Alytaus apylinkės teismo nutartis

2016-05-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-305-939/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-25
Bylos Nr.
II-305-939/2016
Teisminio proceso Nr.
4-34-3-00244-2016-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Lubauskienė
Pareiškėjas
R. J.
Suinteresuotas asmuo
R. J.
Kategorijos
  • 3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-305-939/2016Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00244-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos 3.10.; 3.25.3. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. gegužės 25 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Rūtai Petrauskienei, dalyvaujant pareiškėjui R. J., jo atstovui advokatui V. A., suinteresuotam asmeniui R. J. ir suinteresuoto asmens - nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. J. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2016 m. kovo 15 d. nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėja R. M. 2016 m. kovo 15 d. Nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos Nr.79NT-54145026-16, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal 2016 m. vasario 14 d. R. J. bei 2016 m. vasario 16 d. ir 2016 m. kovo 8 d. R. J. pareiškimus, nes, įvertinus surinktus duomenis, darytina išvada, kad nėra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog buvo padarytas teisės pažeidimas, numatytas ATPK 188 straipsnyje, kadangi konfliktas vyksta dėl asmenų turtinių santykių ir su šiais santykiais susijusių asmeninių neturtinių santykių. Policija šiuo atveju nėra kompetentinga atlikti tyrimą, nes tokius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) ir tokius ginčus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (toliau – CPK), sprendžia teismas, todėl administracinio teisės pažeidimo byla negalima.

Prienų rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjo R. J. skundas, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti 2015 m. kovo 15 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato nutarimą Nr.79NT-54145026-16 ir priimti naują sprendimą ­pradėti administracinės teisenos bylą pagal ATPK 188 straipsnį, patraukti R. J. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį, perduoti bylą nagrinėti Prienų rajono savivaldybės administracinių ginčų komisijai bei, pradėjus administracinės bylos teiseną, pripažinti jį byloje nukentėjusiuoju, nes tyrėja netinkamai vertino nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė materialines teisės normas, nesivadovavo teismų praktika, todėl priėmė neteisinga ir neteisėtą nutarimą, kuris naikintinas. Pareiškėjo nuomone, R. J. veiksmai, neleidžiant jam laisvai naudotis gyvenamuoju namu, kvalifikuotini pagal ATPK 181 straipsnį kaip savavaldžiavimas. R. J. privalėjo kilusį ginčą bandyti spręsti gražiuoju, nepavykus susitarti gražiuoju, savo pažeistą teisę ginti teisme, o ne savavališkai apriboti pareiškėjo, kaip dovanotojo, teisę, sutartą 2012 m. sausio 6 d. dovanojimo sutarties 2.9 punkte - gyventi gyvenamajame name iki mirties. 2012 m. sausio 6 d. buvo sudaryta žemės sklypų ir pastatų dovanojimo, nustatant uzufruktą, sutartis, pagal kurios 2.9 punktą dovanotojai R. J. ir D. J. pasilieka sau teisę gyventi dovanojamame pastate - gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) iki mirties. Tiek iki dovanojimo sutarties sudarymo, tiek po šios sutarties iki 2016 m. vasario 14 d. R. J. šiame turte gyveno ir šis turtas buvo vienintelė jo gyvenamoji vieta. 