- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-22
- Bylos Nr.
- 2A-36-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Tatjana Žukauskienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- J. Š.
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Igoris Kasimovas Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2.; 75.8.;
121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. balandžio 22 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei V. Š. , jos atstovui adv. K.Blažiui, atsakovui J. Š., jo atstovei adv. L.Balčiūnienei, vertėjai O.Vostrenkovai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui J. Š. dėl turto padalijimo ir žalos atlyginimo bei pagal atsakovo J. Š. priešieškinį ieškovei V. Š. dėl turto padalijimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo J. Š. priteisti 44 092 Lt dydžio nuostolius, 20 000 Lt neturtinės žalos, asmeninės nuosavybės teise vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant iš ieškovės atsakovui 36 050 Lt kompensaciją už dalintiną butą. Nurodė, kad santuokoje su atsakovu 1995-10-27 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo vieno kambario 35 kv.m. bendro naudingo ploto butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini). Iki šiol bendro turto nepasidalino. Nuo 2006 m. pradžios negyvena minėtame bute dėl atsakovo kaltės. Daug metų atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Būdamas neblaivus, tampa agresyvus, įžeidinėja, žiauriai elgiasi su ieškove. Girtavimo metu ji buvo daug kartų vejama iš namų. Atsakovas ne tik neleidžia naudotis ir valdyti jai priklausančia buto dalimi, bet ir ilgus metus neprisidėjo prie buto išlaikymo, dažnai nemokėjo komunalinių mokesčių, rinkliavų, kitų išlaidų, nors kaip bendraturtis turi pareiga vykdyti prievoles, susijusias su bendru daiktu. Ieškovė iš savo lėšų sumokėjo 2004 metų įsiskolinimą už šilumą – 2 880 Lt, įsiskolinimą už elektros tiekimą – 2 358,19 Lt, 475 Lt vykdymo išlaidas. Iš viso sumokėjo 5 713,19 Lt, todėl pusė šios sumos, t.y. 2 856 Lt, privalo atlyginti atsakovas. Dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų ji patyrė ne tik fizinius sužalojimus, skausmą, bet ir nuolatinį pažeminimą, baimę, nerimą, gilius dvasinius išgyvenimus. Kadangi ieškovė daug metų ir daug kartų nukentėjusi nuo atsakovo žiauraus elgesio, kuris sukėlė gilius dvasinius išgyvenimus, neturtinę žalą vertina 20 000 Lt. Dėl bendro turto padalijimo ieškovė reikalavimą grindžia SŠK 21 str., 2000 m. CK 3.117 str., kad santuokoje įgyto bendro turto dalys yra lygios. Dalintinas turtas yra tik butas, kurio vidutinė rinkos vertė – 103 000 Lt. Jos dalis sudaro 51 500 Lt. Pažymi, kad dalijant bendrą turtą būtina įvertinti svarbias aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių bendrame turte principo. Ieškovė yra labai ligota, serga įvairiomis ligomis. Jai pasireiškia patirtų pakartotinių galvos smegenų traumų padariniai. Todėl ieškovei būtinas sistemingas gydymas, rami ir saugi aplinka. Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteistini 65 procentai bendro turto (buto). Pinigine išraiška tai sudaro – 66 950 Lt. Kadangi vieno kambario butas natūra nedalus, todėl visas butas priteistinas ieškovei, išmokant atsakovui jo daliai tenkančia kompensaciją, kuri sudaro 36 050 Lt (103 000 Lt – 66 950 Lt).
