Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Š. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas pagal LR BK 150 str. 4 dalį.

D. Š. seksualiai prievartavo mažametį, tai yra jis, 2009 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, dienos metu, tiksliai nenustatytu laiku, po namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptais, žinodamas, kad nukentėjusysis V. B. , gimęs (duomenys neskelbtini), yra mažametis, pasinaudodamas pastarojo bejėgiška būkle dėl mažametystės, pažadėdamas nukentėjusiajam V. B. duoti cigarečių, pats nusimovęs kelnes, liepė nukentėjusiajam V. B. čiulpti jo lytinį organą, po ko pastarasis tenkino jo lytinę aistrą oraliniu būdu, tokiu būdu jis, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle dėl mažametystės, tenkino savo lytinę aitrą oraliniu būdu prieš šio valią.

Apklaustas kaltinamuoju D. Š. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2009 metais, datos tiksliai neprisimena, V. jo paprašė duoti cigaretę. Tuomet jis juokaudamas jam pasakė “pačiulpk”, ir pastarasis sutiko. Tada jie abu nuėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio 42 A namo, kur abu palindo po laiptais. Jis nusimovė kelnes ir atsisėdo ant pakylos, o V. prie jo pritūpė. V. pats suprato ką reikia daryti. Jis į burną įsidėjo jo lytinį organą ir čiulpė. Tai truko 10-15 sekundžių. Kai V. čiulpė jo lytinį organą, jam buvo malonu, jis pasidarė didesnis. Jis anksčiau buvo matęs filmuose kaip tai daroma, pats to niekada nebuvo bandęs. Tai įvyko 2009 metų vasaros pabaigoje. Po to, niekada V. nėra prašęs pačiulpti jo lytinį organą. Su V. susipykęs nebuvo, normaliai bendravo, tačiau kaip sužinojo, jog V. jį apkalbėjo, teigdamas, kad jis pastarajam čiulpė lytinį organą tris kartus, jis dėl to labai supyko. Jis pats V. klausė kodėl jis meluoja. Į tai V. paaškino, kad taip liepė sakyti mama. Jis iš kitų vaikų pasakojimų yra girdėjęs, kad V. dar vienam čiulpė jo lytinį organą, tai yra jaunesniam už jį E.. Be to, kaltinamasis paaiškino, kad jis V. negrąsino, nesakė, kad primuš, jei šis nečiulps jo lytinio organo.

Teisme buvo perskaityti kaltinamojo D. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis apklaustas 2009 10 15 pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad vasaros pabaigoje sutiko V. B. , kuris jo paprašė užrūkyti. Jis jam pasiūlė tris cigaretes mainais už pačiulpimą lytinio organo. V. iš karto sutiko. Viskas įvyko po namo laiptais. Jis pats nusimovė kelnes ir V. pats įsidėjo į burną jo lytinį organą. Jis lingavo galva pirmyn, atgal, o jis jam padėjo rankomis. Viskas truko 10-15 sekundžių, nes jis (D. Š. ) pats dauiau nenorėjo. Po to, jis užsimovė kelnes, davė V. tris cigaretes ir abu nuėjo į kiemą, kur abu žaidė. Jam tai patiko. Vieną kartą, vėliau, po šio įvykio jie buvo susimušę, todėl V. gali jį apkalbėti. Įvykio metu jis V. nieko nedarė, cigaretes turėjo kelnių kišenėje, jokio cukraus su savimi neturėjo. Be to, jis prie ligoninės su V. B. nieko nedarė, to nebuvo kas nurodyta įtarime, tai buvo tik vieną kartą už tris cigaretes. Kitų dviejų kartų nebuvo. Namas, po kurio laiptais tai įvyko, buvo raudonų plytų, sujungtas. Šalia nėra parduotuvių. V. tai atliko su juo dėl cigarečių, kitaip tai nebūtų daręs. Jis nežinojo kiek yra V. metų. Jis nebuvo prie pastatų, kurie nurodyti byloje. Jis pažįsta T. K. , D. B. , su jais santykiai normalūs, susipykę nebuvo. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu buvo parodytos nuotraukos, esančios prie 2009 m. spalio 9 d. apžiūros protokolo (įvykio vietos) (t.1,b.l.102-103). Šiuos ikiteisminiame tyrime duotus parodymus D. Š. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b.l.105-113).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. Š. patvirtino šiuos parodymus bei papildomai paaiškino, kad neprisimena, kada trenkė V. prieš ar po šio įvykio. V. sakė, kad jam mama liepė sakyti, kad jis jo lytinį organą čiulpė tris kartus.

