- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-18
- Bylos Nr.
- 2-8352-877/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02786-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- V. G.
- Trečiasis asmuo
- J. R.
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui V. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo J. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 996,24 Eur žalai atlyginti. Ieškovas nurodo, kad trečiasis asmuo pareigūnė J. R. buvo sužalota tarnybos metu, sužalojimus padarė sulaikomas asmuo atsakovas šioje byloje V. G.. Kauno apskrities VPK buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas, 2017 m. rugsėjo 25 d. surašytas nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas Nr. 20-NA1-31(9.23), 2017 m. rugsėjo 25 d. surašyta nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 20-IS3-37. Nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. apie 20.20 val. prie Ukmergės g. 6-ojo namo sulaikant atsakovą dėl netinkamo elgesio viešoje vietoje, jis pasipriešino pareigūnei J. R., užlaužė jai dešinę ranką užsukdamas bevardį pirštą, taip sukeldamas visos dešinės rankos plaštakos fizinį skausmą. Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje 2017 m. rugpjūčio 21 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42928-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, įtarimai pareikšti V. G.. V. G. kaltė įrodyta nukentėjusiosios J. R. ir liudytojos L. J. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Įtariamasis V. G. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, dėl to gailėjosi, su nukentėjusia J. R. susitaikė. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus 2017 m. spalio 24 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas V. G. atžvilgiu buvo nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiąja. Pareigūnė J. R. po minėto sužalojimo kreipėsi į medikus ir nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija atliko J. R. sveikatos ekspertizę dėl jos tinkamumo tarnybai vidaus tarnybos sistemoje ir nustatė: 1. Yra fizinio veiksnio, įvykusio 2017 m. rugpjūčio 21 d., ir pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys. 2. Sveikatos sutrikdymas, kuris buvo padarytas 2017 m. rugpjūčio 21 d., priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 3 straipsnio 7 dalies, 50 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatas, esant lengvam sveikatos sutrikdymui, tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui išmokama nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IV-125 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos tvarkos 3 punkte numatyta, jog pareigūnui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydis nustatomas atsižvelgiant į laikinojo nedarbingumo dienų skaičių ar sveikatos sutrikdymo pobūdį, 5.1 papunktyje yra nustatyta, kad esant nekiauriniams sužeidimams ir traumoms, jeigu nepažeisti vidaus organai, sąnariai, sausgyslės, stambiųjų nervų kamienai ar pagrindinės kraujagyslės, išmokama 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skyrė, o ieškovas J. R. išmokėjo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, t. y. 996,24 Eur ir 2017 m. gruodžio 15 d. pervedė pinigus į J. R. asmeninę sąskaitą. Pagal CK 6.280 str. nuostatas, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, ieškovas turi į padariusį žalą asmenį, šiuo atveju - V. G., regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad kompensacija buvo išmokėta pagal įstatymą, o valstybė, ją išmokėjusi, patyrė žalą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime (b. l. 55-56) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovo civilinė atsakomybė ir žalos dydis turi būti nustatomi pagal CK normas, o ne pagal specialius teisės aktus, reglamentuojančius policijos pareigūnams išmokamų kompensacijų dydį. Be to, atsakovui susitaikant ikiteisminiame tyrime su nukentėjusiąja, atsakovas J. R. sumokėjo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, dėl to tiek taikos sutartyje, tiek prokuratūros nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pažymėta, kad J. R. V. G. pretenzijų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neturi. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kompensaciją iš valstybės gavęs pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga. Atsakovas yra atlyginęs žalą trečiajam asmeniui, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti išmokėtą kompensaciją, kai žala jau yra atlyginta tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui, prieštarauja teismų praktikai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kokia reali žala buvo padaryta pareigūnei, kurios atsakovas neatlygino. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu V. G. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl neaišku, pagal kokius kriterijus iš jo reikalaujama atlyginti ieškovo sumokėtą kompensaciją.
