Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) atstovei - VDI Vilniaus skyriaus vyriausiajai darbo inspektorei Irmai Daukantienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) direktore, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams savo vadovaujamoje įmonėje, vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“, priklausančiame VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2015-10-13 iki 2015-11-16 leido dirbti V. R. nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie jos priėmimą į darbą, taip pat nuo 2015-10-23 iki 2015-11-16 leido dirbti E. S. nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jos priėmimą į darbą. Tokiais savo veiksmais, tai yra neužtikrindama, kad V. R. ir E. S. dirbtų tik sudarius su jomis rašytines darbo sutartis bei teisės aktų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė D. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Šios faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, t. y. 2016-01-12 nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0848-0230, 2015-12-03 patikrinimo aktu, V. R., E. S., U. C., L. M., L. J., L. M. paaiškinimais, darbo sutartimis, VSDFV Vilniaus skyriaus pateikta informacija, ikimokyklinio ugdymo sutartimis, pinigų priėmimo kvitais bei pačios D. K. paaiškinimais, duotais tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu. Ji nurodė, jog supranta, kad vėliau įdarbino žmones, kad padarė nusižengimą, nes įdarbino žmones ne tada, kada yra darbo sutartyje užrašyta data. Ji tikrai nenorėjo nieko nuslėpti, tiesiog neturėjo laiko viską sutvarkyti. Ji augina du vaikus, kurie turi genetinių sutrikimų, turi nuolat jais rūpintis, mažai miega, todėl tiesiog fiziškai negalėjo įdarbinti tų žmonių, be to, buvo sugedęs kompiuteris. V. R. šiuo metu jau nedirba darželyje, E. S. dirba. V. R. realiai dirbo tik kelias valandas, ji nebuvo apsisprendusi, ar nori dirbti, ar nenori, jos neatleido, bet realiai ji labai mažai dirbo. Savo kaltę pripažįsta, kad dirbo dvi auklėtojos, bet su jomis darbo sutartis, kaip reikalauja įstatymas, nebuvo pasirašyta, tai yra ji VSDFV apie jų įdarbinimą pranešė vėliau. Tas jų bandomasis laikotarpis buvo toks, kad jos ateidavo ir žiūrėdavo, kaip dirba kita auklėtoja. Padarytą pažeidimą pripažįsta, dėl savo veiksmų labai gailisi. VDI atstovė nurodė, jog palaiko savo poziciją, išdėstytą protokole, prašo pripažinti D. K. kalta ir skirti jai nuobaudą sankcijos ribose.

Vadovaujantis DK 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nelegaliu darbu pripažįstamas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš įstatymo numatytų požymių (1-4 punktai). DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai numato šiuos požymius, o būtent: yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties (1 p.); darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (2 p.). Šie įstatyme numatyti požymiai yra alternatyvūs, tad bent vieno iš jų konstatavimas leidžia darbą vertinti kaip nelegalų.

Minėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, kadangi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė D. K., būdama atsakinga už tinkamą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo organizavimą bei darbuotojų įdarbinimą, nuo 2015-10-13 iki 2015-11-16 savo vadovaujamoje įmonėje leido dirbti V. R. ir nuo 2015-10-23 iki 2015-11-16 - E. S. nesudarius su jomis rašytinių darbo sutarčių bei nustatytu laiku nepranešus apie V. R., E. S. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui, tuo pažeisdama DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę - D. K. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, į tai, kad D. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kad nelegaliai dirbta buvo neilgą laiko tarpą, nustatyti pažeidimai buvo pašalinti, bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius D. K. - duomenų apie ankstesnį patraukimą administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn byloje nėra, dirba, augina du nepilnamečius vaikus su genetiniais sutrikimais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir LR KT) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (LR KT 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011). Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir D. K. už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį skirti mažesnę baudą nei ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta minimali, nes duotu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

D. K. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį skirti jai po 250 € (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą, viso 500 € (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16054506643, ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.