Atsakovas J. Š. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė jam asmeninės nuosavybės teise palikti ginčo butą, priteisiant ir jo ieškovei 34 333 Lt kompensaciją už dalintiną butą, priteisti iš ieškovės 2 415,56 Lt nuostolių ir 50 000 Lt neturtinės žalos. Savo reikalavimus grindė tuo, kad jis inicijavo santuokos nutraukimą, nes ieškovė nesirūpino šeimą ir neprisidėjo prie bendro ūkio. Jis nuo 2001 m. liepos (ankstesnių duomenų neturi) iki 2008 m. gegužės sumokėjo už butą 10 544,31 Lt, o ieškovė – tik 5 713,19, todėl skirtumas sudaro 4 831,12 Lt, todėl pusė sumos – 2 415,56 Lt priteistina iš ieškovės atsakovui. Nurodė, kad ieškovės argumentai dėl piktnaudžiavimo alkoholiu yra nepagrįsti. Jis dirba vairuotoju, todėl ieškovės teiginiai neįmanomi. Nepagrįsti ir ieškovės argumentai dėl fizinio smurto. Jos pateiktos specialistų išvados surašytos iš pačios ieškovės žodžių ir nieko nepagrįstos. Pažymėjo, kad ieškovė būdama neblaivi tampa agresyvi, tai ir buvo viena iš skyrybų priežasčių. 1994-03-20 ji sužalojo jam dešinį plautį, dėl ko buvo iškelta baudžiamoji byla. Dėl neturtinės žalos nurodo, kad jis buvo gydomas ligoninėje. Patirti sužalojimai sukėlė ne tik fizinius bet ir dvasinius išgyvenimus, todėl neturtinę žalą vertina 50 000 Lt suma. Dėl turto padalijimo nurodė, kad ginčo buto vertė – 103 000 Lt. Dėl atsakovo sveikatos būklės jam priteistinos 2/3 dalys buto, išmokant ieškovei 34 333 Lt kompensaciją, kuri mažintina nuostolių suma.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009-05-06 sprendimu ieškovės ieškinį bei atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei V. Š. asmeninės nuosavybės teise butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Priteisė iš ieškovės V. Š. atsakovui J. Š. 34 333 Lt dydžio kompensaciją. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009-06-15 nutartimi dėl rašymo apsirikimų taisymo 2009-05-06 sprendimo revoliucinę dalį papildė nuostata dėl neturtinės žalos priteisimo ir ją išdėstė sekančiai: „Priteisti iš atsakovo J. Š. ieškovei V. Š. 10 000 Lt neturtinės žalos“. Išnagrinėjęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi ženklių sveikatos sutrikimų, tačiau šalių pateikti įrodymai nėra pagrįsti atitinkamų ekspertų išvadomis, kurių pagrindu spręstina, kurios šalies sveikatos būklė prastesnė, kad būtent šiuo pagrindu galima būti nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 str. 2 d., CPK 185 str.). Tačiau CK 3.127 str. 3 d. numatyta, kad parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama ir į kitas svarbias aplinkybes. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje yra nustatyta svarbi faktinė aplinkybė - ginčo buto pirkimo-pardavimo sandoris sudarytas 1995-10-27, šią dieną ieškovė pardavė ir jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas į šią aplinkybę neatsikirto. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais padarė išvadą, kad ieškovė ženkliai prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis prie ginčo buto įsigijimo (kad už parduotą butą gautos lėšos buvo panaudotos kitoms reikmėms byloje įrodymų atsakovas nepateikė), todėl yra pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, priteisinat ieškovei 2/3 dalis ginčo buto, o atsakovui priteisiant iš ieškovės 34 333 Lt dydžio kompensaciją už dalintiną turtą (už 1/3 dalį buto) (CK 1.5, 3.127 str., CPK 179, 185 str.). Teismas, atsižvelgęs į ieškovės pasisakymus, liudytojų parodymus (kurie yra išsamūs ir neprieštarauja kitiems parodymams), pagrindžiančius iš esmės ir rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė neturtinę žalą (prieš ją atsakovas smurtavo, ieškovė buvo pažeminta, jautė nerimą, baimę, turėjo gilius dvasinius išgyvenimus), kurią teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, vertino 10 000 Lt suma (CK 6.250 str., CPK 185 str.). Teismas sutiko su ieškovės atstovo argumentu, kad atsakovas nepagrindė įrodymais jam padarytos neturtinės žalos padarymo fakto. Atsakovas neįrodė, kad būtent dėl ieškovės veiksmų atsakovas patyrė sužalojimus, su kuriais atsakovas ir sieja neturtinę žalą (CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas J. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-05-06 sprendimą ir bylą gražinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Neradus galimybės grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismu, prašo priimti naują sprendimą, kuriuo: atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę ir remiantis CK 3.123 str., nukrypti nuo lygių dalių principo priteisiant atsakovui 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovės naudai 1/3 buto dalies dydžio kompensaciją - 34 333 Lt; priteisti atsakovui natūra asmeninės nuosavybės teise vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini); iš Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo išreikalauti civilinės dėl šalių santuokos nutraukimo medžiagą; apklausti liudytojus, kuriuos į teismo posėdį atsives atsakovas. Nurodo, kad 2009-04-03 dieną, teismui buvo pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi dėl ligos atsakovas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Kartu su prašymu atidėti bylos nagrinėjimą teismui buvo pateiktas nedarbingumo pažymėjimas Nr. 5729531. Tačiau teismas šį prašymą ignoravo, ir bylą nagrinėjo atsakovui nedalyvaujant, tuo pažeisdamas šalių rungimosi principą ir neužtikrindamas atsakovui galimybės įrodyti savo tiesą. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje dauguma įrodymų paremti ne dokumentais, o liudytojų parodymais, atsakovą atstovavęs advokatas negalėjo žinoti visų aplinkybių, ko pasėkoje negalėjo užduoti tinkamų klausimų. Kadangi iš anksto buvo žinoma, kad dėl ligos teismo posėdyje atsakovas dalyvauti negalės, tai ir liudytojai galintys patvirtinti atsakovui žinomas aplinkybes į teismo posėdį nebuvo pakviesti. Teismas taip pat atmetė atsakovo prašymą išreikalauti iš Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo archyvo šalių skyrybų bylą, iš kurios būtų aiškiai matyti, kad ne atsakovas, o ieškovė santuokos metu piktnaudžiavo alkoholiu, vedė asocialų gyvenimo būdą ir visiškai nesirūpino šeima. Teismas dalindamas turtą rėmėsi CK 3.127 str. 3 d., pagal šia teisės norma parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama ir į kitas svarbias aplinkybes. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje yra nustatyta svarbi faktinė aplinkybė - ginčo buto pirkimo-pardavimo sandoris sudarytas 1995-10-27, šią dieną ieškovė pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas ignoravo net ir ieškovės liudytojų parodymus, kad 1995-10-27 parduotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nepaisant to, kad pagal tuo metu galiojusią tvarką buvo registruotas ieškovės vardu - šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes buvo įgytas santuokos metu. Teismas priteisdamas butą ieškovei natūrą ignoravo tą aplinkybę, kad ieškovė niekur nedirba, yra išlaikoma artimųjų ir nėra teismui pateikusi jokių įrodymų galinčių patvirtinti galimybę išmokėti atsakovui kompensaciją. Tuo tarpu ieškovas yra dirbantis asmuo, ir turi galimybę gauti banko paskolą kompensacijos išmokėjimui. Ieškovas turi nuolatinę darbovietę Vilniaus mieste, todėl gyvenamąją vietą sieja tik su Vilniaus miestu. Teismas atsisakė priimti UAB „Vilniaus energija“ išduotą raštą patvirtinantį, kad pagal V. Š. vykdomąjį dokumentą VB 7-3356, 2004-08-20 skolą apmokėjo J. Š. Šis UAB „Vilniaus energija“ raštas patvirtina aplinkybę, kad ieškovė siekdama asmeninės naudos klaidino teismą teikdama neteisingus parodymus. Teismas taip pat neatsižvelgė į ieškovės parodymus, kad: „mano sūnus į Maskvą mane išsivežė sergančią, ten jis man tvarkytis taip pat padeda. Lietuvoje aš nei darbo neturiu, nei kas manimi pasirūpina“, bei jos sūnaus: „Lietuvoje mamai aš nematau galimybės padėti, todėl nemačiau kitos išeities, tik pasikviesti ją į Rusiją“. Šie parodymai tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovė savo ateitį sieja ne su gyvenimu Lietuvos Respublikoje, bet su išvykimu į Rusijos Federaciją. Teismas neatidėdamas teismo posėdžio dėl atsakovo gydimosi nesuteikė atsakovui galimybės pateikti teismui įrodymų apie gydymo metu paaiškėjusią sunkią atsakovo sveikatos būklę, bei nustatytą neįgalumą, pagrįstą atitinkamų ekspertų išvadomis, kurių pagrindu spręstina, kad būtent šiuo pagrindu galima būtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 str. 2 d., CPK 185 str.). Teismas vertindamas neturtinės žalos dydį priteistiną ieškovei rėmėsi tik dokumentais surašytais iš ieškovės žodžių bei liudytojų, kurie yra ieškovės artimieji, parodymais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės kviesti liudytojai O. O. - yra ieškovės sūnus iš pirmosios santuokos, E. G. - ieškovės sūnėnas, A. B. - ieškovės dukterėčia, taigi yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai vertintini kritiškai.