Kaltinamojo D. Š. atstovė pagal įstatymą R. Š. parodė, kad ji nieko nežinojo apie įvykį iki kol nebuvo iškviesta į policijos komisariatą, kur jai paaiškino, kad D. pareikšti tokie kaltinimai. Po to, apie tai kalbėjo su D.. Jis pripažino, kad blogai pasielgė.D. jai sakė, kad V. jam čiulpė lytinį organą tik vieną kartą. Ji nežino kodėl kaltinime nurodyta, kad tai buvo tris kartus.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu LR BPK 276 str. 2 dalies pagrindu, buvo perskaityti mažamečio nukentėjusiojo V. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2009 09 29 jis apklaustas Zarasų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad D. Š. jam liepė liesti pastarojo lytinį organą lūpomis. Jis D. Š. taip darė 3 kartus. Pirmą kartą, tai buvo vasara, maždaug pietų metu. Būnant mikrorajone, po laiptais, D. Š. jam liepė čiulpti pastarojo lytinį organą. D. Š. jam į burną buvo įkišęs apie pusę savo lytinio organo. Pirmą kartą už lytinio organo čiulpimą D. Š. jam davė tris cigaretes. Antrą kartą viskas vyko toje pačioje vietoje. Viskas užtrūko kiek ilgiau. D. Š. jam liepė čiulpti ir jis čiulpė. Už lytinio organo čiulpimą D. Š. jam davė vieną cigaretę. Trečią kartą vėl viskas vyko toje pačioje vietoje. Trečią kartą už lytinio organo pačiulpimą D. Š. jam davė tris cigaretes. Tarp pirmojo ir antrojo kartų praėjo maždaug savaitė laiko, o tarp antrojo ir trečiojo kartų irgi praėjo maždaug savaitė laiko. Visus tris kartus viskas vyko pietų metu. (b.l. 16-17, 18). Teisme buvo peržiūrėtas ir mažamečio nuketnėjusiojo V. B. apklausos vaizdo įrašas (t.1, b.l.41).

Nukentėjusiojo mažamečio V. B. atstovė pagal įstatymą D. S. teisme parodė, kad apie tai, kad jos sūnus V. čiulpė D. Š. lytinį organą, jai pasakė jų kaimynas T. K. , kuris tuo metu mokėsi trečioje klasėje. Jis sakė, kad matė kaip V. čiulpė. T. sakė, kad jis tada buvo kartu su V. ir D. Š. po tais namo laiptais. Taip pat ir jos kitas sūnus D. matė kaip V. čiulpė D. Š. lytinį organą, tačiau pastarasis jai apie tai nieko nesakė. Tai sužinojusi, ji papasakojo socialinei darbuotojai, o ji pranešė Vaikų teisių apsaugos skyriui. Ji pati apie įvykį su sūnumi V. nekalbėjo. V. yra savotiško charakterio, kartais linkęs fantazuoti, pasakoti nebūtas istorijas. T. pasakojo, kad D. Š. ant lytinio organo užsibarstė cukraus ir liepė V. čiulpti. T. jai pasakojo tik apie vieną kartą. Apie kitus kartus ji nieko nežino. Ji pati savo sūnui V. neliepė sakyti, kad tai jis darė tris kartus.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo perskaityti D. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2009 10 07 D. S. , apklausta liudytoja parodė, kad 2009-09-17, jos sūnus D. B. atėjo į namus ir pasakė, kad jis su draugu T. K. matė, kaip D. Š. nusivedė V. B. už ligoninės bei girdėjo kaip D. Š. pasakė V. B. - „Čiulpk“, jeigu nečiulpsi gausi ar tai pasakė kažką panašaus, be to girdėjo kaip pastarasis V. B. už tai pažadėjo duoti 3 cigaretes. Jai D. B. pasakė, kad matė kaip V. B. čiulpė D. Š. lytinį organą, po ko pastarasis V. B. davė cigarečių. Be to, jos sūnus D. B. , jai pasakė, kad tai buvo jau ne pirmas kartas. Anksčiau D. Š. buvo davęs V. už čiulpimą vieną cigaretę. Ji bandė apie tai kalbėti su pačiu V., bet jis visą laiką tylėjo ir apie tai nieko jai nepasakojo (t.1, b.l. 56-57). Teisme nukentėjusiojo atstovė paga įstatymą D. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai paaiškino, kad ji teisme iš dalies kitaip paaiškino jai žinomas aplinkybes, kadangi šiuo metu jau nevisiškai viską prisimena. Jai yra žinoma, kad V. D. Š. lytinį organą čiulpė tik vieną kartą. Apie įvykį jai pasakojo jos sūnus D. B. . Būtent iš jo ji sužinojo patį faktą, bet neatsimena kada ir kur tai buvo. Ji mano, kad jos sūnus V. fantazuoja, jog jis čiulpė lytinį organą tris kartus. Žala jiems yra pilnai atlyginta, kaltinamajam ir jo atstovei jokių pretenzijų neturi.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu LR BPK 276 str. 2 dalies pagrindu, buvo perskaityti mažamečių liudytojų T. K. ir D. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei peržiūrėti jų apklausos vaizdo įrašai (t.1,b.l.41).

