Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Organizacinio poskyrio viršininko Viliaus Gaižučio apeliacinį skundą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla G. Š. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d., 2 d. nutraukta, nesant G. Š. veikoje pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. sausio 31 d., apie 13 val., rodydamas nepagarbą policijos pareigūnams einantiems jiems pavėstas viešosios tvarkos saugojimo pareigas be jokios priežasties juos stumdė, tampė už uniformos, į reikalavimus nutraukti neteisėtą veiką ir neįžeidinėti policijos pareigūnų nereagavo, sulaikomas aktyviais veiksmais pasipriešino, stumdė policijos pareigūnus, spardėsi, t. y., kaip padariusiam administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1, 2 d.

Apeliaciniame skunde analizuojami pareigūnų M. Z. ir V. S. parodymai, duoti teisme, kurie atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Skunde detalizuojamos Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 str., 16 str. nurodytos nuostatos apie tai, kad policijos pareigūnai, įgyvendinantys policijos uždavinius, turi teisę reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Nurodoma, jog nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai vykdė atskirą pavedimą surasti asmenį, kurį turėjo atvesdinti į teismą. G. Š. elgesys, kuomet jis paklaustas, ar gali prieiti ir padėti nustatyti ieškomą asmenį, ir jo reakcija buvo neadekvati susiklosčiusiai situacijai. Skunde analizuojamas ATPK 276 str., kuris kalba apie tai, jog liudytojas privalo duoti teisingus parodymus, o vengiantis arba atsisakantis duoti parodymus, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187² str. Taigi, skunde pažymima, jog vien atsisakymas pateikti policijai žinomus duomenis, užtraukia atsakomybę. Teigiama, jog G. Š. elgėsi neadekvačiai, nes įžeidinėjo policijos pareigūnus, vadino juos „pienburniais“, stumdėsi, išėjo į kelio važiuojamosios dalies vidurį, tokiu būdu kėlė pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Esant šioms aplinkybėms, policijos pareigūnai, vykdydami jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, pagrįstai reikalavo, jog G. Š. pasitrauktų nuo kelio važiuojamosios dalies, o jam nepaklusus ir pradėjus įžeidinėti policijos pareigūnus, pagrįstai reikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus. Skunde detalizuojamos ATPK 9 str. bei kitos nuostatos, reglamentuojančios ATPK paskirtį ir administracinio teisės pažeidimo sampratą, taip pat aptariamas Policijos veiklos įstatymo 21 str. normos. Teigiama, jog G. Š. savo veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo funkcijas, taip pat nevykdė jų teisėtų reikalavimų bei įžeidėjo jų garbę ir orumą, tokiais savo veiksmais G. Š. pasikėsino į nustatytą valdymo tvarką. Skunde pabrėžiama, jog teismas, nagrinėdamas bylą, neteisingai taikė įstatymą, nes G. Š. teisės pažeidimas yra pilnai įrodytas bylos medžiaga. Skunde pažymima ir tai, jog atsakomybė už pasipriešinimą policijos pareigūnui galima, kai jis eina įstatymo jam pavestas funkcijas. Svarbus ATPK 187 str. 1 d. aspektas yra ir tas, kad pasipriešinimas galimas aktyviais veiksmais, todėl G. Š. veiksmai – stumdymasis, spardymasis, sulaikymo vengimas, traktuotini kaip neadekvati jo reakcija į pareigūnų teisėtus veiksmus ir kvalifikuotini pagal minėto straipsnio 1 dalį, o asmens pasyvūs veiksmai – teisėtų pareigūnų nurodymų ir reikalavimų nevykdymas, kuomet G. Š., atsisakė pasitraukti nuo kelio važiuojamosios dalies vidurio, sėstis į policijos tarnybinį automobilį, neįžeidinėti pareigūnų, nutraukti neteisėtą veiką ir kt. kvalifikuotini pagal ATPK 187 str. 2 d. Nesutinkama su apylinkės teismo nuomone, jog kaltinimas G. Š. suformuotas dviprasmiškai, nenurodant kokių reikalavimų asmuo nevykdė.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo dalis, kuria administracinio teisės pažeidimo byla G. Š. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. nutraukta, nesant G. Š. veikoje pažeidimo sudėties, naikinama ir priimamas naujas nutarimas.

Lietuvos Respublikos 187 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str. 1 d. suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Iš bylos medžiagos matyti, jog policijos pareigūnai, užtikrindami jiems pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, vykdė atskirą pavedimą surasti asmenį, kurį turėjo atvesdinti į teismą, ir teisėtai reikalavo, kad G. Š. prieitų prie jų bei pasižiūrėtų paieškomo asmens nuotrauką. G. Š. atsisakė prieiti prie policijos pareigūnų, pasakė, jog policijos pareigūnui reikia, tai jis tegul ir prieina, vėliau visgi pajudėjo automobilio link, bet sustojo kelio važiuojamosios dalyje, o pareigūnas M. Z. priėjo prie jo.