Atsiliepimas
Ieškovė V. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-05-06 sprendimą ir šio teismo 2009-06-15 nutartį palikti nepakeistą. Priimti Swedbank 2009-07-23 pažymą apie V. Š. banko sąskaitą, kadangi tokia būtinybė iškilo dėl apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad ieškovė negalės sumokėti kompensacijos už butą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008-11-25 pranešimu šalims išaiškino jų teises ir pareigas pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, jų ar jų atstovų neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes. 2009-04-06 posėdyje teismas pagal atsakovo prašymą atidėjo bylos nagrinėjimą. Teismas tenkindamas atsakovo, J. Š., prašymą jo atstovei, išaiškino, kad neatvykus atsakovui į kitą teismo posėdį vadovaudamasis CPK 7 str., CPK 246 str. teismas bylą nagrinės iš esmės jam nedalyvaujant, nes jo interesus byloje atstovauja advokatas. Tačiau kitame, 2009-04-22 posėdyje teismui vėl buvo pateiktas atsakovo prašymas dar kartą atidėti bylos nagrinėjimą. Iš pateikto teismui prašymo matyti, kad atsakovas prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos jau antrą kartą. Įrodymų patvirtinančių ligos faktą nepateikė. Nurodė, jog pažymą patvirtinančią ligą pateiks tik išėjęs iš ligoninės. Tokiu būdu, iš esmės prašė atidėti bylos nagrinėjimą neapibrėžtam laikui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys yra galutinai suformavusios savo reikalavimus, ieškovė prašė bylą nagrinėti, byloje dalyvauja atsakovo atstovė ir tolesnis bylos nagrinėjimo atidėjimas pažeistų proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principus, kitų dalyvių teisę į tinkamą procesą, pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dar kartą atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 7 str., 51 str. 2 d., 246 str.). Pirmosios instancijos teismas priteisdamas butą ieškovei, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Konstatavo, kad, būtent ieškovė ženkliai prisidėjo prie bendro turto suformavimo, ginčo buto įsigijimo. Pripažino, kad ieškovė dėl atsakovo žiauraus elgesio patyrė neturtinę žalą. Atsakovas netvarkė ir neprižiūrėjo ginčo buto. Butas apleistas, neremontuotas, nors būdamas bendraturčiu turėjo tokias pačias pareigas kaip ir ieškovė vykdyti prievoles susijusias su bendro turto tvarkymu. Atsakovas buvo įsiskolinęs už komunalines paslaugas, kurias padengė ieškovė. Tai patvirtina UAB „Vilniaus energijos“ 2008-01-14 raštas Nr. 012-02-393, antstolės I. K. raštas Nr. 139-1284 apie ieškovės sumokėtą įsiskolinimą UAB „Vilniaus energija“, liudytojų parodymai, ginčo buto nuotraukos. Byloje yra įrodymai patvirtinantys blogą ieškovės sveikatos būklę. Todėl teismo išvada priteisti ieškovei ginčo butą natūra (butas nedalus), o atsakovui kompensaciją už jį yra pagrįsta byloje surinktais, ištirtais ir įvertintais įrodymais bei sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais (CPK 3 str., 185 str., CK 3.127 str. 3 d.). Apelianto teiginiai dėl ieškovės gyvenimo ateityje Rusijoje yra nepagrįsti. Ieškinyje ir teisme ji patvirtino, jog yra Lietuvos Respublikos pilietė, gimė ir gyvena Lietuvoje. Čia gyvena jos artimieji ir savo likusį gyvenimą sieja su gimtine, o ne su Rusija. Prie apeliacinio skundo yra pridėti nauji įrodymai - nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, J. Š. darbingumo lygio pažyma, neįgaliojo pažymėjimas, epikrizė, nedarbingumo pažymėjimas. Prašymas apeliacinės instancijos teismui apklausti atsakovo liudytojus. Apeliantas, byloje naudodamasis savo atstovo pagalba, turėjo žinoti įrodymų pateikimo taisykles. Jas taip pat išaiškino pirmosios instancijos teismas 2008-11-25 pranešimu. Liudytojus atvesti į pirmosios instancijos teismo posėdį ir juos apklausti buvo įsipareigojusi pati atsakovo atstovė, tačiau to nepadarė, nors per keturis teismo posėdžius atsakovas su atstovės pagalba galėjo tinkamai įgyvendinti savo procesines teises ir laiku pateikti įrodymus. Svarbių priežasčių, kodėl pridėti įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau apeliaciniame skunde nenurodyta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas dalinai tenkintinas.
Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, nepatenkindamas atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nepadarė procesinės teisės pažeidimo. LR CPK 156 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokiais atvejais teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą. Proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios teismas turėtų teisę atidėti bylos nagrinėjimą. Taigi, atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą atmetimas buvo pagrįstas. Be to, ir pripažinus, kad teismas turėjo pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą, kad būtų užtikrinta atsakovo teisė pateikti teismui paaiškinimus žodžiu, t.y. įgyvendintas žodiškumo principas (LR CPK 15 straipsnis), dėl to naikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti naujam nagrinėjimui apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes šį pažeidimą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (LR CPK 329 str. 1 d. ). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pasakydamas kalbą ( LR CPK 324 straipsnio 2 dalis), atsakovas turėjo teisę paaiškinti teismui aplinkybes, kurių negalėjo paaiškinti dėl ligos pirmosios instancijos teismo posėdyje, turėjo galimybę apeliaciniame skunde nurodyti argumentus ir samprotavimus dėl aplinkybių, kurios buvo išnagrinėtos byloje. Atsakovas nenurodė, kuria iš procesinės šalies teisių, nurodytų LR CPK 42 straipsnio 1 dalyje, jis negalėjo pasinaudoti ir dėl to priimtas byloje sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. LR CPK 328 straipsnis numato, jog iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais. Atsakovas, teigdamas, kad teismas, neatidėdamas bylos nagrinėjimo, pažeidė šalių rungimosi principą, nes neužtikrino atsakovui galimybės įrodyti byloje tiesą, turėjo nurodyti aplinkybes, kurias jis norėjo įrodyti dalyvaudamas teismo posėdyje, tačiau negalėjo pateikti šių aplinkybių įrodymų. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą išreikalauti iš Vilniaus m. antrojo apylinkės teismo šalių skyrybų bylą, iš kurios būtų aiškiai matyti, kad ne atsakovas, o ieškovė santuokos metu piktnaudžiavo alkoholiu, vedė asocialų gyvenimo būdą. Tai, kad atsakovas nenurodo, kokie įrodymai, esantys kitoje byloje, patvirtintų aplinkybę, kad ne atsakovas, o ieškovė piktnaudžiavo alkoholiu ir vedė asocialų gyvenimo būdą, yra pagrindu atmesti atsakovo prašymą dėl bylos išreikalavimo. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas 1997-03-07 teismo sprendimo nuorašas (b.l.6, T. I), kurio aprašomojoje ir motyvuojamoje dalyje nėra duomenų apie tai, kuris iš sutuoktinių kaltas dėl santuokos iširimo. Atsakovas turėjo galimybę gauti įrodymus iš kitos civilinės bylos, patvirtinančius jo teiginius apie ieškovės elgesį, jiems gyvenant santuokoje, tačiau šia teise nepasinaudojo, nenurodė, kokie įrodymai iš kitos bylos būtų reikšmingi šiai bylai, todėl ir apeliacinės instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo išreikalauti šalių santuokos nutraukimo bylą. Be to, byloje reikšmingos yra aplinkybės dėl šalių elgesio po santuokos nutraukimo, todėl padaryta išvada, kad netikslinga tirti šioje byloje kitos bylos medžiagą. Teisė prašyti apskausti liudytojus atsakovo atžvilgiu nebuvo pažeista, nes apeliacinės instancijos teismas patenkino atsakovo prašymą ir apklausė liudytoju vieną iš atsakovo nurodytų asmenų - K. Č., tuo atsakovas pasinaudojo teise pateikti įrodymus byloje, kurių jis negalėjo pateikti, nedalyvaudamas pirmosios instancijos teismo posėdyje.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad butas buvo įsigytas santuokoje iš bendrų sutuoktinių lėšų, pripažįsta, kad nebuvo pagrindo daryti išvadai, jog ieškovė ženkliai prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis prie ginčo buto įsigijimo, todėl yra pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Pirmosios instancijos teismas šią išvadą padarė nevisapusiškai ištyręs bylos aplinkybes ( LR CPK 185 str. 1 d. ), todėl teismo sprendimas keistinas.