2009 09 29 T. K. apklaustas Zarasų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad matė kaip V. čiulpia. Š. tuo metu buvo atsitūpęs ir buvo be kelnių, o V. buvo atsiklaupęs ant kelių ir čiulpė. Š. lytinis organas buvo didelis. Š. pasakė, kad V. duos tris cigaretes už čiulpimą. Po to Š. pasakė, kad užtenka ir davęs cigaretes nuėjo (t.1,b.l. 78-79).

2009 09 29 D. B. apklaustas Zarasų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad D. Š. jo broliui V. B. pasiūlė pačiulpti lytinį organą, už tai pažadėdamas duoti tris cigaretes. Jis buvo pasislėpęs ir matė kaip V. B. čiulpė D. Š. lytinį organą. D. Š. vertė V. B. tai daryti, sakydamas jei nečiulpsi, tai primušiu. Anksčiau D. Š. yra mušęs V. B. už tai, kad šis nedavė saldainių. Minėtas įvykis buvo antradienį, tai buvo 15-tą mėnesio dieną. Jis matė kaip keitėsi D. Š. lytinis organas, iš pradžių buvo nukaręs, po to atsistojo. Apie tai ką matė, jis papasakojo savo mamai (t.1,b.l. 66-67).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. Š. buvo atlikta ambulatorinė kompleksinė Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė. 2010 03 04-04 06 Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos išvados: D. Š. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, jam konstatuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, kuris jam netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; jis šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam konstatuojamas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, kuris jam netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; D. Š. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje; D. Š. dėl jo psichikos būsenos nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių; D. Š. , atsižvelgiant į jam būdingus individualius psichologinius ir amžiaus ypatumus, iki įvykio ir įvykio metu jam inkriminuojamą elgesį sugebėjo įvertinti kaip netinkamą, pakankamai teisingai suvokė savo veiksmų esmę; D. Š. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu buvo suėję 14 metų, jo psichikos, psichologiniai ir kt. ypatumai atitiko ir atitinka jo amžiaus tarpsnio normas. (t.1, b.l. 128-130).

