- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-15
- Bylos Nr.
- PK-577-946/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00012-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- M. B.
- Advokatai
- Simonas Baltrušaitis, Elena Gylienė
- Kategorijos
- 1.2.4.8.1Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.10.2.7Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. 2015-04-26 apie 00.54 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, metaliniu vamzdžiu smogė vieną kartą E. R. M. į galvą, tris kartus smogė į kairę ranką, tuo padarydamas E. R. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis M. B. apklausiamas neprisipažino padaręs nusikaltimą ir parodė, kad buvo konfliktas, bet pirmas smurtą panaudojo privatus kaltintojas. Konfliktas prasidėjo prieš savaitę dėl tualeto. Privatus kaltintojas niekada nevalo bendrų patalpų. Jis sakė privačiam kaltintojui, kad išsivalytų, tačiau jam atsakė, kad jei reikia, tai tegul išsivalo pats. Kai jis nuėjo į tualetą, M. stūmė jį, trenkė jam į ausį. Konfliktas įvyko labai greitai, apsidaužė. Yra ir anksčiau nuo jo nukentėjęs, buvo grasinimų. Įvykio dieną grįžo po keturių dienų išvykos, rado pripilta tualete. M. pirmas jam sudavė, jis tik gynėsi. Jie abu mosikavosi rankomis. Abu parkrito. Rankose nieko neturėjo. Jis yra jo mamos buvęs vyras, taip ir liko pas juos gyventi. Visas konfliktas buvo tamsoje, bet šviesa matėsi iš kambario. Konfliktas įvyko apie 1.00 val. nakties. Apsižodžiavimas buvo pirmiausia. Nežino, iš kur pas M. atsirado tie sužalojimai. M. jam sudavė iš dešinės rankos į ausį. Nukrito abu, kai daužėsi, stumdėsi. M. iškvietė policiją. Negali pasakyti, ar nukentėjusysis ką nors turėjo rankoje. Jis pareigūnams sakė, kad ir jis patyrė sumušimų. Išvažiavo su pareigūnais į skyrių. Nepamena, ar paėmė iš jo kažkokį paaiškinimą. Po įvykio kraujo nepastebėjo.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis ir neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltė yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
Privataus kaltintojo E. R. M. parodymais apie tai, kad kai išėjo iš tualeto, kaltinamasis stovėjo priešais, užstojęs jungiklį. Jis tiesė ranką išjungti šviesą, kaltinamasis jam neleido, todėl jį pastūmė. Jis nematė, iš kur kaltinamasis gavo galą vamzdžio ir davė per ranką. Jis bandė sugriebti tą vamzdį, bet jam kaltinamasis atjungė kairę ranką. Pirmas smūgis buvo į delną, o po to dar kartą trenkė į dilbį. Sutrūko viskas, siūti reikėjo. Buvo labai didelė mėlynė. Kraujavo iš galvos. Jis gynėsi. Visas kambarys buvo kruvinas. Po smūgių nukritęs nebuvo, buvo blaivus. Dešinėje rankoje kaltinamasis laikė metalinį vamzdį. Į galvą sudavė tik vieną kartą. Liko randas. Atvykęs buvo vienas pareigūnas. Buvo nuvykęs į komisariatą. Ant sofos gulėjo vamzdis. Kaltinamasis jam liepė išvalyti. Ypatingai skauda galvą, kai keičiasi oras. Kaltinamąjį pastūmė į kambarį. Pas kaltinamąjį šviesa degė iki 2.00 val. nakties, laukė, kol jis išeis. Jo regėjimas pablogėjo po visko. Anksčiau problemų su regėjimu neturėjo. Ant rankos mėlynė ilgai buvo. Dabar jau nedirba. Yra receptas dėl akių. Negalavimus pradėjo jausti, kai sugijo jam. Jam infarktas ir diabetas. Diabeto nejaučia. Vaistus iki įvykio vartojo. Diabetu serga gal 10 metų.