2016 m. vasario 14 d. atvykusi apdovanotoji R. J. pradėjo jam priekaištauti dėl name daromo remonto, išmetė jo maisto produktus. Atvykę policijos pareigūnai patarė R. J. iš sodybos išvykti, ką šis ir padarė. 2016 m. vasario 16 d. atvykęs į sodybą R. J. dėl R. J. sukelto konflikto, mėtomų daiktų vėl buvo priverstas išvykti. 2016 m. kovo 8 d. atvykęs į sodybą, R. J. patekti į gyvenamojo namo patalpas, kurios buvo jo gyvenamoji vieta ir kur yra likę jo asmeniniai ir namų apyvokos daiktai, nebegalėjo, kadangi šios patalpos buvo užrakintos. Be to, dovanojimo sutartyje nebuvo jokių apribojimų, draudžiančių į gyvenamojo namo patalpas R. J. kviesti trečiuosius asmenis ar juose gyventi, todėl šiuo atveju R. J. neturėjo teisės varyti V. S. iš gyvenamojo namo, mėtyti jos daiktų ir tokiu būtu riboti R. J. teisių. Tai, kad dalį namo patalpų užrakino, neginčijo ir R. J., kuri nurodė, kad name nenori matyti R. J. draugės V. S., ji nurodė, kad gyvenamojo namo patalpas ji užrakino, nes nori apsaugoti savo privatumą ir savo nuosavybę - R. J. teigė, kad tose patalpose nėra likę jokie R. J. daiktai. R. J. nurodė, kad R. J. gali patekti į gyvenamąjį namą, tik negali patekti į jos ir motinos asmeninę erdvę. Tai yra R. J. pripažino, kad pagal 2012 m. sausio 6 d. dovanojimo sutarties 2.9 punktą, R. J. visu gyvenamuoju namu naudotis ir jame gyventi negali. Šioje sutartyje nėra nustatyta jokių apribojimų naudotis gyvenamuoju namu ar konkrečiomis šio namo patalpomis bei nėra nustatyta šio namo gyvenamųjų patalpų naudojimosi tvarka. Pagal dovanojimo sutarties sąlygas, dovanotojas R. J. turi teisę naudotis iki mirties visu gyvenamuoju namu, todėl R. J. kalbėti apie kažkokią asmeninę erdvę gyvenamajame name negali, kadangi apdovanotoji R. J., priimdama dovaną, su tokia dovanotojų sąlyga sutiko.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodė, jog su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėjos nutarimu sutinka ir palaiko tyrėjos sprendimą. Paaiškino, jog R. J. pats nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos: nesikreipė į ją ir/ar teismą dėl patalpų naudojimo tvarkos, negerbė kito asmens konstitucinių teisių į asmeninį privatumą, o pažeisdamas kito asmens teises, gviešėsi egoistiškai naudotis visa gyvenamąja erdve, psichiškai ir agresyviai persekiodamas kitą asmenį jam priklausančioje erdvėje. Tai teoriškai yra taikomas jo paties minėtas ATPK 188 straipsnis. Jos mama D. J. po skyrybų buvo priversta ieškoti kitos gyvenamosios vietos, nors pagal uzufrukto teises, turėjo tokią pat teisę kaip ir R. J. į gyvenamąją erdvę šiame name. Po skyrybų uzufrukto teises turintys asmenys gyveno atskirai, tai įgijo ir uzufrukto teise naudotis atskirai. Nuo to momento dėl patalpų naudojimosi turėjo sudaryti sutartį ir pasiskirstyti patalpomis ir jų eksplotavimo pareigomis, o nesutikus gražiuoju, kreiptis į teismą, bet ne savavaldžiauti. R. J. iki 2016 m. balandžio 12 d. nuomojosi butą iš savivaldybės adresu (duomenys neskelbtini). Pats išsiregistravo iš šio buto prieš metus, palikdamas mokesčių ir nuomos naštą vienai D. J.. R. J. nenakvojo sodyboje nuo 2016 m. vasario 14 d. įvykių, policijos pareigūnų vykdytose apklausose ji tai yra išdėsčiusi. Užrakintos durys į jos ir jos mamos asmeninę erdvę tik po trijų savaičių, nes R. J. savinasi jam nepriklausančius daiktus. R. J. yra išsivežęs nemažai jam nepriklausančių daiktų, kaip TV satelinę lėkštę, žoliapjovę, žirgams skirtą inventorių, patalynės komplektus, jos drabužius. Iki šiol ji nėra atgavusi su namu ir žirgais susijusių dokumentų, namų apyvokos daiktų ir savo rūbų.

