Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., I. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 13 d., nenustatytą valandą, Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esančiame miške, rado ir tokiu būdu neteisėtai įsigijo keturis plastikinius bakelius su namų gamybos stipriu alkoholiniu gėrimu, kurio bendras tūris 97,57 litrų, o tūrinė etilo alkoholio koncentracija 42,9 % - 47,2 %, kurią, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai laikė ir gabeno savo tėvui J. K. priklausančiu automobiliu „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau tą pačią dieną, apie 20 val. 30 min., Raseinių raj. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo sulaikytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, I. K. pripažino kaltu dėl neteisėto 97,57 litrų stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų įgijimo, laikymo ir gabenimo, turint tikslą realizuoti, ir nuteisė pagal BK 201 str. 2 d. Iš esmės apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su teismo sprendimu paskirti jam laisvės atėmimo bausmę, atidedant pastarosios vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Apylinkės teismas, skirdamas I. K. griežčiausią iš BK 201 str. 2 d. sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimą, kolegijos nuomone, tinkamai įvertino apelianto asmenį ir jį charakterizuojančius duomenis. BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, neišnykus teistumui pagal ankstesnį, Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d., nuosprendį, kuriuo buvo nuteistas ne tik už neteisėtą naminės degtinės gamybą, turint tikslą realizuoti, pagal BK 201 str. 1 d., bet ir už neteisėtą aparato namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, pagaminimą pagal BK 201 str. 1 d. (35-38 b. l.). Visa tai rodo didesnį I. K. asmens pavojingumą, o tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.).

Apylinkės teismas, spręsdamas I. K. skirtinos bausmės klausimą, atsižvelgė ir į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis apeliuoja į, jo manymu, dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad padėjo išaiškinti nusikaltimą, už kurį nuteistas. Dėl tokių apelianto argumentų kolegija pažymi, kad pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. prasmę padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo gera valia, o ne prispirtas įrodymų, aktyviais veiksmais padeda išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos aplinkybes, surinkti daiktinius įrodymus ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad I. K. inkriminuota veika buvo išaiškinta policijos pareigūnų pastangomis – sustabdžius ir patikrinus apelianto vairuojamą automobilį. Jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvusios akivaizdžios ir žinomos, nuteistasis neatskleidė, todėl pastarojo teigimas apie pagalbą išaiškinant nusikalstamą veiką niekuo nepagrįstas.

Apeliantas savo skundu kritikuoja teismo išvadą dėl jo versliško veikimo stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų srityje, tačiau jokių pagrįstų ir šią teismo išvadą paneigiančių argumentų nenurodo. Kaip minėta anksčiau, apeliantas jau ne pirmą kartą nuteistas už neteisėtą stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų apyvartą, pastarąjį kartą (2011-04-13) pas jį rastas naminės degtinės kiekis beveik tris kartus didesnis nei ankščiau (2009-08-04) ir, pasak liudytojų A. K. bei T. K., nuteistasis buvo sulaikytas remiantis išankstine operatyvine informacija, kad jis gabens naminę degtinę į namus, vadinasi, jis buvo sulaikytas ne atsitiktinai. Todėl kolegijai nekyla abejonių dėl tam tikro versliškumo I. K. inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje.

Aptartos ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytos aplinkybės rodo, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis – tai jo ankstesnio neteisėto elgesio padarinys. Tai, kad I. K. vėl pažeidė baudžiamuosius įstatymus, leidžia daryti išvadą, jog ankstesniu nuosprendžiu švelnesnės bausmės – piniginės baudos, paskyrimas, jam pozityvaus poveikio nepadarė. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad baudą apeliantas sumokėjo tik pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje (39 b. l.).

Įvertinusi šiuos bylos duomenis, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui skirti I. K. ne baudą, kaip prašo apeliantas, o laisvės atėmimo bausmę, kuri, kolegijos nuomone, nėra aiškiai per griežta, nes yra žymiai mažesnė už BK 201 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (vidurkis 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų).

Apylinkės teismas savo nuosprendyje aiškiai išdėstė bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, tarp jų ir I. K. šeiminę padėtį, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo (BK 75 str.). Taigi teismas neatėmė galimybės apeliantui rūpintis šeima, nepilnamečiais vaikais ir ūkininkauti būnant laisvėje, todėl nuteistojo teiginiai, kad jo atžvilgiu taikyta baudžiamoji atsakomybė yra netinkamai individualizuota, yra tik deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti pareiškimai. Apelianto padaryta nusikalstama veika kėsinamasi į valstybės ekonomiką ir nustatytą verslo tvarką, todėl neteisus apeliantas teigdamas, kad savo nusikalstamais veiksmais jis niekam jokios žalos nepadarė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. K. apeliacinį skundą atmesti.