudojusi bet kokį smurtą prieš G. J., tačiau įkandimo į pirštą aplinkybės leidžia teismui daryti logišką išvadą, kad jos ranka buvo ties G. J. galva ir ja buvo atliekami veiksmai prieš ją, ir tuo metu buvo įkasta į pirštą, nes T. K. parodymai, kad G. J. sugriebė jos ranką, prisitraukė prie burnos ir kando į pirštą yra visiškai nelogiški ir nebūdingi tokioms situacijoms.Aukščiau aptarti įrodymai duoda pagrindą teismui daryti išvadą, kad G. J. ir T. K. konfliktavo ir kontaktavo fiziškai, t.y. įvyko abipusės muštynės, kurių metu T. K. buvo apdraskytas veidas ir įkasta į pirštą, tai padarė G. J., G. J. buvo apstumdyta ir tampoma už plaukų (priešpriešinis skundas nepaduotas).Iš išdėstyto teismas daro išvadą, kad tarp G. J. ir T. K. vyko tarpusavio muštynės, ko pasekoje T. K. dėl veido apdraskymų ir piršto apkandžiojimo patyrė fizinį skausmą, tokie G. J. veiksmai nelaikytini savigyna ar jos ribų viršijimu. T. K. rašytiniuose dokumentuose nurodė, kad G. J. jai vieną kartą stipriai spyrė į pilvą, teisme parodė, kad spyrė du kartus, tačiau objektyviai tai patvirtinančių įrodymų nėra, medicininiuose dokumentuose galimi sužalojimai, kurie, teismo nuomone, turėjo atsirasti po labai stiprių smūgių, neužfiksuoti, todėl neįrodyta, kad jie buvo suduoti.Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d..

G. J. neteista, bausta administracine tvarka, dirba, jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę G. J. teismas atsižvelgia į jos asmenybę, šeimyninę ir turtinę padėtį, todėl daro išvadą, kad ji baustina laisvės apribojimo bausme.

Byloje T. K. pareiškė G. J. civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti 300 eurų advokato pagalbai apmokėti, 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti, tai motyvavo tuo, kad patyrė fizinį skausmą ir buvo pažeminta, buvo konstatuota potrauminė depresija, buvo pažeista psichologinė pusiausvyra, sutriko miegas, dėl patirtų sužalojimų buvo priversta nutraukti darbo santykius.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos dokumentų, T. K. prieš piršto sužalojimą sirgo, jai buvo konstatuoti artroziniai pakitimai riešų ir plaštakų rankų sąnariuose, rekomenduota vengti fizinio darbo, iš darbo ji buvo atleista ne dėl sveikatos būklės, o savo noru.

Teismas pripažįsta, kad dėl G. J. kaltų veiksmų T. K. jautė skausmą, patyrė dvasinius ir fizinius nepatogumus, todėl G. J. turi atlyginti jai padarytą turtinę žalą.

Įrodyta, kad advokatei T. K. sumokėjo 300 eurų, pagal atlikto darbo apimtį tai nėra aiškiai per didelė suma, todėl ji priteistina iš G. J..

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos specialistė prašo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 01 01).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjas sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str. str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu 6 mėnesiams, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu bendrauti su T. K. ir įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš G. J. 300 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 300 eurų advokato pagalbai apmokėti T. K. naudai.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos specialistės prašymo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Robertas RainysNuorašas tikras