Ieškovė pateiktame patikslintame ieškinyje nebuvo nurodžiusi tokios aplinkybės, kaip prisidėjimas prie ginčo buto pirkimo didesnėmis jos asmeninėmis lėšomis, todėl teismas, nagrinėdamas byloje šią aplinkybę, remiantis LR CPK 376 straipsnio 1 dalimi, įpareigoja teismą savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina, siekiant teisingai išspręsti bylą. Ieškovei byloje pateikus įrodymus apie tai, kad V. Š. vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 1995-01-26 iki 1995-11-21, teismas neturėjo pagrindo daryti išvadai, kad pardavus šį butą, ieškovė asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie ginčo buto, kuris buto perkamas iš karto, pardavus (duomenys neskelbtini) turėtą butą. Apeliacinės instancijos teismui pasiūlius 2010-10-27 nutartimi šalims pateikti papildomus įrodymus dėl aplinkybės, kieno lėšomis įsigytas ginčo butas, ieškovė tokių įrodymų nepateikė, o atsakovas pateikė 1992-06-02 buto privatizavimo sutartį, iš kurios matyti, kad J. Š. įsigijo 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai, kad šalys santuokoje gyveno nuo 1977-06-30, leidžia daryti išvadą, kad santuokoje šalys buvo įsigijusios 3 kambarių butą. Iš įrodymų, kuriuos atsakovas pateikė kartu su apeliaciniu skundu, matyti, kad butas (duomenys neskelbtini), J. Š. nuosavybėje buvo iki 1994-10-20 ( b.l.12, t. II ), o V. Š. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) 1995-01-26 ( b. l. 13, t. II). Atsakovui teigiant, kad ginčo butas buvo įsigytas už lėšas, gautas pardavus (duomenys neskelbtini) turėtą butą, kuris buvo įsigytas santuokos metu, po kelių mėnesių nuo buto, įregistruoto J. Š. vardu ir buvusio abiejų sutuoktinių nuosavybe, pardavimo, ir ieškovei nepateikus įrodymų, jog ji kitomis asmeninėmis lėšomis, ne gautomis iš buto pardavimo, prisidėjo prie ginčo buto įsigijimo, pripažintina, kad ginčo butas buvo įsigytas už bendras sutuoktinių lėšas, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dėl to, kad vienas iš sutuoktinių savo asmeninėmis lėšomis yra daugiau prisidėjęs prie turto įsigijimo, dalijant bendrą šalių turtą.
Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė atsižvelgti į jų sveikatos būklę ir dėl to priteisti didesnę bendro turto dalį, tačiau pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovės reikalavimą šiuo pagrindu, ši teismo sprendimo dalis nėra skundžiama, todėl nėra pagrindo argumentuoti jos pagrįstumą. Atsakovui teigiant, kad teismas turi nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti jam didesnė turto dalį atsižvelgus į jo sveikatos būklę, teismas įvertina atsakovo pateiktą įrodymą` apie nedarbingumo lygį, iš kurio matyti, kad jam nustatytas 55 procentų darbingumas( b.l. 17, t. II). Teismui pripažinus, kad ieškovė pateikti įrodymai apie jos sveikatos būklę nėra pakankami, pasiūlius jai pateikti papildomus sveikatos būklės įrodymus, byloje buvo gauta 2010-03- 26 V. Š. darbingumo lygio pažyma, iš kurios matyti, kad jos darbingumo lygis 40 procentų. Kadangi darbingumo lygiai šalims nustatyti terminuotai, t.y. kiekvienam iš jų jie gali pakisti, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo nustatyti, kad vieno iš jų sveikatos būklė yra prastesnė. Abiejų sutuoktinių sveikatos būklė nėra gera, todėl nustatyti atsakovui tenkančio turto dalį didesnę, nei ieškovei, nėra pagrindo.