Tiek policijos pareigūnai M. Z., V. S., tiek su G. Š. buvusi bei liudytoja teisme apklausta N. V. parodė, jog policijos pareigūnai prašė G. Š. prieiti, nes norėjo parodyti asmens nuotrauką, vėliau šią nuotrauką parodė ir N. V.. Liudytoja N. V. parodė, jog priešais juos sustojo pareigūnų tarnybinis automobilis, be to, iš G. Š. paaiškinimo matyti, kad važiavęs policijos ekipažas sustojo prie jų (b. l. 11). Taigi, G. Š. turėjo suprasti, kad nevykdo būtent policijos pareigūnų nurodymo pasižiūrėti ieškomo asmens nuotrauką. Minėtas pareigūnų nurodymas negali būti pripažintas neteisėtu, nes abu pareigūnai vykdė tarnybines funkcijas ir turėjo teisę duoti tokį nurodymą. Pažymima, kad tik akivaizdžiai neteisėtas, su morale prasilenkiantis ar nusikalstamas pareigūno reikalavimas neturi būti vykdomas, jei iš tokio reikalavimo požymių matyti, jog jis prieštarauja galiojančioms teisės normoms. Kadangi policijos pareigūnų reikalavimas nebuvo akivaizdžiai neteisėtas, G. Š. privalėjo vykdyti policijos darbuotojų teisėtą reikalavimą ir pasižiūrėti ieškomo asmens nuotrauką.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. Š. atsisakė vykdyti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VDS PP Maišiagalos PN tyrėjų teisėtą reikalavimą, nors žinojo ar turėjo suprasti, jog M. Z., V. S. yra policijos pareigūnai, kadangi, kaip jau buvo minėta, pareigūnai privažiavo tarnybiniu automobiliu. Taigi, byloje surinkti ir ištirti duomenys įrodo, jog G. Š. 2012 m. sausio 31 d., apie 13 val., atsisakė vykdyti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VDS PP Maišiagalos PN tyrėjų teisėtą reikalavimą – pasižiūrėti ieškomo asmens nuotrauką. Tokie G. Š. veiksmai akivaizdžiai yra neteisėti ir atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. požymius, už kurį pažeidėjas turėjo būti nubaustas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino G. Š. veiksmus ir nepagrįstai pažymėjo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole pateiktas kaltinimas nekonkretus, dėl ko buvo apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo pareikšto kaltinimo. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nedetalizuota, kokių būtent teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdė G. Š., visgi iš pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, jog privažiavus prie G. Š. ir moters, vyras buvo paprašytas prieiti prie policijos automobilio, ieškomojo asmens nuotraukai parodyti, minėtas vyras iš pradžių atsisakė, tačiau jam dar kartą paaiškinus prašymo priežastį, pajudėjo automobilio link ir sustojo kelio važiuojamosios dalyje vėl pradėjo klausinėti jo pakvietimo priežastį (b. l. 3, 4). Iš G. Š. 2012 m. vasario 14 d. rašytinio paaiškinimo matyti, jog pastarasis suprato, jog buvo kviečiamas policijos pareigūnų, neneigė nepriėjęs prie automobilio bei neįvykdęs pareigūno nurodymo pasižiūrėti nuotrauką. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog G. Š. buvo įteikta administracinio teisės pažeidimo protokolo kopija, buvo išaiškintos teisės, numatytos ATPK 272 str., tame tarpe ir teisė susipažinti su bylos medžiaga, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, tačiau šiomis teisėmis G. Š. nepasinaudojo, tokio pobūdžio prašymų pastarasis nepareiškė ir teisme. Minėtas protokolo trūkumas, kai detalizuoti teisėtą policijos pareigūnų nurodymą, kurio neįvykdė G. Š., galima iš kitos bylos medžiagos, nelaikytinas esminiu, pažeidžiančiu ATPK 260 str. reikalavimus, dėl kurio būtų pažeista G. Š. teisė į gynybą, pastarojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog G. Š. elgėsi neadekvačiai, nes įžeidinėjo policijos pareigūnus, vadino juos „pienburniais“, stumdėsi, o policijos pareigūnams pagrįstai pareikalavus, pasitrauktų nuo kelio važiuojamosios dalies, G. Š. nepakluso ir pradėjo įžeidinėti policijos pareigūnus, pareigūnai pagrįstai reikalavo nutraukti šiuos neteisėtus veiksmus. Visgi šias aplinkybes nepagrindžia kiti bylos duomenys. Kaip matyti iš G. Š., N. V. parodymų, kai G. Š. vidury kelio susitiko su vienu iš pareigūnų, pareigūnas, nieko neaiškinęs, iš karto užlaužė G. Š. ranką, tada išlipo kitas pareigūnas, pargriovė G. Š. ant žemės, uždėjo antrankius ir įsodino jį į automobilį (b. l. 20, 21-22). Panašiai šias aplinkybes G. Š. nurodė ir savo seseriai D. R. (b. l. 22). Pažymima, jog esant prieštaravimams tarp policijos pareigūnų bei G. Š., N. V. nurodytų aplinkybių dėl G. Š. ir policijos pareigūnų veiksmų, ir nesant galimybės juos pašalinti, negalima daryti kategoriškos išvados, jog G. Š. nevykdė pareigūnų reikalavimo pasitraukti iš kelio važiuojamosios dalies, įžeidinėjo juos, priešinosi pareigūnams ir nepakluso reikalavimams nutraukti šiuos veiksmus. Tuo tarpu visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šioje dalyje apylinkės teismas pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą G. Š. atžvilgiu.

Skiriant G. Š. nuobaudą pagal ATPK 187 str. 2 d. (dėl neteisėto policijos pareigūnų nurodymo pasižiūrėti paieškomo asmens nuotrauką nevykdymo) atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, G. Š. asmenybę (anksčiau nebaustas administracine tvarka), atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei į kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir G. Š. skiriama minimali įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda – 300 litų dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutarimo dalį, kuria administracinio teisės pažeidimo byla G. Š. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. nutraukta, nesant G. Š. veikoje pažeidimo sudėties, ir priimti naują nutarimą: G. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. (dėl neteisėto policijos pareigūnų nurodymo pasižiūrėti paieškomo asmens nuotrauką nevykdymo) ir nubausti G. Š. 300 litų dydžio bauda.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.