Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovei R. Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. S. ieškinį atsakovei E. T., dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančia motina nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Atsakovė apie teismo posėdžio vietą datą ir laiką buvo informuota pasirašytinai teismo posėdžio 2018 m. lapkričio 7 d. metu. Į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Laikytina, kad neatvyko be svarbių priežasčių. Byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

8. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė nurodė, kad skyriaus atstovė lankėsi abiejų tėvų gyvenamosiose vietose. Šiuo metu ieškovas O. S. gyvena jo tėvams priklausančiame bute. Ten yra visos reikiamos priemonės, namų apyvokos daiktai, butas su patogumais. Smiltei sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Ji turi atskirą savo erdvę, spintą susidėti daiktams, atskirą lovą miegoti. Atsakovės gyvenimo sąlygas tikrino kelis kartus, tačiau pilnai įvertinti jos gyvenimo sąlygų nėra galimybės, nes nėra aišku kur ji gyvena šiuo metu. Pagal surinktą informaciją iš ugdymo ir gydymo įstaigų matyti, kad tėvas atsakingai rūpinasi vaiku, jos ugdymu. Tuo tarpu mama vaiku rūpinasi mažai. Tėvas dirbantis, gauna pastovias pajamas. Jo darbo grafikas toks, kad gali pats nuvesti ir parsivesti vaiką iš darželio, savaitgaliais turi laisvadienius. Savo užaugintais maisto produktais remia tėvai, kurie taip pat padeda prižiūrėti vaiką. Taip pat lankytasi ir O. S. tėvų namuose, nes pas ieškovą namuose vyko remontas. Lankantis pastebėtas artimas tėvo ir dukros santykis, taip pat vaiko santykis su seneliais. Įvertinus visas aplinkybes mano, kad šiuo metu vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiausiai atitiktų vaiko interesus. Su priešieškiniu jie susipažinę, vertino aplinkybes ir atsižvelgiant į susidariusią situaciją, į atsakovės atsakomybės stoką mano, kad jį tenkinti netikslinga, nes tai neatitiktų geriausių vaiko interesų šiai dienai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Priešieškinys atmestinas.

9. Iš gimimo įrašo kopijos matyti, kad S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra O. S., motina – E. T. (b. l. 5). Vaiko tėvai santuokos nesudarę, kaip teigia ieškovas, gyvena atskirai nuo 2018 m. birželio mėnesio, mergaitė liko gyventi su tėvu. Nuo 2018-08-13 mergaitės deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 25) Kaip ieškovas nurodė posėdžio metu, šis adresas yra atsakovės tėvų. Atsakovė vaiko gyvenamąją vietą deklaravo be jo žinios.

10. Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 1 d., 3.174 str. 2 d. numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, tėvų susitarimu, esant ginčui - vadovaujantis vaiko interesais. Ieškovas prašė, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, tuo tarpu priešieškiniu atsakovė prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad S. S. nuo gimimo visą laiką gyveno su tėvu, su juo gyvena ir šiuo metu. Motina E. T. mergaitę pas save buvo pasiėmusi dviems savaitėms spalio mėnesį. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje pateiktų išvadų matyti, kad buvo įvertintos abiejų šalių gyvenimo sąlygos. (b. l. 34-35, 51,66-67) Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė nurodė, kad galutinai įvertinti atsakovės gyvenimo sąlygas nėra galimybės, nes kur ji gyvena šiuo metu nežino. Ieškovo gyvenimo sąlygos įvertintos, jos tinkamos vaikui augti ir ugdytis. Ieškovas gyvena tėvams priklausančiame dviejų kambarių bute su visais patogumais, Dukra turi savo atskirą erdvę, miega savo lovoj (b. l. 51) Iš Raseinių lopšelio – darželio ,,L.“ 2018-10-08 rašto ir Raseinių šeimos gydytojų centro 2018-10-09 rašto matyti, kad mergaite rūpinasi tėvas, domisi jos ugdymu ir sveikata. Mama E. T. mergaitės ugdymu nesidomi, nebendradarbiauja su pedagogais (b. l. 58, 60) S. S. yra per maža, kad galėtų išreikšti savo norą. Vaiko priežiūros atostogų nuo 3 mėnesių iki vienerių metų buvo tėvas (b. l. 8-10) Įvertinus byloje pateikiamus duomenis, tai, jog vaikas nuo mažens gyvena su tėvu, yra tarp tėvo ir dukros užsimezgęs artimas ryšys, mama vaiku rūpinasi periodiškai pagal savo poreikį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje manymu, geriausia vaiko interesus atitiktų tai, kad S. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, S. S. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu O. S. jo gyvenamojoje vietoje.