LR CK 3.123 straipsnio 1 dalis ir 3.127 straipsnio 3 dalis įpareigoja teismą atsižvelgti į turtinę vieno iš sutuoktinių padėtį, nustatant dalis bendrojoje nuosavybėje ir parenkant turto padalijimo būdą. Nei vienas iš sutuoktinių neturi aiškaus turtinio pranašumo prieš kitą, tačiau iš ieškovės pateiktų duomenų iš banko įstaigų, galima daryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nes ji turi piniginių indėlių banke – 10. 000 Lt ir 12.500 JAV dolerių. Ieškovei teismas pasiūlė pateikti duomenis apie tai, ar šios lėšos nėra paskolintos, kokiu būdu jos sukauptos, tačiau ieškovei nepateikus šių duomenų, darytina išvada, kad šios lėšos yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Lėšų turėjimas sąskaitoje , leidžia daryti išvadą, kad ieškovės turi realią galimybę išmokėti atsakovui kompensaciją tuo atveju, jei butas natūra atiteks ieškovei. Tai, kad atsakovas turi galimybę gauti paskolą iš banko ir išmokėti kompensaciją ieškovei, nebuvo įrodyta, nes pateiktos būsto kredito skaičiuotės ( b.l. 69-74, t. II) yra tik orientacinio pobūdžio, jais remiantis nėra pagrindo daryti išvadai, kad atsakovui bus suteikta tam tikro dydžio paskola.
Dėl ginčo buto vertės byloje buvo nustatyta, kad ji yra 103000 Lt. Ši išvada padaryta remiantis teismo sprendimo motyvuojamąja dalimi, kurioje išskaičiuota, kad 1/3 dalis turto yra 34333 Lt vertės. Ieškovė patikslintame ieškininiame pareiškime nurodė, jog buto vertė 103000 Lt, atsakovas savo priešieškininiame pareiškime nurodė tokią pačią buto rinkos vertę (b.l.42, t. I). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą 2009-05-06, turto vertę nustatė tinkamai, tačiau byla apeliacinės instancijos teisme pirmajam posėdžiui buvo paskirta 2010-01-13, todėl teismas priėmė byloje atsakovo aptiektą preliminarų turto rinkos vertės nustatymą, pagal kurį ginčo buto vertė 2010-01-11 buvo 85000 Lt. Tai, kad buto 103000 Lt vertę šalys nurodė pirmosios instancijos teismui remiantis VĮ Registrų centro pažyma (b.l.7, t. I), neleidžia daryti išvados, kad bendrosios jungtinės nuosavybė pasibaigimo dienai, t.y. teismo sprendimo ir nutarties įsiteisėjimo dienai, turto rinkos vertė buvo tokia pati. Pažymoje nurodyta, kad buto vidutinė rinkos vertė paskaičiuota 2008-01-16. Turto vertei įtaką daro šalies ūkio stabilumas, todėl, atsižvelgiant į visuotinai žinomą aplinkybę, kad nekilnojamojo turto rinkos kainos pastaraisiais metais mažėjo, ginčo buto rinkos vertė lyginant jo vertę 2008-01-16 ir 2010 m. balandžio mėn., turi būti sumažėjusi. Atsakovui pateikus įrodymą, kiek preliminariai ši vertė sumažėjusi 2010-01-11, šalims nereiškiant prašymų skirti byloje turto vertinimo ekspertizę, teismas daro išvadą, kad artimesnė rinkos kainai yra jo kaina, nurodyta nekilnojamojo turto vertintojo pažymoje (b.l.40, t.II), t.y. 85000 Lt. Atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius reikalauja ir kasacinio teismo praktika ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės mėn. 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009 ir 2009 m. lapkričio mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2009). Pripažinus, kad šalių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, vienas iš sutuoktinių turi kompensuoti ½ gaunamo buto natūra vertę, t.y. 42500 Lt.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad butas natūra paskirtinas ieškovei. Pirmosios instancijos teismas šią išvadą padarė remdamasis tuo, kad ieškovė didesne dalimi asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie buto įsigijimo, tačiau ir nesant pagrindo daryti tokiai išvadai, turtas natūra paliktina ieškovei dėl to, kad jos nedarbingumo lygis yra didesnis, ji nedirba, turi lėšų išmokėti atsakovui kompensaciją, todėl nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad teismas nepagrįstai priteisė natūra butą ieškovei.