Teisiamajame posėdyje dalyvavusi teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė A. Š. patvirtino savo išvadą dėl kaltinamojo D. Š. atlikto psichologinio tyrimo ir papildomai paaiškino, kad D. Š. yra prieštaraujantis vaikas, linkęs vengti atsakomybės už savo netinkamą elgesį prieš autoritetus, t.y. tėvus, mokytojus ir panašiai. Buvo nustatyta, kad jo emocijos yra greitai sužadinamos, jam būdingas paviršutiniškumas, greito rezultato siekimas. Tyrimo metu D. Š. buvo užduoti klausimai apie lytinius santykius ir buvo išsiaiškinta, kad jis suprato jam inkriminuojamą veiką. D. Š. nebuvo nustatyta jokių psichologinių bei emocinių ypatumų, kurie neatitiktų jo amžiaus. Tyrimo metu D. Š. akcentavo, kad tai buvo tik vieną kartą. D. Š. teigimu, jam V. papasakojo, kad tai darė savo draugui, todėl jis pagalvojo, kad ir jam tai reikia padaryti. Teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė V. K. teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino duotą išvadą apie kaltinamojo D. Š. atliktą tyrimą ir papildomai paaiškino, kad ne vieną kartą iš skirtingų įstaigų buvo pateikiama neigiama D. Š. charakteristika. Jis buvo pašalintas iš mokyklos, įrašytas į rizikos grupę, charakteristikose akcentuojama, kad jis agresyvus, muša vaikus. Jis nelinkęs valdytis ir pakeisti savo elgesį. Pagal savo amžių D. Š. galėjo suprasti, kad jis traumuoja ir žemina vaiką.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta ambulatorinė kompleksinė Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė ir nukentėjusiajam V. B. . 2010 03 09-04 09 Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota: 1) V. B. iš mažens, tame tarpe ir jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos metu, jam konstatuotas lengvas protinis atsilikimas; 2) V. B. nesirgo ir neserga lėtiniu psichikos sutrikimu; 3) V. B. , atsižvelgiant į individualius psichologinius ir amžiaus ypatumus, gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti teisingus parodymus; 4) V. B. , atsižvelgiant į individualius psichologinius ir amžiaus ypatumus, negalėjo pilnai suprasti su juo atliktų veiksmų pobūdžio, negalėjo ir negali suprasti su juo atliktų veiksmų reikšmės, todėl negalėjo tiems veiksmams pasipriešinti; 5) V. B. ekspertizės metu padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas (t.1, b.l. 38-40).

Teisiamajame posėdyje Teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė A. Š. patvirtino duotą išvadą ir papildomai paaiškino, kad V. B. parodymai apie tai kiek kartų jis buvo seksualiniai prievartaujamas yra prieštaringi. Šį vaiką yra lengva sutrikdyti, ypatingai užduodant tą patį klausimą pakartotinai. Dėl to, kiek kartų tai buvo, jau ekspertizės metu, jis skirtingai kalbėjo pas ją ir pas psichiatrę ekspertę. Pas psichiatrę ekspertę minėjo tris kartus, o pas ją sakė - vieną ar du kartus. Jo gebėjimai neatitinka nei vidurkio, nei žemos normos, kadangi yra dar žemesni. V. B. gali duoti parodymus apie konkrečius įvykius, bet ilgainiui juos gali nevalingai užmiršti ar supainioti. Įvertinus sutuaciją, tikėtina, kad V. B. painiojasi, ypač jei tas pats klausimas užduodamas antrą kartą, nes tada vaikas nežino kaip reaguoti, pasimeta. Jis yra lengvai sutrikdomas. Jį lengva patraukti iškrėsti išdaigas. V. B. yra rizikos grupės vaikas, kadangi jis nesugeba kritiškai vertinti aplinkos. Ekspertizės metu negalima buvo nustatyti, ar V. B. suprato su juo atliekamo veiksmo esmę, nes jis į šia tema užduodamus klausimus neatsakinėjo, iš karto tapo drovus, nuleido žvilgsnį žemyn bei droviai šypsojosi. Tačiau pagal jo amžių ir jo intelektinius gebėjimus, mano, kad jo žinios abejotinos, o jei ir ką žino, tai tos žinios yra paviršutiniškos, ribotos. Tuo labiau, jis apie seksualinę prievartą nieko nesupranta. V. B. negalėjo pilnai suprasti su juo atliekamų veiksmų pobūdžio ir jų reikšmės. V. B. nesakė, kad D. Š. naudojo smurtą ar būtų grasinęs tai padaryti. V. B. nesugeba atspindėti savijautos, negali pasakyti kaip jaučiasi ir tuo labiau ką tuo metu jautė. Tai atitinka jo intelektinius gebėjimus, kurie yra labai žemi. Individualiai su V. B. įmanoma įeiti į kontaktą, bet kontaktas yra labai apsunkintas. Teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė V. K. teismo posėdyje taip pat patvirtino duotą išvadą, ir papildomai paaiškino, kad V. B. yra nustatytas protinis atsilikimas, pažemėjęs intelektas, neišraiškingos emocijos, kalba neišvystyta. Ekspertizės metu V. B. jai nesakė, kad ,,D. man liepdavo čiulpti jo pimpalą“. Esant protiniam atsilikimui yra normalu painioti skaičius, bet pagrindines aplinkybes jis gali atpasakoti.