11. Atsakovės prašymas S. S. gyvenamąją vietą nustatyti su ja netenkintinas. Atsakovė priešieškiniu taip pat prašė nustatyti bendravimo tvarką. Tačiau kaip matyti iš bylos aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad mamos šiuo metu buvimo vieta nežinoma, kad stebima mamos atsakomybės stoka, menkas rūpinimasis vaiko interesais, o vaikui svarbu turėti galimybę kreiptis bent į vieną iš tėvų bet kuriuo metu ir tuomet kai jam to labiausiai reikia, darytina išvada, kad priešieškinys negali būti tenkinamas, nes tai neatitiktų vaiko interesų.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str. 2 d.). LR CK 3.175 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Be to vaikas turi turėti galimybę kreiptis bent į vieną iš tėvų bet kuriuo metu ir tuomet kai jam to labiausiai reikia. Todėl maksimali bendravimo tvarka turi būti lanksti vaiko interesų tenkinimo atžvilgiu.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas supranta, jog dukra turi bendrauti su atskirai gyvenančiu iš tėvų. Esant atsakovės pageidavimui ieškovas leistų ir daugiau bendrauti su dukra nei prašoma bendravimo tvarkoje. Vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, bendravimo tvarka atsakovės su vaiku nustatytina tokia, kokios prašo ieškovas, t.y. S. S. su motina E. T. bendrauja kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. E. T., norėdama išsivežti dukrą savaitgaliui pas save, turėtų nurodyti, kur mergaitė praleis savaitgalį, ir sudaryti sąlygas tėvui pabendrauti su dukra telefonu, skypu ar kitomis komunikacinėmis priemonėmis. Informavimo ieškovas prašo, nes kaip nurodė posėdžio metu, jaudinasi, kad dukra neliktų be priežiūros, nebūtų kur išvežta. Šv. Kalėdų, Šv. Velykų metu, dukra S. S. vieną iš švenčių dienų turėtų praleisti su tėvu, kitą su motina, jiems iš anksto ne vėliau kaip prieš tris dienas iki švenčių, susitariant, kurią šventinę dieną dukra praleis su vienu, kurią su kitu iš tėvų; motinos dieną S. S. praleidžia su mama, tėvo dieną S. S. praleidžia su tėvu; savo gimimo dieną S. S. praleidžia poriniais metais su tėvu, neporiniais metais su mama, bendravimas su dukra telefonu, kitomis telekomunikacijų priemonėmis yra neribojamas.

14. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str.). Vaikų interesai yra svarbiausi, jie privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikius, teismas atsižvelgia į tai, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui. CK 3.194 str. 1 d. numato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.

15. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovas iš atsakovės prašo priteisti po 100 Eur periodinių išmokų dukrai. Išlaikymą priteisti prašo nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio. Mano, kad tai suma kurią atsakovė galėtų mokėti. Posėdžio metu ieškovas nurodė, kad per mėnesį dukrai išleidžia 200 – 300 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas dirbantis, nuo 2018-09-17 pakeitė darbą, dirba AB ,,Š.“ (b. l. 71), atsakovė nuo 2018-08-09 iki 2018-09-06 dirbo UAB ,,S.“ (b. l. 27-29, 75-76) Duomenų ar šiuo metu atsakovė dirbanti byloje nepateikiama. Tiek atsakovė, tiek ieškovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 26) Kaip nurodė teismo posėdžio metu, ieškovui padeda jo tėvai, duoda savo užaugintų maisto produktų. Atsakovė materialiai prie vaiko išlaikymo neprisideda. Kaip nurodė ieškovas, jie buvo sutarę, kad atsakovė mokės už dukters darželio paslaugas, tačiau nuvedus po ligos vaiką į darželį sužinojo, kad jau du mėnesiai nesumokėta už paslaugas. Kaip teigė ieškovas ir bylos duomenimis nustatyta, kad vaiko pinigais šiai dienai disponuoja atsakovė, nes ji drausta kaip asmuo auginantis vaiką iki trejų metų, terminas nuo 2017-12-17 iki 2019-12-16 (b. l. 69)

17. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir ieškovo paaiškinimus nustatyta, kad atsakovės pajamos šiai dienai nežinomos, ieškovas pragyvena ir išlaiko dukrą iš gaunamo darbo užmokesčio. Ieškovo darbo užmokestis kaip pats nurodė 500 Eur. S. S. lanko darželį, ikimokyklinę grupę. Šalys kartu nebegyvena nuo 2018 m. birželio mėnesio. Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma po 100,00 Eur dukros išlaikymui yra protinga ir optimali, kad būtų tenkinami mažamečio vaiko būtiniausi poreikius. Jei tokia pat suma skirtina ir iš ieškovo, tai yra pakankama, kad patenkinti S. S. būtiniausius poreikius. Atsakovė yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad būtų apribotos jos darbinės galimybės, kad ji turėtų kitų išlaikytinių, todėl turi realią galimybę tokią sumą skirti savo nepilnametės dukros išlaikymui. Materialinis išlaikymas, kaip ir prašė ieškovas, priteistinas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.

18. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu, todėl materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavedama tvarkyti ir valdyti ieškovui. (CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis).

19. Atsakovė priešieškiniu prašė vaiko išlaikymui priteisti po 175 Eur materialinio išlaikymo kas mėnesį. Vaiko gyvenamąją vietą nustačius su tėvu iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaikui. Atsakovės prašymas netenkintinas.

20. Ieškovui O. S. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 6-7). IŠ VGTPT Šiaulių skyriaus pažymos matyti, kad išlaidos už teisinę pagalbą yra 234,00 Eur. Ieškinį tenkinus pilnai, priešieškinio netenkinus, iš atsakovės priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos 234,00 Eur.

21. Iš atsakovės priteistinas 136,00 Eur žyminio mokesčio (100,00 Eur už gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatytą ir 36,00 Eur už materialinį išlaikymą), ir teismo patirtos pašto išlaidos (CPK 80 str. 1 d., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.)

Vadovaujantis LR CPK 259, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu O. S. jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jos nepilnametei dukrai S. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka) nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Ši sprendimo dalis vykdoma skubiai.

Išlaikymą uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti pavesti vaiko tėvui O. S..

1. S. S. su motina E. T. bendrauja kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val.

2. E. T., norėdama išsivežti dukrą savaitgaliui pas save, turi nurodyti tėvui, kur mergaitė praleis savaitgalį, ir sudaryti sąlygas tėvui pabendrauti su dukra telefonu, skypu ar kitomis komunikacinėmis priemonėmis;

3. Šv. Kalėdų, Šv. Velykų ir kitų švenčių metu, dukra S. S. vieną iš švenčių dienų praleidžia su tėvu, kitą su motina, jiems iš anksto ne vėliau kaip prieš tris dienas iki švenčių, susitariant, kurią šventinę dieną dukra praleis su vienu, kurią su kitu iš tėvų;

4. Motinos dieną S. S. praleidžia su mama, tėvo dieną S. S. praleidžia su tėvu;

5. Savo gimimo dieną S. S. praleidžia poriniais metais su tėvu, neporiniais metais su mama;

6. E. T. bendravimas su dukra S. S. telefonu, kitomis telekomunikacijų priemonėmis yra neribojamas.

Priteisti iš atsakovės E. T. 136,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 2,72 (du eurus 72 ct) Eur teismo turėtų pašto išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės E. S. 234,00 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus 00 ct) valstybės patirtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.