Institucija atsiliepimu į skundą nurodo, kad 2016 m. kovo 15 d. nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos yra teisėtas ir pagrįstas, todėl Prienų rajono apylinkės teismo prašo pareiškėjo R. J. skundą atmesti ir palikti galioti 2016 m. kovo 15 d. nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Su pareiškėjo argumentais nesutinka, nes, institucijos nuomone, įvertinus surinktus duomenis, darytina išvada, kad nėra surinkta pakankamai duomenų įrodančių, jog buvo padarytas teisės pažeidimas, numatytas ATPK 188 straipsnyje, kadangi konfliktas vyksta dėl asmenų turtinių santykių ir su šiais santykiais susijusių asmeninių neturtinių santykių. Policija šiuo atveju nėra kompetentinga atlikti tyrimą, nes tokius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir tokius ginčus vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu sprendžia teismas, todėl administracinio teisės pažeidimo byla negalima. 2016 m. balandžio 4 d. R. J. skunde išdėstyti teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti, pareiškėjas skunde vadovaujasi tik prielaidomis, nepateikia jokių įrodymais pagrįstų duomenų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. J. teismo posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti, nurodė, kad 2012 metais jis kartu su buvusia žmona padovanojo dukrai R. J. sodybą su žeme ir ūkiniais pastatais su sąlyga, kad jie su buvusia žmona galės ten gyventi. 2016 vasario 14 d. atvažiavo buvusi žmona, jo dukra ir dukros sutuoktinis ir tarp jų įvyko konfliktas. Tada jau buvo su žmona išsiskyręs ir turėjo draugę. Paprašė buvusios žmonos čia nesilankyti, nors jai taip pat numatyta gyventi toje sodyboje. Jis ten gyveno nuolat. R. turi raktą ir ji įėjo, o žmonos jis neleido, dėl to įvyko konfliktas. Atvykus policijai, jie buvo viduje. Kai atvyko, policija pasiūlė jam su drauge išvažiuoti, nusiraminti ir susitaikyti. Jis su drauge išvažiavo iš sodybos. Kitą dieną grįžo ir vėl atvažiavo R. J. su sutuoktiniu. R. liepė jo sužadėtinei išeiti iš tos sodybos. Vakare jo dukra su sutuoktiniu vėl atvažiavo su policija ir vėl liepė jam ir jo draugei išvažiuoti. Policija vėl jiems pasiūlė išvažiuoti ir jie išvažiavo. Sekančią dieną R. pareiškė, kad jo draugė išeitų iš sodybos su visais jai priklausančiais daiktais. Parašė dukrai žinutę, kad jo draugė atvažiuos susirinkti daiktus. Tada R. atvažiavo į sodybą, jie nebuvo spėję susirinkti daiktų, dukra įėjus į namą jo draugės daiktus pradėjo trypti ir mėtyti per balkoną. Jis iškvietė policiją, atvažiavo ir liepė šeimyninius konfliktus spręsti geranoriškai, liepė jiems išvažiuoti ir jie vėl išvažiavo. Atvažiavo po kelių dienų. Namas yra senas ir šalia pastatytas priestatas. Tai yra jų šeimos turtas. Į seną namą gali įeiti, į naują priestatą, kur stovi lovos, televizoriai ir visa kita, jis įeiti negali, nes įdėta spyna ir užrakinta. R. J. įdėjo spynas, ji jam liepė gyventi sename name, kur nėra net kur atsigulti. Su žmona išsituokė 2016 sausio 21 d., mano, jog konfliktai vyksta dėl jo naujos draugės. 2016 m. kovo 8 d. paskambino dukrai, pasakė, kada atvažiuos, kad jam atrakintų duris, atvažiavo su antstoliu, bet jų niekas neįleido. Kai skambino dukrai, atsiliepė jos sutuoktinis ir pasakė, kad dukra nenori su juo kalbėti. Jis negali gyventi savo gyvenamosiose patalpose. Mano, kad jam padaryta žala.