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje pilnai įrodyta, kad kaltinamasis D. Š. seksualiai prievartavo mažametį V. B. ir ši jo veika pilnai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto LR Baudžiamojo kodekso 150 str. 4 dalyje. Byloje nustatyta, kad D. Š. 2009 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje (tiksliai nenustatytu laiku), po namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptais, žinodamas, kad nukentėjusysis V. B. , gimęs (duomenys neskelbtini), yra mažametis, pasinaudodamas pastarojo bejėgiška būkle dėl mažametystės, pažadėdamas nukentėjusiajam V. B. duoti cigarečių, pats nusimovęs kelnes, liepė nukentėjusiajam V. B. čiulpti jo lytinį organą, po ko pastarasis tenkino jo lytinę aistrą oraliniu būdu, tokiu būdu jis, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle dėl mažametystės, tenkino savo lytinę aitrą oraliniu būdu prieš šio valią.

Kaltinamasis D. Š. pilnai pripažino įvykdęs šį nusikaltimą, paaiškino įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad mažametis V. B. paprašė jo cigarečių, jis jų pažadėjo duoti su sąlyga, jei šis pačiulps jo lytinį organą. Pastarasis sutiko ir jie abu nuėjo po gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptais, kur D. Š. , nusimovus kelnes, mažametis V. B. įsidėjo jo lytinį organą į burną ir jį čiulpė. D. Š. paaiškino, kad tai jam teikė malonumą, jis pats nurodė V. B. , kada baigti šiuos veiksmus. Po to, jis davė mažamečiui V. B. cigarečių. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtino ir mažametis nukentėjusysis V. B. , kuris paaiškino esmines įvykio aplinkybes. Mažamečio seksualinio prievartavimo faktą patvirtina ir liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklausti mažamečiai T. K. bei nukentėjusiojo brolis D. B. , kurie teigė matę, kaip V. B. čiulpė D. Š. lytinį organą. Tai patvirtina ir nukentėjusiojo V. B. atstovės pagal įstatymą D. S. parodymai, kuri teisme patvirtino, kad apie jo sūnaus V. B. atžvilgiu įvykdytą seksualinį prievartavimą jai pasakė jos vyresnysis sūnus D. B. . Jai yra žinoma, kad V. D. Š. lytinį organą čiulpė tik vieną kartą.

Atlikta ambulatorinė kompleksinė Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė nustatė, kad mažamečiui V. B. yra konstatuotas lengvas protinis atsilikimas. Jis, atsižvelgiant į individualius psichologinius ir amžiaus ypatumus, negalėjo pilnai suprasti su juo atliktų veiksmų pobūdžio, negalėjo ir negali suprasti su juo atliktų veiksmų reikšmės, todėl negalėjo tiems veiksmams pasipriešinti.

Įvertinant išdėstytą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis D. Š. savo lytinę aistrą tenkino oraliniu būdu prieš mažamečio nukentėjusiojo V. B. valią, pasinaudodamas jo bejėgiška būkle dėl mažametystės. Kaltinamasis D. Š. suvokė, kad V. B. yra mažametis ir ta jo būkle pasinaudojo. Tai patvirtina jo paties parodymai, kuriuose jis paaiškino, kad apie lytinės aistros tenkinimą oraliniu būdu jis buvo matęs filmuose, todėl norėjo ir pats tai pabandyti, o mažamečiui V. B. paprašius jo cigarečių, mainais už jas, paprašė tenkinti jo lytinę aistrą. Jam tai sukėlė malonumą. Tai, kad kaltinamasis D. Š. turėjo ir galėjo suvokti, jog nukentėjusysis V. B. yra mažametis, teismas daro išvadą, vertindamas ir V. B. fizinius duomenis bei jo asmenines savybes – jis itin vaikiškos išvaizdos, smulkaus kūno sudėjimo, jo intelektiniai gebėjimai yra itin žemi. Tuo tarpu, kaip matyti iš Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės, atliktos kaltinamojo D. Š. atžvilgiu, jis gi iki įvykio ir įvykio metu jam inkriminuojamą elgesį sugebėjo įvertinti kaip netinkamą, pakankamai teisingai suvokė savo veiksmų esmę; D. Š. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu buvo suėję 14 metų, jo psichikos, psichologiniai ir kt. ypatumai atitiko ir atitinka jo amžiaus tarpsnio normas.