Šalies argumentai
3. Trečiasis asmuo J. R. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu susitaikyti labai prašė atsakovas, nes jam tai būtų buvusi pirmoji baudžiama byla. Atsakovas turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ikiteisminio tyrimo metu V. R. sumokėjo 650 Eur. Trečiasis asmuo mano, kad atsakovas žalą atlygino nevisiškai, nes dėl sužalojimo ji jaučia liekamuosius reiškinius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
4. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad nuvykus pagal iškvietimą ir 2017 m. rugpjūčio 21 d. policijos pareigūnėms sulaikant atsakovą dėl netinkamo elgesio viešoje vietoje, jis pasipriešino: pareigūnei J. R., užlaužė jai dešinę ranką užsukdamas bevardį pirštą. Pareigūnė J. R. po sužalojimo kreipėsi į medikus ir nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo nedarbinga. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2017 m. rugpjūčio 22 d. išvadoje Nr. G2416/2017(02) nurodyta, kad Kauno klinikose 2017 m. rugpjūčio 21 d. J. R. diagnozuotas dešinės plaštakos II ir IV pirštų tiesiamųjų sausgyslių patempimas bei dešinio peties sąnario sumušimas, šie sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 11, 44-46). VRM Medicinos centro Centrinės medicinos komisijos 2017 m. spalio 17 d. pažymoje Nr. 2683 konstatuota, kad tarp fizinio veiksmo, įvykusio 2017 m. rugpjūčio 21 d. ir pareigūnės J. R. sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys, padarytas sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo, po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko, pareigūnės sveikatos būklė tinkama tolimesnei tarnybai (b. l. 24).
5. Kauno apskrities VPK atlikus nelaimingo atsitikimo tarnybos metu tyrimą, nustatyta, kad dėl V. G. veiksmų jį sulaikant J. R. buvo sužalotas petys ir plaštakos pirštai, padarytas sužalojimo pobūdis yra sumušimas ir patempimas (iškvietimas į įvykį, Kauno apskrities VPK 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas dėl komisijos sudarymo, Kauno apskrities VPK nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas 2017 m. rugsėjo 22 d. Nr. 20-NA1-31(923), Kauno apskrities VPK nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada 2017 m. rugsėjo 22/25 d. Nr. 20-193-37, Kauno apskrities VPK tarnybinio patikrinimo išvada 2017 m. spalio 19 d. Nr. 20-IS-156, b. l. 9-23, 36).
6. Dėl V. G. veiksmų sužalojant pareigūnę J. R. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42928-18, kuris nutrauktas 2017 m. spalio 24 nutarimu, įtariamajam V. G. susitaikius su nukentėjusiąja J. R. (Kauno apskr. VPK 2017 m. rugpjūčio 22 d. pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 37-48). Nagrinėjamojoje byloje pateikta ikiteisminio tyrimo metu V. G. ir J. R. 2017 m. spalio 6 d. sudaryta taikos sutartis, kurioje jie susitarė, jog V. G. yra atlyginęs J. R. padarytą turtinę ir neturtinę žalą, J. R. V. G. pretenzijų ikiteisminiame tyrime dėl turtinės ir neturtinės žalos neturi (b. l. 72). Teismo posėdžio metu J. R. nurodė, kad V. G. prieš susitaikant jai sumokėjo 650 Eur.
7. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 3 straipsnio 7 dalies, 50 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatas, esant lengvam sveikatos sutrikdymui, tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui išmokama nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IV-125 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos tvarkos 3 punkte numatyta, jog pareigūnui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydis nustatomas atsižvelgiant į laikinojo nedarbingumo dienų skaičių ar sveikatos sutrikdymo pobūdį, 5.1 papunktyje yra nustatyta, kad esant nekiauriniams sužeidimams ir traumoms, jeigu nepažeisti vidaus organai, sąnariai, sausgyslės, stambiųjų nervų kamienai ar pagrindinės kraujagyslės, išmokama 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Įvertinus J. R. sveikatos sužalojimo pobūdį, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skyrė, o ieškovas išmokėjo J. R. 996,24 Eur kompensaciją (Piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelė, Kauno apskr. VPK 2017 m. gruodžio 13 d. prašymas Nr. 20-S-124054(1.13) dėl lėšų kompensacijai išmokėti skyrimo, Kauno apskr. VPK viršininko 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymas Nr. 20-TE-1011 ir 2017 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 20-TE-1117 dėl kompensacijos J. R. išmokėjimo, atsiskaitymo lapeliai, banko sąskaitos išrašas, b. l. 25-35).