Pareiškėjo R. J. atstovas advokatas V. A. pareiškėjo skundą palaikė, prašė teismo panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato nutarimą ir priimti naują sprendimą, pradėti naują administracinę teiseną pagal ATPK 188 straipsnį, patraukti R. J. administracinėn atsakomybėn ir perduoti bylą nagrinėti Prienų rajono savivaldybės administracinei komisijai. Nurodė, jog buvo savavališkai pakeistos spynos, kai R. J. gali naudotis visu namu, nes nenustatyta kokiose patalpose kas gyvens. R. J. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, sudėtis. Patarė nusistatyti tarpusavyje patalpų naudojimosi tvarką. Mano, jie turėtų patys rasti sprendimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. J. teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti. Paaiškino, jog niekada nesutiko, kad tėvo draugė gyventų jos namuose. Konfliktas vyksta, nes tėvas girtauja, jai grasina, stengiasi viską pasukti savo naudai. 2016 m. sausio 8 d. tarp jos ir tėvo įvyko konfliktas. Tėvas jai grasino. 2016 m. vasario 14 d. atvažiavo su mama ir sužadėtiniu Aurimu, su savimi raktų neturėjo. Tėvas, pamatęs, kad jie atvažiavo, išėjo iš namų, juos užrakino, grasino jai trenkti. Konfliktas vyko, ji iškvietė policiją. Tada atvažiavo tėvo dargė V. S. su savo sūnum ir drauge. Tada tik policijos dėka jie pateko į namus. Tėvas gali gyventi tame name. Ji prieštarauja, kad jo sužadėtinė ten gyventų. Tėvas iš sodybos išvežė jam nepriklausančius daiktus. Name yra šeimos bendras turtas ir jos daiktai. Dėl daiktų ir savo saugumo įdėjo spyną. Ten ji gyvena nuolat. Gyveno ten anksčiau su tėvu iki 2016 m. sausio 8 d. Po konflikto išvažiavo gyventi kitur. Jei tėvas norėtų, galėtų ten gyventi, bet jis nori visą turtą išsivežti į savo naujus namus (duomenys neskelbtini) kaime. Ji su mama bendru nutarimu nusprendė, kad reikia įdėti spyną ir kad tėvas gali gyventi senesnėje namo dalyje.

Nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovas A. S. teismo posėdžio metu prašė palikti galioti priimtą nutarimą, pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodė, kad pagrindinis motyvas dėl savavaldžiavimo yra pakeista spyna. Nuosavybės teisė priklauso R. J.. Savavaldžiavimo dėl spynos įdėjimo jis nemato. Turtiniai klausimai turėtų būti išspręsti civilinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. sausio 6 d. R. J. ir D. J. Žemės sklypų ir pastatų dovanojimo, nustatant uzufruktą, sutartimi padovanojo R. J. sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties 2.9. punkte nustatyta, jog R. J. ir D. J. pasilieka sau teisę gyventi dovanojamame pastate – gyvenamajame name, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), iki mirties. Naudojimosi tvarka minėtu gyvenamuoju namu sutartyje nenustatyta. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. sprendimu R. J. ir D. J. santuoka nutraukta bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta jų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių R. J. ir D. J. neaptarė uzufrukto teise valdomo gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos. 2016 m. kovo 8 d. R. J. pareiškimu kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatą, nurodydamas, kad 2016 m. kovo 7 d. apie 11.30 val. jam atvykus į sodybą (duomenys neskelbtini), negalėjo patekti į gyvenamąsias patalpas, kuriose jis gyvena, nes dukra R. J. yra pakeitusi durų spyną ir nuo jų rakto nedavusi, dėl ko yra suvaržyta jo teisė gyventi minėtuose namuose. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas 2016 m. kovo 15 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos Nr.79NT-54145026-16, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu) nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal 2016 m. vasario 14 d. R. J. bei 2016 m. vasario 16 d. ir 2016 m. kovo 8 d. R. J. pareiškimus, nes įvertinus surinktus duomenis, darytina išvada, kad nėra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog buvo padarytas teisės pažeidimas, numatytas ATPK 188 straipsnyje ("savavaldžiavimas"), kadangi konfliktas vyksta dėl asmenų turtinių santykių ir su šiais santykiais susijusių asmeninių neturtinių santykių. Policija šiuo atveju nėra kompetentinga atlikti tyrimą, nes tokius santykius reglamentuoja CK ir tokius ginčus, vadovaujantis CPK, sprendžia teismas, todėl administracinio teisės pažeidimo byla negalima.