Pažymėtina ir tai, kad LR BK 150 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, tai yra ji laikoma baigta nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkinto lytinę aistrą. Taigi, teismas pripažįsta pilnai įrodyta kaltinamajam D. Š. padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 4 dalyje.

Tačiau teismas šalina iš D. Š. pareikšto kaltinimo aplinkybes, jog jis pagrasino V. B. primušti, jei šis netenkins jo lytinės aistros oraliniu būdu ir tokiu būdu grasino panaudoti pastarojo atžvilgiu fizinį smurtą. Šios aplinkybės teisme nebuvo įrodytos. Tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. Kaltinamasis D. Š. neigė grasinęs nukentėjusiajam V. B. fiziniu smurtu. Nukentėjusysis V. B. taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog D. Š. grasino jį sumušti, jei šis atsisakys tenkinti jo lytinę aistrą. Tai nepatvirtino ir nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą D. S. , kuri apie įvykį sužinojo iš savo sūnaus D. B. . Tokių aplinkybių nenurodė ir liudytojas T. K. . Todėl nėra pagrindo tikėti vien tik mažamečio nukentėjusiojo brolio D. B. parodymais, kur jis paaiškino, kad D. Š. grasino V. B. primušti, jei šis nečiulps jo lytinio organo. Šio liudytojo parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti parodymai. Todėl teismas jais tiki ir vertina kaip kaltinamojo kaltę patvirtinančius įrodymus tiek, kiek tai patvirtinta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Be to, D. Š. buvo kaltinamas pagal LR BK 150 str. 4 dalį ir dėl to, kad jis 2009 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, dienos metu, tiksliai nenustatytu laiku, po namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptais, žinodamas, kad nukentėjusysis V. B. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametis, pasinaudodamas pastarojo bejėgiška būkle dėl mažametystės, pažadėdamas nukentėjusiajam V. B. duoti cigarečių bei pagrasinęs, kad pastarąjį primuš jei šis netenkins jo lytinės aistros oraliniu būdu, nusimovęs kelnes, liepė nukentėjusiajam V. B. čiulpti jo lytinį organą, po ko pastarasis tenkino jo lytinę aistrą oraliniu būdu, tokiu būdu jis, grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle dėl mažametystės, tenkino savo lytinę aitrą oraliniu būdu prieš šio valią;

taip pat jis, 2009 m. rugsėjo 15 d., dienos metu, tiksliau nenustatytu laiku, po namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptais, žinodamas, kad nukentėjusysis V. B. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametis, pasinaudodamas pastarojo bejėgiška būkle dėl mažametystės, pažadėdamas nukentėjusiajam V. B. duoti cigarečių bei pagrasinęs, kad pastarąjį primuš jei šis netenkins jo lytinės aistros oraliniu būdu, nusimovęs kelnes, liepė nukentėjusiajam V. B. čiulpti jo lytinį organą, po ko pastarasis tenkino jo lytinę aistrą oraliniu būdu, tokiu būdu jis, grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle dėl mažametystės, tenkino savo lytinę aitrą oraliniu būdu prieš šio valią.

Bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje, šie kaltinamajam D. Š. pareikšti kaltinimai nebuvo įrodyti.Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti pagrįsta išvadą, kad buvo įvykdyti šie nusikaltimai mažamečio V. B. atžvilgiu.

