- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-28
- Bylos Nr.
- 1S-436-166/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Jūratė Damanskienė, Virginija Švedienė
- Nuteistasis
- S. P.
Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1S-436-166/2013
Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTI S
2013 m. gegužės 28 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio, teisėjų Virginijos Švedienės, Jūratės Damanskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo S. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 59-40 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. P., panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., BK 284 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės vykdymo pradžia 2010 m. vasario 25 d. Bausmės vykdymo pabaiga 2015 m. vasario 23 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliko 2012 m. rugpjūčio 23 d. Neatliktos bausmės dalis 2013 m. balandžio 4 d. – 1 metai 10 mėnesių 19 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2013 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 59-40 nutarė taikyti nuteistajam S. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 2 p., ir siūlyti teismui nuteistajam nustatyti baudžiamojo poveikio priemones: atlyginti priteistą turtinę žalą iki 2015 m. sausio 1 d.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2015 m. vasario 23 d.; neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2015 m. vasario 23 d.; esant nuteistojo raštiškam sutikimui, gydytis priklausomybės ligas iki 2015 m. vasario 23 d. Komisija įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, nustatė, kad S. P. dėl įvykdyto nusikaltimo savo kaltę pripažįsta, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per bausmės atlikimo laiką rėžimo reikalavimus pažeidė 1 kartą, buvo baustas papeikimu, šiuo metu nuobauda nebegalioja, neskatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, paleistas į laisvę planuoja gyventi pas tėvą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 59-40 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. P..
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis S. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutarties rezoliucinę dalį ir taikyti jam Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą. Nuteistasis įsipareigoja vykdyti jam paskirtus teismo įpareigojimus.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, remiasi subjektyvia prokuroro, kuris nėra matęs nuteistojo, taip pat nepažįsta jo, nuomone. Apylinkės teismas nurodo, kad nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vėliau pasisako, kad nusikalstamo elgesio rizika yra pakankamai didelė ir artėjanti prie vidutinės – 36 balai, tuo tarpu Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuomone, pareiškėjas priklauso žemos rizikos grupei. Nuteistasis pažymi, kad prokuroro teiginys, kad jis nukentėjusiajam sumokėjo tik 70 litų, yra neteisingas, nes jis tėvo paprašė iš jam kas mėnesį siunčiamų 200 litų, trečdalį nuo tos sumos pervesti nukentėjusiajam. Skunde akcentuojama ir tai, kad prokuroras ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nurodo, kad pareiškėjas buvo tris kartus teistas, tuo tarpu apylinkės teismas teigia, kad keturis kartus. Pareiškėjo manymu, apylinkės teismas ignoravo aplinkybes, kad nuteistasis yra charakterizuojamas teigiamai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija pritaria jo lygtiniam paleidimui, kad įvykdė visas socialines reabilitacijos plane numatytas priemones ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nuteistojo manymu, skundžiamos nutarties išvados, kad S. P. nėra pasirengęs laisvėje laikytis įstatymų normų ir nedaryti naujų pažeidimų, yra subjektyvios, negali būti laikomos teisėtomis ir teisingomis, nes šios išvados kertasi su Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos padarytomis išvadomis. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 1 dalies 4 punkte teigiama, kad viena iš bausmių paskirčių yra paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių probacijos tikslų ir siekių trūkumų yra dažnas ir ilgalaikis laisvės atėmimo bausmės taikymas, kuris, deja, šiai dienai nėra šalinamas. Skunde teigiama, kad ilgalaikis įkalinimas atneša neigiamas pasekmes – prarandami socialiniai ryšiai, asmens savarankiškumo ir iniciatyvos ugdymas, sumenkėja savarankiški įgūdžiai (BVK 9 str.).
Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. P. skundas atmestinas.
Išnagrinėjus nuteistojo S. P. skundą, išklausius proceso dalyvių pasisakymus teismo posėdyje, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 59-40 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. P., yra teisėta ir pagrįsta, jos argumentacija pakankama.
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, jog taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą teismas gali, įvertinęs klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tačiau įstatymas neįpareigoja teismo taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau, remiantis byloje surinktais duomenimis, negalima padaryti vienareikšmės išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.