Pareiškėjas R. J. teigia, kad R. J. savavaldžiavimas pasireiškė kliudymu jam naudotis dalimi gyvenamojo namo – šie veiksmai, R. J. teigimu, pasireiškė įėjimo į dalį gyvenamojo namo durų spynos pakeitimu.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog tokiais R. J. veiksmais pareiškėjui R. J. buvo padaryta turtinė žala, esmingai pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie patirtos žalos dydį. Suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepime nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėjas negyvena minėtame gyvenamajame name nuo 2016 m. vasario 14 d. įvykių, ji pakeitė durų spyną į dalį gyvenamojo namo praėjus trims savaitėms po 2014 m. vasario 14 d., nes R. J. savinasi jam nepriklausančius daiktus. R. J. yra išsivežęs nemažai jam nepriklausančių daiktų, kaip TV satelinę lėkštę, žoliapjovę, žirgams skirtą inventorių, patalynės komplektus, jos drabužius. Iki šiol ji nėra atgavusi su namu ir žirgais susijusių dokumentų, namų apyvokos daiktų ir savo rūbų. Dėl savo daiktų ir savo saugumo pakeitė įėjimo į dalies gyvenamojo namo durų spyną. Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. J. nurodė, jog gyvenamajame name negyveno nuo 2016 m. vasario 14 d., iš namo išvyko policijos pareigūnų siūlymu. Iš pareiškėjo parodymų matyti, jog R. J. neprieštaravo, kad jis gyventų minėtame name, tačiau nesutiko, kad gyvenamajame name gyventų V. S.. Taigi, nėra nustatyta savavaldžiavimo sudėtis, numatyta ATPK 188 straipsnyje, t.y. negalima konstatuoti administracinio teisės pažeidimo sudėties – tiek veikos padarinių – žalos, tiek subjektyviosios pusės, t.y. kad R. J. tyčia kliudė R. J. naudotis dalimi gyvenamojo namo, nes, minėta, durų spyna buvo pakeista siekiant užtikrinti daiktų ir pačios R. J. saugumą.

Pagal ATPK 250 straipsnio 1 punktą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Taip pat, nors pareiškėjas nurodo, kad R. J. savavaldžiauja, kliudydama naudotis visu gyvenamuoju namu, teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu neginčytinai yra nustatyta, kad uzufrukto naudotojų naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nėra nustatyta, tarp uzufrukto naudotojų R. J. ir D. J., taip pat tarp R. J. bei gyvenamojo namo savininkės yra R. J. kilęs ginčas dėl naudojimosi ginčo turtu tvarkos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas eilėje bylų yra nurodęs, kad administracinių teisės pažeidimų teisenos tvarka civilinio pobūdžio ginčai tarp privačių asmenų dėl turto priklausomybės, naudojimosi juo ir panašiai nėra sprendžiami. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nepakeičia ir negali pakeisti Civilinio proceso kodekso nustatytos teisenos. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena siekiama užtikrinti, kad laikantis įstatymų asmuo atsakytų už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Šiai teisenai nėra būdinga privačių ginčų tarp asmenų dėl nuosavybės sprendimas, kadangi šiems ginčams spręsti yra numatytos specialios taisyklės numatytos Civilinio proceso kodekse ir esmingai besiskiriančios nuo administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklių. Nagrinėjamu atveju tarp minėtų asmenų yra kilęs ginčas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, R. J. ir D. J., nutraukdami santuoką, neaptarė naudojimosi ginčo turtu tvarkos. Šis ginčas yra civilinio pobūdžio ir administracinės teisenos tvarka nenagrinėtinas.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su institucijos, priėmusios nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato išvadomis, kad nėra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog R. J. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje. Priimdama nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, institucija rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais rašytiniais įrodymais bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kurios buvo patvirtintos teismo posėdyje skundo nagrinėjimo metu ištirtais duomenimis, nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šioje dalyje jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo R. J. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

R. J. skundo netenkinti.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2016 m. kovo 15 d. nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos Nr.79NT-54145026-16 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui tiesiogiai arba per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Lubauskienė