Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti nuteistojo R. M. prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme ir šis prašymas grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. M. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 29 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė 56 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu jis privalo būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas, paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas ir uždrausta naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. vasario 20 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo R. M. skundas atmetamas.

5. Išnagrinėjęs nukentėjusiojo pateikto skundo argumentus, susipažinęs su skundžiama teismo nutartimi ir teismui pateikta medžiaga, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. kovo 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 422 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėjo surašytas teismo baudžiamasis įsakymas įteikiamas kaltinamajam, o jeigu kaltinamasis laikinai išvykęs, teismo baudžiamasis įsakymas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba kaltinamojo darbovietės administracijai. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas šio Kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

7. BPK 102 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti atnaujintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi. Baudžiamojo proceso įstatyme nėra įtvirtinta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, kurių pagrindu atnaujinamas praleistas terminas skundui paduoti, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismas pripažįsta nuo skundą paduoti pageidaujančio asmens valios nepriklausančias priežastis, kurios objektyviai sukliudė per įstatymo numatytą terminą paduoti skundą. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą – nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan.

8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 29 d. teismo baudžiamasis įsakymas buvo įteiktas nuteistojo tėvui V. M. 2024 m. vasario 2 d. Atsižvelgiant į BPK 422 straipsnio 1 dalies nuostatas, paskutinė diena pateikti prašymui surengti bylos nagrinėjimą teisme buvo 2024 m. vasario 19 d. Nuteistasis R. M. prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme ir prašymą atnaujinti praleistą terminą apylinkės teismui pateikė 2024 m. kovo 12 d., t. y. jau praleidęs įstatymo numatytą terminą. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismo baudžiamasis įsakymas buvo siunčiamas ne faktiniu nuteistojo gyvenamosios vietos adresu, buvo įteiktas jo senyvo amžiaus tėvui, kuris pamiršo apie teismo dokumentų gavimą pasakyti sūnui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvu, kad procesiniai dokumentai R. M. buvo siųsti jo paties ikiteisminio tyrimo metu nurodytu faktinės gyvenamosios vietos - (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistajam taip pat buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojusi R. M. neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo (BPK 136 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra jokių duomenų kurie patvirtintų, kad R. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnė ar prokurorė būtų leidusi išvykti iš savo gyvenamosios vietos. Apie tai, kad nuteistasis negyvena jo paties nurodytoje gyvenamojoje vietoje, jis nenurodė ir 2023 m. gruodžio 6 d. vykusios įtariamojo apklausos metu. Kartu pažymėtina ir tai, kad 2024 m. sausio 15 d. pranešime apie galimybę prokurorui kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. M. buvo išaiškintos jo visos teisės, tame tarpe ir numatytos BPK 422 straipsnyje. Būdamas atidus ir rūpestingas bei žinodamas apie jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą, nuteistasis privalėjo pats domėtis proceso eiga, juo labiau, kad praeityje jo atžvilgiu jau buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, todėl akivaizdu, kad BPK 422 straipsnyje numatyta teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir prašymo dėl teismo posėdžio surengimo pateikimo tvarka bei procesiniai terminai jam buvo žinomi ir suprantami. Svarbu ir tai, kad vadovaujantis BPK 422 straipsnio 1 dalimi, baudžiamasis įsakymas gali būti įteikiamas kam nors iš kartu su nuteistuoju gyvenančių pilnamečių asmenų. Nagrinėjamu atveju baudžiamasis įsakymas buvo įteiktas nurodytu adresu gyvenančiam nuteistojo tėvui, todėl laikytina, kad nagrinėjamu atveju baudžiamasis įsakymas nuteistajam buvo įteiktas tinkamai.

9. Nuteistasis skunde taip pat akcentuoja ir tai, kad užtruko gynėjo paskyrimas iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dokumentų paruošimas. Sutiktina su nuteistuoju, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, neturi teisinių žinių, jo galimybė ginti savo teises buvo ribota, todėl kreipėsi dėl profesionalios teisinės pagalbos suteikimo. Vis dėlto, skunde nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis ir pateisinančiomis praleistą skundo padavimo terminą. Bylos duomenys patvirtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. vasario 26 d. sprendimu nutarta R. M. teikti antrinę teisinę pagalbą dėl prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, termino prašymui paduoti atnaujinimo, parengti procesinius dokumentus, ginti pirmosios instancijos teisme, esant poreikiui, parengti apeliacinį skundą (b. l. 25). Atkreiptinas dėmesys, kad prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme apylinkės teisme buvo gautas tik 2024 m. kovo 12 d., t. y. praėjus daugiau, nei 2 savaitėms nuo gynėjo paskyrimo, kas liudija, kad advokato padėjėja nebuvo pakankamai rūpestinga, nesistengė ir nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad skundas būtų pateiktas kuo skubiau. Įvertinus bylos apimtį ir nagrinėjamu atveju sprendžiamo klausimo sudėtingumą (praleistas prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, padavimo terminas), konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju advokato padėjėja nepateisinamai ilgai delsė pateikti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme ir atnaujinti praleistą terminą, nesielgė pakankamai atidžiai, rūpestingai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats nuteistasis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi tik 2024 m. vasario 15 d., praėjus beveik 2 savaitėms nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo. Tai nepateisina nepagrįsto delsimo kreiptis dėl gynėjo paskyrimo, kadangi asmuo turi pareigą aktyviai rūpintis savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad baudžiamieji procesiniai įstatymai imperatyviai nustato terminus tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti. Terminų laikymasis yra būtina sąlyga atliekamų proceso veiksmų efektyvumui užtikrinti, todėl BPK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama asmenims suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis elgėsi nerūpestingai, neatidžiai, nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas laiku realizuoti savo teisę apskųsti procesinį sprendimą.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nutarė atsisakė priimti nuteistojo R. M. prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Taigi, skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti ar naikinti apeliaciniame nuteistojo nurodytais argumentais, nėra pagrindo. Dėl kitų skunde išdėstytų argumentų, susijusių su baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, apygardos teismas nepasisako, kadangi tai išeina už skundo nagrinėjimo ribų, kadangi šiuo atveju buvo sprendžiamas tik atsisakymo priimti prašymą surengti bylos nagrinėjimą, pagrįstumas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutarė:

nuteistojo R. M. skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.