Kaltinamasis D. Š. nepripažino įvykdęs šiuos jam inkriminuotus nusikaltimus. Jis, kaip aukščiau nurodyta, pripažįsta tik vieną kartą tenkinęs savo lytinę aistrą prieš mažamečio V. B. valią oraliniu būdu. Nežino kodėl V. B. jį apkalba. Pats mažametis nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai (kiek jis gali tai padaryti pagal savo intelekto lygį) papsakojo apie tai kai pirmą kartą, 2009 metų vasaros pabaigoje, D. Š. jam liepė čiulpti jo lytinį organą po namo laiptais. Tuo tarpu apie kitus du kartus, kaip nurodyta kaltinamajame akte, 2009 m. rugsėjo mėnesio pradžioje ir to paties mėnesio 15 dieną, jis jokių konkrečių aplinkybių nurodyti negalėjo. Jo motina D. S. taip pat teisme patvirtino, jog jai yra žinoma tik apie jos sūnaus vieną seksualinio prievartavimo faktą, vasaros pabaigoje. Ji mano, kad jos sūnus V. fantazuoja, jog jis čiulpė lytinį organą tris kartus. Tai, kad mažametį V. B. lengva sutrikdyti, jis gali painiotis atpasakodamas įvykius, teisme patvirtino ir teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė A. Š. , atlikusi V. B. psichologinį tyrimą. Ji akcentavo, jog šį vaiką yra lengva sutrikdyti, ypatingai užduodant tą patį klausimą pakartotinai. Dėl to, kiek kartų tai buvo, jau ekspertizės metu, jis skirtingai kalbėjo pas ją ir pas psichiatrę ekspertę. Pas psichiatrę ekspertę minėjo tris kartus, o pas ją sakė - vieną ar du kartus. Jo gebėjimai neatitinka nei vidurkio, nei žemos normos, kadangi yra dar žemesni. Įvertinant išdėstytą, nėra pagrindo tikėti nukentėjusiojo V. B. parodymais apie jo atžvilgiu įvykdytą seksualinį prievartavimą 2009 metų rugsėjo mėn. pradžioje ir to mėnesio 15 dieną, kaip nurodyta kaltinime. Teismas daro išvadą, kad mažametis nukentėjusysis V. B. , būdamas seksualiai prievartautas D. Š. , vieną kartą 2009 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, ir apie tai apklaustas keletą kartą (liudytojo apklausos bei parodymų patikrinimo vietoje metu, atliekant ekspertizę) pagal savo intelekto lygį negalėjo nuosekliai atpasakoti šio įvykio aplinkybių, painiojo įvykio datą ir vietą. Kaip jau nustatyta šiuo nuosprendžiu, nukentėjusiojo parodymai, vertinant juos įrodymų viseto kontekste, patvirtina vieną seksualinio prievartavimo faktą, tačiau negali būti pagrindu apkaltinti D. Š. įvykdžius nusikaltimus V. B. atžvilgiu ir 2009 metų rugsėjo mėnesio pradžioje bei to mėnesio 15 dieną. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jau nuo iktieisminio tyrimo pradžios mažametis nukentėjusysis savo parodymuose nebuvo nuoseklus. Iš pradžių buvo nurodyta, kad nusikaltimas buvo įvykdytas prie ligoninės (duomenys neskelbtini) (įvykio vietos apžiūros protokolas –t.1,b.l.9-14; apklaustas pas ikiteisminio tyrimo metu – parodė, kad tai buvo mikrorajone prie laiptų (t.1, b.l.16-18), tačiau vietos nurodyti negalėjo – parodymų patikrinimo vietoje protokolas – t.1, b.l.20-23). Be to, liudytojais apklaustų mažamečių D. B. ir T. K. parodymai taip pat negali būti vertinami kaip kaltinamojo D. Š. kaltę patvirtinantys įrodymai, dėl jam inkriminuotų nusikaltimų 2009 metų rugsėjo mėnesio pradžioje ir rugsėjo 15 dieną. Apklaustas pas iktieisminio tyrimo teisėją mažametis liudytojas D. B. parodė, kad matė kaip tai vyko vieną kartą, tai buvo prie namo, kur jie gyvena (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.66); parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas D. B. parodė vietą, kaip nurodė, mikrorajone, tai yra ertmę, esančią po namo, adresu (duomenys neskelbtini), balkonu (t.1, b.l.71-76). Tuo tarpu, liudytojas mažametis T. K. parodė vietą, esančią po namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptais (t.1, b.l.80-85). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad abu liudytojai parodė, kad jie vieną kartą, abu, kartu pasislėpę, stebėjo kaip mažametis V. B. čiulpė D. Š. lytinį organą, tačiau nurodė skirtingą įvykio laiką ir vietą. Todėl teismas neturi pagrindo šių asmenų parodymų vertinti kaip atitinkančių faktines aplinkybes. Byloje nėra kitų įrodymų, kurie leistų tvirtinti, kad D. Š. seksualiai prievartavo oraliniu būdu mažametį V. B. prieš jo valią 2009 metų rugsėjo pradžioje bei rugsėjo 15 dieną, po namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptais, kaip nurodytą kaltinime. Todėl kaltinamasis D. Š. išteisinamas pagal LR BK 150 str. 4 dalį, nepadarius jam veikos turinčios nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.) dėl jam inkriminuotų nusikaltimų 2009 metų rugsėjo mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku bei dėl 2009 m. rugsėjo 15 dienos jam inkriminuoto nusikaltimo.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.) bei į bei į LR baudžiamojo kodekso 91 str. numatytus bausmės skyrimo ypatumus nepilnamečiams.