Liudytojo D. J. parodymais, kad yra šeimos gydytojas Dainavos poliklinikoje. E. R. M. jo pacientas. Teko jį konsultuoti dėl patirto smurto. Nepamena, kokiomis aplinkybės buvo patirtas smurtas. Chirurgas konsultavo M. dėl galvos žaizdos 2015-05-15. Liepos 13 d. kreipėsi dėl galvos svaigimo ir ūžimo, nukreipė pas neurologą. Nežino, ar buvo nuvykęs, ar ne. 2015 sausį pas okulistą yra siuntimas. M. buvo nuėjęs pas endokrinologą dėl diabeto ir jis galėjo būti siunčiamas pas okulistą. Endokrinologas konsultuoja dėl diabeto. Diabeto komplikacija, kad silpnėja kraujagyslės, silpnėja rega. M. gydomas nuo diabeto, kraujotakos sutrikimų. Nepamena, kada M. pradėjo skųstis kraujotakos sutrikimu. Negali atsakyti, ar tam turėjo įtakos sumušimas. Kai pablogėja kraujotaka, tada geriami vaistai. Pernai kreipėsi dėl galvos cypimų. Tiksliai pasakyti negali, ar nuo smūgių galėjo pablogėti regėjimas. Galvos cypimas, svaigimas irgi gali būti diabeto pasekmė, bet tiksliai pasakyti negali. Nuo diabeto gydo jį jau 2 metus, kai tik pradėjo dirbti. Jam 2 lygio progresuojantis diabetas. Buvo darytas kompiuteris tyrimas 2015-08-06, buvo nustatyti kraujagysliniai pakitimai smegenyse. Dėl to gali būti svaigimai, ūžimai.
Liudytojos J. M. parodymais, kad yra gydytoja oftalmologė, dirba apie 34 m. Atsimena, kad M., kuris yra diabetikas, lankosi. Pas ją lankosi visi, kas turi diabeto kompiliacijų. Jo matymas nėra geras, saikingai žemas. Gydytoja parašė, kad kraujagyslių pakitimai yra. M. matė paskutinį kartą prieš 8 mėn. M. kairė akis blogesnė. Paskutinį kartą M. buvo balandžio mėn. Tyrimai parodė pablogėjusį matymą, tinklainės pablogėjimą. Tai tipinė diabeto komplikacija.
Ekspertės M. K. parodymais, kad apžiūrėjo E. R. M.. Jam buvo konstatuoti sužalojimai kietu buku daiktu. Apžiūrėjo jį beveik po 10 dienų. Žaizdos buvo susiūtos jau. Delne buvo dar žaizda. Su ranka tikrai nebuvo suduoti smūgiai. Buvo rasti ir odos nubrozdinimai. Galėjo būti pailgos formos daiktas. Kaktoje buvo 4 cm ilgio žaizda. Su ranka tokios neina padaryti. Galėjo būti 4 trauminiai poveikiai. M. paaiškino, kad B. smogė su kažkuo į galvą, o jis dengėsi. Įvykio sekos ji negali pasakyti. Dažnai būna, kad nepataiko į galvą ir kliūna per rankas. Ji matė užgijusią žaizdą. Ambulatorinio gydymo nebuvo po sužalojimo. Odos nubrozdinimai yra nežymus sveiktos sutrikdymas. Delnas buvo prakirstas su kietu buku daiktu. Su ranka rankos praskelti negalima. Vertinant galvos žaizdą, tai galėjo būti dar koja spardyta, bet ne su ranka. Visi sužalojimai kritimui nebūdingi. Galvos sužalojimas nežymus, M. nebuvo sąmonės praradęs, lūžių nebuvo, tai visi tolesni sveikatos nusiskundimai susiję su diabetu, o ne traumos pasekmė. Kol žaizda gijo, galėjo būti skausmas lokaliai, bet tai per menkas sužalojimas, kad išsivystytų ilgalaikės komplikacijos. Galvos cypimo priežasčių nenustato, nes cypia ir seniems, ir jauniems. M. nustatyta diabetinė encefalopatija. Tai buvo per menka galvos trauma, kad sukeltų tokias ilgalaikes pasekmes. Nebuvo nei lūžių, nei smegenų ademos, nei kraujo išsiliejimo į smegenis. Duomenų apie griuvimą ji neturi. Krentant gali būti gilus nubrozdinimas ant rankos, o ne vertikali žaizda.