Teismo sprendimo dalis, kuri buvo ištaisyta 2009-06-15 nutartimi (b.l. 206, t. I) ir nuspręsta priteisti ieškovei V. Š. iš atsakovo J. Š. 10000 Lt neturtinės žalos dėl to, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę, ji patyrė dvasinius išgyvenimus ir kita, naikintina, nes byloje ieškovė nepateikė įrodymų, dėl kurio jai padaryto ieškovo sveikatos sužalojimo ji prašo priteisti neturtinę žalą. Ieškovės reikalavimai šioje dalyje yra nekonkretūs, t.y. ji nurodo, kad yra patyrusi fizinius sužalojimus, skausmą, tačiau kokio sunkumo tai buvo ir keli sužalojimai ieškovė nenurodo. Tai, kad byloje nustatyta pagal atsakovo paaiškinimą, kad ir ieškovė jį buvo sužalojusi, todėl galimas atsakovo smurtavimas prieš ieškovę buvo jų abipusio nesutarimo ir smurtavimo pasekoje, taikyti turtinę atsakomybę vienam iš konfliktuojančių pusių, nesant tokių sužalojimų konkrečių įrodymų, nėra pagrindo. Teismas netinkamai vertino įrodymus byloje ( LR CPK 185 str. 1d. ), todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje atmestinas LR CPK 329 str. 1 d. pagrindu.
Dalyje dėl nuostolių atlyginimo, teismo sprendimo išvada, kad dėl atsakovo kaltės ieškovė negalėjo patekti į butą, nėra pagrįsta, ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad ji patenka į butą ir ateina tuo laiku, kai atsakovas dirba, tačiau tenkinti atsakovo reikalavimą ir priteisti jam iš ieškovės buto išlaikymo išlaidas nebuvo pagrindo dėl to, kad atsakovas nepateikė duomenų, kiek yra apmokėjęs už buto šildymą, kiek už kitas paslaugas, todėl nustatyti, kokią dalį turi mokėti už suteiktas paslaugas ieškovė, teismas neturi galimybės. Pripažintina, kad ieškovei nuolat negyvenant bute, ji turėtų apmokėti buto šildymo išlaidas, tačiau tokias išlaidas kaip elektros, karšto ir šalto vandens, turi apmokėti gaunantis šias paslaugas atsakovas. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakovas apmokėjo V. Š. skolą pagal vykdomąjį dokumentą, tačiau tokios aplinkybės nebuvo nurodytos atsakovo priešieškinyje, šioje byloje nebuvo nagrinėjamas atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės žalą, kurią jis patyrė įvykdydamas ieškovės turtinę prievolę kitoje byloje.
Dalinai patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo priteistos iš atsakovo ieškovei mažintinos iki 1000 Lt, kadangi atmestinais pripažinti jos reikalavimai dėl turto dalies nustatymo ir neturtinės žalos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad patenkintas skundas šiose reikalavimų dalyse, turto vertė nustatyta pagal atsakovo pateiktą įrodymą, kuriam gauti jis turėjo 211,75 Lt išlaidų, dalinai atlygintinos šios ir žyminiam mokesčiui sumokėti turėtos išlaidos ir priteistina atsakovui iš ieškovės 360, 75 Lt turėtų išlaidų dalinis atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 2 ir 3 d. , teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą iš ieškovės V. Š. atsakovui J. Š. kompensacijos sumą padidinti iki 42500 Lt, priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažintini iki 1000 Lt.
Teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei V. Š. priteista 10000 Lt neturtinės žalos, panaikinti ir ieškovės ieškinį šioje dalyje atmesti.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui J. Š. iš ieškovės V. Š. 360,75 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.