Kaip matyti iš teismui pateiktos pataisos namų administracijos teikimo ir asmens bylos medžiagos, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2013 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 59-40 nutarė taikyti nuteistajam S. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Kaip matyti iš nuteistojo S. P. asmens bei teikimo bylose esančių dokumentų, nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje“. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje nuteistasis įgijo elektriko specialybę, šiuo metu mokosi suvirintojo elektra profesijos, taip pat savarankiškai mokosi informatikos, pataisos įstaigoje nedirba. Atlikus pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemos rizikos grupei – 36 balai. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bendrauja telefonu, laiškais, lankomas pasimatymų metu, po paleidimo planuoja gyventi pas tėvą Panevėžio rajone.
Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistasis galimai atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau įvertinus sprendimo dėl lygtinio paleidimo priėmimui reikšmingų aplinkybių visumą, nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiai konstatuoti, jog nuteistasis pasitaisė ir jam paskirtos bausmės tikslai gali būti tinkamai realizuoti pastarojo atžvilgiu taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo S. P. lygtinio paleidimo klausimą, apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos priimant sprendimą šiuo klausimu. Remdamasis BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, teismas pagrįstai ne tik atsižvelgė į nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet įvertino ir jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, ankstesnius teistumus, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir padarė pagrįstą išvadą, kad S. P. pritaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų jam skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Šios aplinkybės kartu su kitomis apibūdina nuteistojo asmenybę. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog nuteistasis, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, iš viso teistas keturis kartus (2 kartus 1997 metais, 2001 ir 2010 metais), paskutinį kartą už apysunkio tyčinio nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymą (BK 138 str.). Praeityje nuteistasis buvo teistas už nužudymą, o visas ankstesnes nusikalstamas veikas įvykdė per trumpą laiko tarpą. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nurodydama, kad pareiškėjas praeityje teistas tris kartus, pasisakė tik dėl ankstesnių nuteistojo teistumų, neturėdama omenyje paskutinio apkaltinamojo nuosprendžio, priimto nuteistojo atžvilgiu, pagal kurį pastarasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam vieną kartą taikytas įstatymas dėl amnestijos, vieną kartą – bausmės vykdymo atidėjimo institutas, vieną kartą – lygtinis paleidimas. Aplinkybė, kad nuteistasis vėl nusikalto, o bausmę atlieka už dvi nusikalstamas veikas, rodo, jog pastarasis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, yra linkęs nepaklūsti įstatymo nustatytiems reikalavimams, o jo įsipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisė, tėra deklaratyvus. Kaip jau buvo minėta, pagal OASys sistemą nusikalstamo elgesio rizika išlieka žema – 36 balai, vidutinė yra nuo 41-99 balai. Nors skundžiamojoje nutartyje nurodyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, visgi vien šis netikslumas neduoda pagrindo keisti ar naikinti apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. priimtą procesinį sprendimą. Pažymima ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą, buvo baustas papeikimu, šiuo metu nuobauda nebegalioja, S. P. nebuvo skatintas. Be to, kaip matyti iš nuteistojo socialinio tyrimo išvados bei iš išvados dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės, nuteistajam praeityje yra buvę agresijos ir savitvardos praradimai, S. P. turi tam tikrų savo įsitikinimų, kurių laikosi įkalinimo įstaigoje (asmens byla, I dalis, b. l. 52-54, 55). 2012 m. rugpjūčio 21 d. metinėje charakteristikoje S. P. charakterizuojamas patenkinamai (asmens byla, II dalis, b. l. 90). Pataisos įstaigoje gauti vykdomieji raštai nuteistojo vardu 44395,98 litų sumai, nuteistojo tėvas, priešingai nei nurodo pareiškėjas, yra sumokėjęs tik 70 litų. Taip pat nepagrįstas skundo teiginys, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, rėmėsi tik subjektyvia prokuroro nuomone. Vien nepalankaus sprendimo priėmimas, nesant objektyvių duomenų, neduoda pagrindo abejoti teisėjo objektyvumu ir nešališkumu. Kitos nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, įvertinus lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingų aplinkybių visetą, taip pat negali turėti lemiamos įtakos, sprendžiant S. P. lygtinio paleidimo klausimą.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d., tarp kurių yra ne tik siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, negali būti pasiekti šiuo metu taikant nuteistajam S. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Įvertinus byloje surinktus duomenis, nustatytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimą, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, įvertino jo galimybę integruotis laisvėje bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendimo dėl lygtinio paleidimo priėmimui, taip pat tinkamai taikė Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, todėl tenkinti nuteistojo S. P. skundą ir naikinti skundžiamą nutartį, skundo nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
nuteistojo S. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.