Liudytojo V. G. parodymais, kad nuvykus į įvykio vietą pamatė lazdą. Privatus kaltintojas buvo kruvinas. Jam iš galvos kraujavo. Jis paaiškino, kad kaltinamasis jį sumušė, nurodė su kuo sumušė. Kaip lazda, kuolas kažkoks buvo. Tas daiktas buvo namuose. Su savimi, ar tą daiktą paėmė, tai nepamena. Jie su sulaikytu asmeniu išvažiavo, o nukentėjusįjį išvežė greitoji. Daiktas buvo kaip kažkokio minosvaidžio imitacija, kaip ginklo vamzdis. Buvo kietas ir kruvinas daiktas. Turėjo į įvykį vykti dviese ir rašyti tarnybinį pranešimą. Jam atrodo, kad buvo naktis, pernai. Abu asmenys buvo išvežti. Kad sumušė, kaltinamasis net neneigė. Lazda koridoriuje stovėjo prie durų. Dar durų stiklas buvo gal suskaldytas, neprisimena. Kraujo visur buvo. Kur žmogus gulėjo, tai iš viso klanas kraujo buvo.
Liudytojo R. A. parodymais, kad tiksliai neatsimena, bet buvo budėtojas, jie privalo priimti pareiškimą. Neatsimena, ar privatus kaltintojas pats į komisariatą atvyko. Jis negali palikti tarnybinių patalpų budėtojų poskyryje, Dainavos komisariate. Ką jam apklausiamas žmogus pasako, tą jis ir užrašo. Jie turi užregistruoti pareiškimą ir perduoti tyrėjui. Tarnybiniai pranešimai būna. Turėjo medžiagą tirti S. Reikėtų, kad ji pateiktų išsamesnę informaciją, tarnybinį pranešimą, svarbu, kur yra įrankis, su kuriuo asmuo buvo sumuštas. Gal jis yra PK.
2015-05-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1233/15(02), iš kurios matyti, kad E. R. M. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 7).
2016-06-20 Kauno apskr. VPK Kauno miesto Dainavos PK VPS raštu, kuriame nurodyta, kad 2015-04-26 00.54 val. buvo gautas E. R. M. pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Kaune, kaimynas trenkė jam galimai lazda ir praskėlė galvą. Teigė, jog pranešėjas ir kaltininkas gyvena tame pačiame bute, tik skirtinguose kambariuose. Nukentėjusysis buvo pristatytas į Kauno klinikas. Nusikaltimo padarymu įtariamas M. B. 2016-04-26 01.40 val. buvo pristatytas į Dainavos PK (b. l. 125).
2016-07-04 Kauno apskr. VPK Kauno miesto Dainavos PK VPS raštu, kuriame nurodyta, kad M. B. į Dainavos PK buvo pristatytas 2015-04-26 01.40 val., išleistas 2015-04-26 03.40 val. (b. l. 140).
Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo G. V. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015-04-26 00:54 gautas E. R. M. pranešimas ROIK 0115000218976, jog (duomenys neskelbtini), Kaune, kaimynas trenkė jam lazda, praskėlė galvą, vyrai gyvena tame pačiame bute tik skirtinguose kambariuose. GMP pranešėją pristatė į LSMUL Kauno klinikų CP. Tikslinant įvykio aplinkybes buvo nuvykta į LSMUL Kauno klinikų priėmimo skyrių, kuriame apklaustas E. R. M. nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kaimynas M. B. su metaline lazda kelis kartus trenkė per galvą, ranką. Pareiškėjas ir sulaikytas asmuo patruliams paaiškino, kad pareiškėjas su M. B. mama gyveno daug metų kartu, vedė bendrą buitį, kartu augino M. B.. Apklausos metu pareiškėjas nenurodė giminystės ryšio, teigė, kad M. B. yra kaimynas, kuris gyvena tame pačiame bute, bet atskirame kambaryje. Butas priklauso 3 savininkams, kiekvienas savininkas turi po atskira kambarį, virtuvė, tualetas ir vonia priklauso bendrai visiems savininkams (medžiagos, kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 26-At-00389-15, b. l. 1).
ROIK, iš kurio matyti, kad 2015-04-26 00.54 val. buvo gautas 75 m. pranešėjo pranešimas, jog neseniai kaimynas trenkė jam galimai lazda. Buvo tamsu, todėl nematė su kuo tiksliai. Praskėlė galvą. Asmenys gyvena tame pačiame bute, tik skirtinguose kambariuose. GMP pristatė E. R. M., kuriam konstatuotas galvos sumušimas (b. l. 2).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, iš kurio matyti, kad 2015-04-26 01:50:11 val. M. B. buvo nustatytas 2,09 prom. girtumas (b. l. 7).
