- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-13
- Bylos Nr.
- 2S-368-153/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Evaldo Burzdiko, Eduardas Monkevičius
- Atsakovas
- J. V.
- Ieškovas
- G. V.
Procesinio dokumento kategorija122.1.,122.3,122.5.,75.9.,110.1.
NUTARTIS
2007 m. kovo 13 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 12 d. nutarties, dėl laikinųjų apsaugos priemonių - laikino išlaikymo priteisimo, civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei J. V. dėl santuokos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 12 d. nutartimi atmetė atsakovės J. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti 500 Lt dydžio per mėnesį laikiną išlaikymą iš ieškovo G. V..
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad ieškovas G. V. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti santuoką tarp jo ir atsakovės J. V. dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė iš ieškovo priteisti atsakovei laikiną išlaikymą - 500 Lt per mėnesį, nurodė, kad yra nėščia, nėštumas 30 sav., dėl to yra nedarbinga.
Teismas, nurodė, kad, vadovaujantis CK 3.65 str. ir atsižvelgiant į vieno sutuoktinio interesus, galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, jeigu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės sutuoktinio teisės. Pagal CK 3.72 str., reglamentuojantį sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimus, teisė į išlaikymą siejama su turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, tai yra neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka asmeniui reikalaujančiam išlaikymo. Atsakovė J. V. prašymo priteisti laikiną išlaikymą nepagrindė jokiais įrodymais apie savo turtinę padėtį, kurie pagrįstų išlaikymo reikalingumą, nepateikė duomenų apie ieškovo gaunamas pajamas, prašymą grindė išrašu iš medicininių dokumentų apie nėštumą. Laikino nedarbingumo aplinkybė nėra pripažįstama išlaikymo reikalingumo prezumpcija, numatyta CK 3.72 str. 2 d., be to, atsakovė dėl laikino nedarbingumo finansinių nuostolių nepatiria, kadangi nedarbingumo laikotarpiu mokama 100 proc. uždarbio pašalpa. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės J. V. prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais išlaikymo reikalingumą.
Žemesnės instancijos teismas
Atskiruoju skundu teismo nutartį apskundusi atsakovė J. V. nesutiko su teismo nutartimi dėl šių motyvų:
1) sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, liko neatskleista šio klausimo esmė. Teismas, atmesdamas jos prašymą, neįsigilino į atsakovės ir ieškovo turtinę padėtį. Teismui atmetus atsakovės prašymą priteisti jai laikiną išlaikymą jos nedarbingumo ryšium su nėštumu laikotarpiu, atsakovės interesai bei turtinės ir asmeninės neturtinės teisės liko pažeistos. Pagal CK 3.72 str.2 d., preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Atsakovė pateiktas rašytinis įrodymas patvirtina jos nedarbingumą dėl sveikatos būklės, todėl ji turinti teisę į laikiną išlaikymą;
2) CK 3.72 str. 5d. numato, kad teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į išlaikymo reikalingumą, abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes. Teismas, atmesdamas atsakovės J. V. prašymą, šių įstatyme nurodytų aplinkybių netyrė, neišreikalavo dokumentų apie ieškovo gaunamas pajamas, turėjo ištirti kito sutuoktinio turtinę padėtį. Atsakovė pati negali gauti pažymos apie ieškovo darbo užmokesčio dydį. Vadovaujantis CPK 376 str. 1 d., bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Teismas šeimos bylose turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, taip pat teismas gali taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą;
3) ieškovas dirba LR Generalinėje miškų Urėdijoje, Generalinio miškų urėdo pavaduotoju, gauna apie 8 000 Lt per mėnesį darbo užmokestį, todėl yra pajėgus teikti atsakovei laikiną išlaikymą jos nedarbingumo ir vaiko auginimo laikotarpiu. Atsakovės pateiktoje VSDFV Alytaus skyriaus pažymoje Nr.368 nurodyta, kad atsakovei už 2007m. sausio mėn. išmokėta 459,84 Lt pašalpa, už 2007m. vasario mėn. atsakovei priklauso 427,05 Lt pašalpa, už 2007m. kovo mėn. - 462,90 Lt pašalpa, už 2007m. balandžio mėn.- 409,12 Lt, už 2007-05-01 – 2007-05-08 laikotarpį - 122,80 Lt, todėl atsakovės gaunamos pašalpos dydis nesiekia minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dydžio;
4) iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovė neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar kito vertingo turto, atsakovei gali priklausyti tik dalis namų apyvokos daiktų, todėl atsakovės turtinė padėtis yra sunki, o ji pati nedarbinga. Atgavusi darbingumą 2007m. gegužės mėnesį, atsakovė neturės galimybių įsidarbinti, nes turės auginti bendrą savo ir ieškovo kūdikį, todėl atsakovei yra būtinas laikinas išlaikymas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė J. V. prašė panaikinti teismo nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - laikino išlaikymo atsakovei priteisimo, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovo G. V. vardu pateikęs jo atstovas advokatas V. K. nesutiko su atskirojo skundo argumentais ir prašė atskirąjį skundą atmesti, dėl šių motyvų:
1) kad atsakovė yra nėščia, dar nereiškia, kad ji yra nedarbinga. Nėštumas yra ne liga, o natūrali priešgimdyvinė bei fiziologinė moters būsena, kurios metu ji gali dirbti, jeigu nėra nėštumo komplikacijų. Iš atsakovės pateiktų pažymų matyti, kad ji, būdama nėščia, dirba net dviejose darbovietėse - UAB „Žizandra“ bei verčiasi individualia veikla (kirpėjos paslaugomis) pagal verslo liudijimą. Be to, jai papildomai iš VSDFV už nėštumo ir gimdymo atostogas bus mokama motinystės pašalpa;
2) atsakovė šioje bylos stadijoje iš viso negalėjo pareikšti teismui prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Sistemiškai aiškinant CPK 144 str., prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, gali pareikšti ieškovas, jeigu yra pareikštas jo ieškinys ir atsakovas, jeigu jis yra byloje pareiškęs priešieškinį. Šioje byloje atsakovė nėra pareiškusi priešieškinio, todėl jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali užtikrinti nei jokio jos reikalavimo, nei būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Tokiais savo veiksmas atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir sąmoningai bando užvilkinti šios bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Laikinosios apsaugos priemonės- tai dar prieš iškeliant civilinę bylą teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus ir užkirsti kelią žalai šiems interesams (CK 3.65 str.). Kai taikomos jau iškėlus civilinę bylą, apsaugos priemonės vadinamos ieškinio užtikrinimo priemonėmis. Tiek laikinosios apsaugos priemonės, tiek ieškinio užtikrinimo priemonės taikomos pagal CPK 144-152 straipsnių taisykles. Tiek vienas, tiek kitas priemones teismas gali taikyti savo iniciatyva arba suinteresuotų asmenų prašymu. Todėl negalima sutikti su ieškovo G. V. atstovo atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvais, kad atsakovė J. V. šioje bylos stadijoje iš viso negalėjo pareikšti teismui prašymo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė J. V. atsiliepime į ieškinį prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti atsakovei iš ieškovo laikiną išlaikymą - 500 Lt per mėnesį.
Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir nepareiškus ieškinio (CPK 144 str. 3 d.). Pagal CPK 148 straipsnio antrąją dalį, teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo dienos, tik remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu. Nors CPK 144 straipsnio trečioji dalis suteikia teismui teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, tačiau CPK 148 straipsnio trečioji dalis nustato dvi sąlygas, kurias turi nurodyti prašantis, taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, asmuo, konkrečiai, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams.
Atsakovė atsiliepime į ieškinio pareiškimą nepaaiškino, kodėl nepateikė ieškinio reikalavimo teismui dėl išlaikymo priteisimo, nors prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas procesinį dokumentą priėmė (b.l.40) ir šių aplinkybių neaiškino (CPK 111str.2d.3,4p.,115 str.1d.,179 str.2d..), išnagrinėjo atsakovės prašymą iš esmės. Esant tokioms aplinkybėms teismas neturėjo pagrindo nurodyti nutartyje, kad atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas ir neįrodytas.
Prašymą dėl išlaikymo priteisimo atsakovė įrodinėjo rašytiniu įrodymu-pažymėjimu, patvirtinančiu atsakovės nėštumą (b.l.42). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo nepagrįstas rašytiniais įrodymais pagrindžiančiais išlaikymo reikalingumą, t.y. įrodymais apie atsakovės ir ieškovo gaunamas pajamas. Tačiau su šiomis teismo išvadomis taip pat negalima sutikti.
Remiantis CPK 179 str.1d. įrodymai gali būti šalies pateikti, juos surenkant savo iniciatyva, taip pat gali būti gauti, šalims pasinaudojus procesinių normų numatyta galimybe juos surinkti teismo pagalba. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas dirba kitame mieste, o atsakovė šiuo metu nedarbinga.
CPK 382 str. 1d.8p. pasakyta, kad be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinyje turi būti nurodoma pridedamų prie ieškinio dokumentų sąrašas. Tarp pridedamų dokumentų turi būti santuokos liudijimo originalas, vaikų gimimo liudijimų nuorašai, pažymos apie šalių gaunamas pajamas, išskyrus tuos atvejus, kai ieškovas neturi galimybių pateikti šiuos dokumentus. Ieškovas ieškinio pareiškimą pateikė teismui be pažymos apie šalių gaunamas pajamas, ieškinio pareiškime ieškovas nekalbėjo apie tai, kad šių duomenų pateikti negali (b.l.15). Teismas nenustatė procesinio dokumentų trūkumų ir priėmė ji nagrinėti (b.l.12). Tačiau sprendžiant atsakovės prašymą dėl išlaikymo priteisimo teismas kalbėjo apie tai, kad atsakovė savo prašymo neįrodė, kadangi nepateikė duomenis apie ieškovo gaunamas pajamas, nors šias duomenis, kaip paminėta anksčiau, privalėjo pateikti ieškovas.
Kolegija sutinka su atsakovės J. V. atskirojo skundo motyvais, kad teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė CPK 179 str.,376 str.1d. reikalavimus, dėl to neteisingai išnagrinėjo atsakovės prašymą.
Kolegija konstatuoja, kad pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tai sudaro pagrindą teismo nutartį panaikinti, atskirąjį skundą patenkinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str.1d.,327 str.1d.2p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.