- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-07
- Bylos Nr.
- 2YT-884-633/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01844-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Pareiškėjas
- D. V.
- Suinteresuotas asmuo
- R. V., A. V.
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant pareiškėjui D. V., suinteresuotiems asmenims R. V. ir A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. V. (toliau – ir pareiškėjo) pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. V. ir A. V. dėl juridinę reikšmę turinčių palikimų priėmimo faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas prašo teismą nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus : a) kad jo velionis tėvas ir pergyvenęs sutuoktinis A. V., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės A. V. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė pagal įstatymą jos palikimą, kurį sudarė jiems abiem bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs butas (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, asmeniniai bei namų apyvokos daiktai; b) kad jis, pareiškėjas D. V., po jo ir suinteresuotų asmenų tėvo ir pergyvenusio sutuoktinio A. V. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė pagal įstatymą jo palikimą, kurį sudaro tie patys aukščiau išvardinti A. V. vardu Nekilnojamo turto registre įregistruoti nekilnojamieji daiktai, taip pat velionio asmeniniai ir namų apyvokos daiktai. Šių faktų nustatymas turės pareiškėjui juridinę reikšmę, kadangi jis siekiantis gauti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus ir išviešinti (įregistruoti) tiek A. V., tiek A. V. palikimų priėmimą atitinkamai pastarojo ir jo, pareiškėjo, asmenyje. Notarui ar teismui atitinkamus pareiškimus dėl palikimų priėmimo per įstatymo nustatytą tam 3 mėn. laiką nei A. V., nei po šio mirties ir jis pats, nepadavė, nei A. V., nei A. V. turto paveldėjimo bylos pas notarą nepradėtos.
2. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad iki jo pamotės A. V. mirties pastaroji ir jo tėvas A. V., būdami sutuoktiniais, visą laiką gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, santuokos nutraukę ar pradėję gyventi skyriumi nebuvo, taip pat nebuvo ir pasidalinę bendro turto notarine sutartimi, tėvas su sutuoktine gyveno kartu aukščiau nurodytame jiems bendrai priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini), naudojo ir valdė minėtus nekilnojamus daiktus bei kitą juose bendrai užgyventą turtą, abu čia buvo deklaravę savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Mirus A. V., jo ir suinteresuotų asmenų tėvas ir kartu pergyvenęs sutuoktinis A. V. ir toliau liko gyventi tuose pačiuose šeimos namuose, kuriuos naudojo ir valdė iki pat savo mirties, mokėjo mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas (atliekų tvarkymą, elektrą), jokių ginčų dėl A. V. palikimo po jos mirties nekilo. Mirus pačiam A. V., jis, pareiškėjas, jį palaidojo savo asmeninėmis lėšomis, prižiūri kapavietę, iš kart po tėvo mirties perėmė viso jo turto tolimesnį valdymą ir naudojimą, taip pat ir priežiūrą, liko toliau gyventi tėvo šeimos bute, kuriame nuolat gyveno iki 2017 metų, po ko suteikė jį brolio suinteresuoto asmens A. V. panaudai, pareiškėjas visuomet mokėjo ir moka komunalinius mokesčius iki pat šios dienos (jų įsiskolinimo nėra), be to, gyvendamas bute, atnaujino jo vidaus apdailą. Tokiu būdu faktiškai velionio tėvo palikimą jis, pareiškėjas ir jo vaikas, iš karto priėmė, ginčo dėl šio palikimo priėmimo su broliais (suinteresuotais asmenimis) ar kitais tolimesnių eilių įpėdiniais nėra.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys R. V. ir A. V. tiek rašytiniuose atsiliepimuose į pareiškimą (b. l. 28, 30), tiek ir apklausiami teisme nurodė, jog visiškai sutinkantys su pareiškėjo, jų brolio, byloje pareikštais reikalavimais ir pareiškimą prašantys visiškai patenkinti. Abu suinteresuoti asmenys teisme taip visiškai patvirtino pareiškėjo nurodytas pareiškime bei papildomai paaiškintas teismo posėdyje A. V. ir A. V. palikimų atsiradimų ir jų kiekvieno priėmimų faktinio valdymo perėmimu atitinkamai pergyvenusio sutuoktinio A. V. ir pareiškėjo asmenyse aplinkybes.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjo nurodytas pareiškime, papildomai jo teismo posėdyje paaiškintas bei suinteresuotų asmenų visiškai pripažįstamas A. V., o jam mirus – pergyvenusio sutuoktinio ir pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų tėvo A. V., palikimų atsiradimo bei jų faktinių priėmimų atitinkamai A. V. ir pareiškėjo asmenyse aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir apklausti liudytojais artimiausi palikėjų kaimynai G. J. bei I. P. (ji ir pareiškėjo dabartinė sugyventinė).
5. A. V. ir A. V. palikimų atsiradimo ir jų faktinių priėmimų aplinkybės pareiškėjo yra grindžiamos ir rašytiniais bei oficialiais rašytiniais įrodymais : palikėjo A. V. ir pareiškėjo tarpusavio giminystę ir jos laipsnį liudijančiais įrašais civilinės metrikacijos knygose, palikėjų santuokos bei mirčių liudijimais, notaro išduotais liudijimais, Gyventojų registro išrašų duomenimis apie abiejų palikėjų (A. V. ir A. V.) buvusias nuolatines gyvenamąsias vietas jų mirčių dienomis palikimą sudarančiuose namuose (bute), Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašais apie įregistruotus nekilnojamus daiktus (butą su priklausiniais) ir daiktines teises į juos, mokėjimų vietinės rinkliavos už buitinių atliekų tvarkymą bei elektros energiją dokumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad įpėdinis, šiuo atveju po A. V. mirties – jos pergyvenęs sutuoktinis ir pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų velionis tėvas A. V., o mirus pastarajam – pareiškėjas, laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise) ir (ar) su pareiškimu priimti palikimą kreipėsi į notarą. To pačio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, t. y. jį valdo, naudoja, prižiūri, gerina, moka atitinkamus mokesčius ir pan., priėmęs kokią tai palikimo dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą.
7. Aukščiau aptartų įrodymais pripažįstamų duomenų, kurie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, visuma (punktai 1-5) byloje nustatęs, jog, mirus A. V. – jos pergyvenęs sutuoktinis ir pareiškėjo tėvas A. V., o mirus pastarajam – pareiškėjas, kaip pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, atliko aukščiau aprašytus įstatymu numatytus juridiškai reikšmingus veiksmus, teismas turi faktinį pagrindą spręsti, jog jie, atitinkamai savo sutuoktinės ir tėvo, palikimus faktiškai priėmė pagal įstatymą, perimdami palikimus sudarančių daiktų tolimesnį valdymą ir naudojimą bei nepraleidę tam įstatymu nustatyto 3 mėn. procedūrinio termino (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 185 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir teismo sprendimu suinteresuotas pareiškėjas negali jų gauti kitu būdu, pareiškimas patenkintinas ir nustatytini juridiniai faktai teismo sprendimu (CPK 444, 445 ir 448 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės A. V., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. V., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. V., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridiniai faktai nustatomi paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimams gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.