Kaltinamasis D. Š. anksčiau neteistas (t.1, b.l.134), tačiau laikotarpiu nuo 2009-03-16 iki 2009-05-14 jo atžvilgiu buvo priimti 4 nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nustačius, kad jis veikų padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (t.1, b.l. 135-136, 137-138, 139-140, 141-142), jis į priklausomybių ligų ir psichiatro kabinetų įskaitas neįrašytas (b.l. 120). Kaip matyti iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos, D. Š. yra įrašytas į rizikos grupės vaikų apskaitą (b.l. 144-145), VšĮ Zarasų r. Socialinių paslaugų centro rašte jis charakterizuojamas neigiamai (t.1, b.l.149), (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pateiktoje D. Š. charakteristikoje pastarojo elgesys po įvykio vertinamas teigiamai (b.l. 147). Be to, šiuo metu D. Š. atžvilgiu yra pradėtas naujas iktieisminis tyrimas pagal LR BK 129 str. 1 dalį (t.2, b.l.26).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei savo noru pilnai atlygino žalą (t.1, b.l.60-62) – LR BK 59 str. 1 d. 3 p. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui D. Š. įvykdė prieš mažametį, pats būdamas labai jauno amžiaus, sulaukęs vos 14 metų. Įvykdytas nusikaltimas pagal LR BK 11 str. nuostatas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (LR BK 11 str. 6 d.). Baudžiamojo kodekso 150 str. 4 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytą bei atsižvelgdamas į LR BK 91 str. numatytus bausmės skyrimo ypatumus nepilnamečiams, daro išvadą, kad kaltinamajam turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos terminą artimą sankcijoje numatytam minimumui. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgęs ir į kaltinamojo nusikalstamus polinkius (keturis kartus atsisakyta pradėti jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl jo amžiaus, šiuo metu jo atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas), į jo neigiamai vertinamą elgesį mokymosi įstaigose (išskyrus mokyklą, kurioje pradėjo mokytis po šio nusikaltimo padarymo), be to, į tai, kad įvykdė labai sunkų nusikaltimą. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę.

Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje D. Š. nebuvo paskirta kardomoji priemonė. Teismas sprendžia, kad iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. Š. šioje byloje skirtina kardomoji priemonė – suėmimas, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (LR BPK 119 str., 122 str. 1 d. 1, 3 p.p.). Teismas atsižvelgia į tai, kad buvo įvykdytas labai sunkus nusikaltimas, už kurį skiriama reali laisvės bausmė, be to, jis dar iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos yra suimtas kitoje byloje, suėmimo terminas baigiasi 2010 12 13 dieną (t.2, b.l.26). Todėl yra pagrindo manyti, kad D. Š. , paleistas į laisvę, gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų, vengdamas jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės bei daryti naujus nusikaltimus.

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308, 313 str. str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR baudžiamojo kodekso 150 str. 4 dalyje (nusikaltimas 2009 metų rugpjūčio mėn. pabaigoje) ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

D. Š. išteisinti pagal LR baudžiamojo kodekso 150 str. 4 dalį dėl jam inkriminuotų nusikaltimų 2009 metų rugsėjo mėn.pradžioje ir 2009 metų rugsėjo 15 dieną, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. Š. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą ir suimti jį teismo salėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2010 12 03.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.