8. Ieškovo trečiajam asmeniui išmokėta kompensacija yra papildoma valstybės garantija pareigūnui, mokama atsižvelgiant į pareigūnų tarnybos visuomenei svarbą ir darbo rizikingumą. Tokio pobūdžio kompensacijos priskirtinos socialinei apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009). Nurodytų išmokų paskirtis – atlyginti pareigūnui žalą, patirtą dėl sveikatos sužalojimo tarnybinių pareigų vykdymo metu ar kitais įstatyme nustatytais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala gali būti atlyginama skirtingomis formomis ir būdais. Be CK nustatytų žalos atlyginimo (civilinės atsakomybės) pagrindų ir principų, kurie, be kita ko, reikalauja, kad būtų atlyginama tiek žalos, kiek jos yra padaryta (kompensacinė civilinės atsakomybės funkcija), žala gali būti atlyginama ir kitais – alternatyviais žalos kompensavimo būdais. Tokie atvejai paprastai įtvirtinti ne civilinius teisinius santykius reglamentuojančiuose, bet viešosios teisės aktuose. Vienas alternatyvių žalos atlyginimo būdų – žalos atlyginimas remiantis žalos dydžio nustatymo metodikomis. Žala atlyginama ne individualizuotai, bet remiantis standartizuotais kriterijais; tai reiškia, kad toks žalos atlyginimas gali atitikti realiai padarytos žalos dydį, bet gali jo ir neatitikti – būti mažesnis ar didesnis.
9. Policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, jog pareigūną sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalą. Policijos pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnams išmokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu. Priešingas aiškinimas reikštų, kad žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės apimtis taptų priklausoma nuo to, kas jam pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo ar socialinio draudimo išmoką nukentėjusiajam išmokėjusi valstybės institucija. Toks civilinės atsakomybės aiškinimas neturi jokio teisinio pagrindo.
10. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Tai reiškia, kad Policijos departamentas, atlyginęs dėl kalto asmens veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėtų atlyginti žalą padaręs asmuo. Atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 str.), ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014). Byloje atsakovo V. G. civilinės atsakomybės sąlygos pagal CK 6.245–6.250 straipsnius įrodytos – jo kaltė, neteisėti veiksmai, pareigūnei padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos įrodyti Kauno apskr. VPK atlikto tyrimo, ikiteisminio tyrimo medžiaga, specialistų išvadomis dėl sveikatos sužalojimo pobūdžio. Šių aplinkybių neginčija ir pats atsakovas, todėl lieka išspręsti klausimą dėl žalos dydžio.
11. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojamas CK 6.283 straipsnyje, taigi atsakovo civilinės atsakomybės apimtis nustatytina vadovaujantis šio straipsnio normomis. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 str. 2 d.). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 str.).
11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareigūnė J. R. buvo nedarbinga nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d., t. y. 19 darbo dienų, sveikatos sužalojimas įvertintas kaip nežymus, konstatuota, kad po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko (b. l. 11, 24, 44-46). Teismo posėdžio metu J. R. teigė, kad po sveikatos sužalojimo yra likę liekamųjų reiškinių, bet jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta, o VRM Medicinos centro Centrinės medicinos komisijos 2017 m. spalio 17 d. pažymoje Nr. 2683 konstatuota priešingai nei teigia trečiasis asmuo, t. y. nurodyta, kad po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko (b. l. 24). Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas atlygino J. R. turtinę ir neturtinę žalą, sumokėdamas 650 Eur. Tai patvirtino pati J. R., pasirašydama taikos sutartį ikiteisminiame tyrime. Minėta taikos sutartis sudaryta 2017 m. spalio 6 d., t. y. jau pasibaigus J. R. nedarbingumo laikotarpiui (kuris baigėsi 2017 m. rugsėjo 15 d.), todėl sudarant taikos sutartį trečiasis asmuo žinojo, kiek reikėjo lėšų gydymui, bei galėjo įvertinti, kokios sumos pakanka atlyginti turtinei ir neturtinei žalai. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Byloje nėra nei vieno dokumento, pagrindžiančio trečiojo asmens realiai patirtą materialinę žalą – nei ieškovas, nei trečiasis asmuo į bylą nepateikė dokumentų, pagrindžiančių trečiajam asmeniui paskirtą gydymą, skirtus vaistus ar reabilitacijos procedūras, medikamentų įsigijimo čekius ar pan. Itin didelės ar ilgalaikės neturtinės žalos pareigūnė nepatyrė, nes pasveikusi po sužalojimo yra pripažinta tinkama toliau eiti savo pareigas, liekamųjų reiškinių nenustatyta, todėl galima konstatuoti, kad sveikatos sužalojimas pareigūnei sukėlė trumpalaikę neturtinę žalą. Nesant minėtų duomenų, nėra pagrindo nustatyti, jog trečiajam asmeniui buvo padaryta didesnė žala nei atlygino atsakovas. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovui neįrodžius, kad trečiajam asmeniui padarytos žalos dydis viršija atsakovo trečiajam asmeniui sumokėtus 650 Eur, ieškinys atmestinas (CPK 178 str., CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str., 6.280 str., 6.283 str., 6.290 str.).
Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 265, 268, 269, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.