2015-04-26 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad E. R. M. 2015-04-26 apie 1 val. sukonfliktavo su M. B., kuris jį sumušė su metaline lazda. Sudavė 4 smūgius į įvairias kūno vietas, prakirto kaktą ir sužalojo kairę ranką, užfiksuotais sužalojimais (b. l. 8-9).
2015-05-01 protokolu – pareiškimu, kuriame E. R. M. nurodė, kad 2015-04-24 apie 00.30 val. jo kaimynas M. B. sudavė lazda per galvą vieną kartą ir per rankas tris kartus (medžiagos, kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 26-At-00404-15, b. l. 1).
Pagal BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis savo kaltę nuosekliai neigė, pripažino, kad stumdėsi su nukentėjusiuoju, bet nuo jo gynėsi, be to, kad nenaudojo metalinio vamzdžio ir kad privatus kaltintojas griuvo, dėl ko galėjo susižaloti.
Nukentėjęs neneigia, kad buvo konfliktas su kaltinamuoju, kad buvo susistumdymas, tačiau tvirtina, kad kaltinamasis jam vamzdžiu smogė vieną kartą į galvą, tris kartus smogė į kairę ranką, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, neginčijamai nustatyta 2015-05-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada. Be to, posėdyje apklausta ekspertė, kuri apžiūrėjo E. R. M., paneigė kaltinamojo iškeltą versiją, jog E. R. M. galėjo susižaloti krisdamas, jog nebuvo panaudotas joks daiktas. Ekspertė paaiškino, kad privačiam kaltintojui buvo konstatuoti sužalojimai kietu buku daiktu, galėjo tai būti pailgos formos daiktas. Buvo rasti ir odos nubrozdinimai, o kaktoje buvo 4 cm ilgio žaizda. Galėjo būti 4 trauminiai poveikiai. Ekspertė paaiškino, kad su ranka neįmanoma padaryti tokių sužalojimų. Delnas buvo prakirstas su kietu buku daiktu, tačiau su ranka rankos praskelti negalima. Visi sužalojimai kritimui nebūdingi. Be to, įvykio vietoje buvęs pareigūnas V. G. parodė, kad nuvykęs į įvykio vietą pamatė lazdą, kad privatus kaltintojas buvo kruvinas, visame kambaryje buvo kraujo. Netikėti jų parodymais teismas neturi pagrindo.
Teisiamajame posėdyje apžiūrėjus įvykio vietoje išimtą lazdą konstatuotina, kad ji atitinka tuos požymius, kuriuos nurodė specialistė apibūdindama tą įrankį, su kuriuo galėjo būti padaryti sužalojimai.
Taigi, byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad M. B. 2015-04-26 apie 00.54 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, vamzdžiu smogė vieną kartą E. R. M. į galvą, tris kartus smogė į kairę ranką, tuo padarydamas E. R. M. sužalojimus galvoje, rankoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Įvertinus kaltinamojo bei privataus kaltintojo fizinį sudėjimą, amžių, jų abiejų parodymus dėl įvykio aplinkybių, darytina išvada, kad šiuo atveju būtinosios ginties situacija nesusiklostė, privataus kaltintojo bei kaltinamojo veiksmai – stumdymas – kaltinamojo atžvilgiu negali būti vertinami kaip pavojingas kėsinimasis, dėl kurio kaltinamasis buvo priverstas suduoti smūgius su metaline lazda nukentėjusiajam. Teismo vertinimu ta aplinkybė, kad kaltinamasis smurtavo su metaline lazda, smūgius sudavė nukentėjusiajam ne tik į rankas, bet ir į galvą, rodo jį veikus ypatingai pavojingai, nes smūgiai buvo stiprūs, su metaline lazda, į gyvybiškai pavojingą vietą galvą. Tai rodo, kad kaltinamasis veikos padarymo metu suvokė, kad gali tokiu būdu sužaloti nukentėjusįjį ir norėjo taip veikti, nes tokias pasekmes ir sukėlė. Tai reiškia, kad jis veikė tiesiogine tyčia.
BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos dispozicija reikalauja padarinių (nežymaus sveikatos sutrikdymo), o tai šioje byloje nenuginčijamai nustatyta. Surinktų, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo M. B. atlikti veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 str., sudėties požymius.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismui nekyla jokių abejonių dėl M. B. kaltės padarius BK 140 str. 1 d. numatytą veiką.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant skirtinos bausmės rūšį bei dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).
M. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), šį nusikaltimą padarė būdamas neteistas. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad nėra nustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, kad yra dirbantis.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką skirtina su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis negu vidurkis.
Dėl civilinio ieškinio
Privatus kaltintojas pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2-5). Privatus kaltintojas parodė, kad patyrė ne tik fizinius, bet ir dvasinius išgyvenimus, kad jam cypia galvoja, labai suprastėjo regėjimas.
Nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, įtvirtinta BPK 119 str. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 1 ir 2 d.).
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo sutrikdyta sveikata, jis be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Tačiau posėdžio metu apklausti liudytojai, specialistė parodė, kad tai buvo per menka galvos trauma, jog sukeltų tokias ilgalaikes pasekmes, kokias nurodo privatus kaltintojas. Gydytoja oftalmologė, nurodė, kad regėjimo susilpnėjimas yra tipinė diabeto komplikacija, o diabetu kaip tik ir serga privatus kaltintojas. Tą patį patvirtino ir šeimos gydytojas, bei ekspertė. Medicininių dokumentų apie nukentėjusiojo gydymo istoriją duomenys patvirtina, kad šios komplikacijos dėl diabeto buvo dar iki šio įvykio, todėl jos nėra priežastiniame ryšį su šiuo įvykiu.
Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant M. B. padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tačiau įvertinus tai, kad nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymas nebuvo komplikuotas, įvertintas sužalojimo pobūdis, nepatogumai, fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, taip pat ir kaltinamojo turtinė padėtis leidžia pagrįstai spręsti, kad nukentėjusiajam priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina iki 600 Eurų. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl M. B. nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.
Privatus kaltintojas prašo priteisti 300 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro gydymosi išlaidos – pirkti medikamentai. Byloje yra kvitas, iš kurio matyti, kad buvo pirktos juostelės gliukozei nustatyti ir Diaperel MR 60 MG modifikuoto veikimo tabletės už 19,41 Eur (b. l. 14). Tačiau šios tabletės yra vaistas nuo cukrinio diabeto (žr. pvz. http://www.vaistai.lt/kompensuojamas-vaistas/vir%C5%A1kinimo-sistem%C4%85-ir-metabolizm%C4%85-veikiantys-vaistai/vaistai-diabetui-gydyti/diaprel-mr-60mg-modifikuoto-atpalaidavimo-tablet%C4%97s-n60.html). Juostelės taip pat yra skirtos gliukozei nustatyti, sergant diabetu. Kad privatus kaltintojas serga šia liga, kuri nebuvo traumos pasekmė ir kuri sukėlė pasekmes, kurias jaučia privatus kaltintojas (susilpnėjęs regėjimas, galvos cypimas), jau buvo konstatuota. Todėl šios patirtos išlaidos už vaistus, skirtus diabeto gydymui, negali būti priteistos. Tačiau iš mokėjimo matyti, kad privatus kaltintojas už specialisto išvadą sumokėjo 12,74 Eur (b. l. 8), todėl šios išlaidos turi būti priteistos iš kaltinamojo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies – privačiam kaltintojui priteistina 12,74 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo.
Byloje buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta 2016-07-04 patikslinta pažyma Nr. NTP-7-75001 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokato padėjėja Elena Gylienė teikė antrinę teisinę pagalbą E. R. M. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui yra 225,81 Eur. Todėl 225,81 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos valstybės naudai iš kaltu pripažinto asmens (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).
Daiktinis įrodymas – metalinis vamzdis, kuris 2015-04-30 Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK aktu buvo perduotas Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK Organizacinei grupe, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintinas Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Privataus kaltintojo E. R. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. B. 12,74 Eur (dvylika eurų 74 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
225,81 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 81 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti valstybės naudai iš kaltu pripažinto asmens M. B. (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).
Daiktinį įrodymą – metalinį vamzdį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jį patekusiam Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK.
Ikiteisminio tyrimo medžiagas Nr. Nr. 26-At-00389-15, Nr. Nr. 26-At-00404-15, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jas pateikusiam policijos komisariatui.
E. R. M. asmens sveikatos istoriją (2 knygeles), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti VšĮ Kauno Dainavos poliklinika.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.