- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2009-09-10
- Bylos Nr.
- II-1051-171/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00639-2009-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 42.22pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Ž. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūra (toliau – ir Institucija) 2009 m birželio 2 d. nutarimu Ž. B. už pažeidimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51¹³ straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 500 Lt baudą. Nuobauda skirta už tai, kad UAB „Belvilis“ direktorė Ž. B. pagal sutartį su UAB „Eurokranai“ nesuderinusi su reikiamomis institucijomis vykdė darbus: sustatė pamatinių betoninių blokų užtvarą bei susandėliavo dalį pamatinių blokų ant žalios vejos 8,71 m² plote rekreacinės teritorijos žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 6244/0002:572, esančiame priešais kaimo turizmo sodybą „Giedrita“. Tokiais veiksmais pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXXIII skyriaus 132 ir 134.2 punktus.
Šalies argumentai
Ž. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Institucijos nutarimą ir priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad UAB „Belvilis“ nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-0920-7354, kadastrinis Nr. 6244/0002:572 Luokesos k. v., kurio paskirtis – miškų ūkio, plotas 0,2200 ha, adresas Molėtų r. sav. Kirneilės k. (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklype buvo savavališkai pastatyta, o vėliau nugriauta pirtis, tokiu būdu buvo sunaikinta žemės sklypo miško augmenija. UAB „Belvilis“, siekdama atkurti miško augmeniją, pasodino žemės sklype sodinukus, tačiau juos suvažinėjo į kaimo turizmo sodybą „Giedrita“ atvykstančių klientų ir kitų prie vandens telkinio Bebrusų ežero atvažiuojančių trečiųjų asmenų transporto priemonės, kurie toliau niokoja žemės sklype esančią miško augmeniją, darydami žalą gamtai ir UAB „Belvilis“. Siekdama to išvengti, direktorė Ž. B. UAB „Belvilis“ vardu su UAB „Eurokranai“ 2009 m. gegužės 4 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB „Belvilis“ užsakė, o UAB „Eurokranai“ suteikė dirbtinių kliūčių iškrovimo į UAB „Belvilis“ nurodytas vietas Žemės sklype su tikslu laikinai apsaugoti miško augmeniją nuo suniokojimo transporto priemonėmis, paslaugas. Šios sutarties objektas buvo ne pamatinių betoninių blokų užtvaros įrengimo darbų vykdymas, o dirbtinių kliūčių (blokų) iškrovimo į UAB „Belvilis“ (užsakovo) nurodytas vietas žemės sklype paslaugų teikimas, todėl šių paslaugų teikimas nebuvo derintas ir neturėjo būti derintas su kaimo turizmo sodybos „Giedrita“ savininku, o dirbtinių kliūčių išdėstymo planas – su Molėtų rajono vyriausiuoju architektu ir Utenos RAAD Molėtų rajono agentūra. Ž. B. taip pat pažymėjo, kad UAB „Belvilis“ žemės sklype jokie betoniniai blokai nėra sandėliuojami. Taip pat Ž. B. nurodė, kad UAB „Belvilis“, vykdydama Sąlygų 132 ir 133.2 punktus, tvarkosi taip, kad nebūtų keičiamas rekreacinės teritorijos, kurioje yra UAB „Belvilis“ priklausantis Žemės sklypas, kraštovaizdis, gerina jo fizinę būklę, estetinę vertę, didina rekreacinį potencialą bei prižiūri ir tvarko šį žemės sklypą bei, kaip minėta, sodina jame smulkius želdynus rekreacinėms sąlygoms pagerinti ir stengiasi juos apsaugoti nuo niokojimo. Tuo tarpu Sąlygų 134.2 punktas šiuo atveju nėra taikomas ir UAB „Belvilis“ direktorė negali būti baudžiama už tariamą šio draudimo pažeidimą, nes ji neužsakė bei jos nurodymu tretieji asmenys nevykdė jokių pastatų ir įrenginių, nesusijusių su rekreacija, statybos darbų, o tiesiog laikinai iškrovė dirbtines kliūtis į nugriautos pirties vietą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Ž. B. skundą tenkino iš dalies – panaikino Institucijos nutarimo dalį, kurioje konstatuota, kad Ž. B. pažeidė Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 134.2 punktą, kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Ž. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimo dalį, kuria nebuvo tenkintas jos skundas ir paliktas galioti Institucijos nutarimas ir bylą apeliantės atžvilgiu nutraukti bei priteisti iš Institucijos Ž. B. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad žemės sklypas, kuriame buvo pastatytos dirbtinės kliūtys, patenka į Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintą rekreacinę teritoriją. Dėl šios priežasties sklypui negali būti taikomos Specialiųjų sąlygų 132 punkto nuostatos. Taip pat nurodo kitus argumentus, kurie buvo išdėstyti skunde pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: II.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Ž. B. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalies pažeidimą. Protokole nurodyta, kad jos veika pasireiškė tuo, jog nesuderinusi su reikiamomis institucijomis sustatė pamatinių betoninių blokų užtvarą bei susandėliavo dalį pamatinių blokų ant žalios vejos rekreacinės teritorijos žemės sklype. Tokiais veiksmais pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 132 ir 134.2 punktus. ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) numatyta, kad specialiųjų žemės, miško, vandens telkinio naudojimo sąlygų pažeidimas ar nevykdymas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 litų. Ši teisės norma yra blanketinė, tad protokole nurodyta, jog Ž. B. veika pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 132 ir 134.2 punktus. Sąlygų 132 punkte nurodyta, kad žemės savininkai ir naudotojai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintose rekreacinėse teritorijose plėtodami ūkinę ir kitokią veiklą, turi šią veiklą tvarkyti taip, kad nebūtų keičiamas rekreacinių teritorijų kraštovaizdis, bloginama jo fizinė būklė bei estetinė vertė ir mažinamas bei naikinamas rekreacinis potencialas. Sąlygų 134.2 punkte numatyta, kad rekreacinėse teritorijose žemės naudotojui draudžiama statyti pastatus ir įrenginius, nesusijusius su rekreacija, taip pat rekreacijai skirtus pastatus ir įrenginius, jeigu jie neatitinka rekreacinių teritorijų normatyvų bei teisinių nuostatų (atstumas nuo vandens, aukštis, kultūros paveldo naudojimas turizmo reikmėms), išskyrus statybą esamose namų valdose. Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl Sąlygų 134.2 punkto pažeidimo nutraukė. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu padarytomis išvadomis ir jų nekartoja.
Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-135/2008, N444-340/2008 ir kitos). Nagrinėjamoje byloje įvertinus protokole aprašytą pažeidimo esmę – „nesuderinusi su reikiamomis institucijomis sustatė pamatinių betoninių blokų užtvarą bei susandėliavo dalį pamatinių blokų ant žalios vejos rekreacinės teritorijos žemės sklype“, ir Sąlygų 132 punkto nuostatas, vienareikšmiškos išvados, kuo pasireiškė veikos neteisėtumas daryti negalima. Toks kaltinimo nekonkretumas užkerta galimybę bylą nagrinėjančiam teismui tinkamai įvertinti atsakomybėn traukiamo asmens veiką teisiniu požiūriu bei tuo pačiu – asmeniui gintis nuo jam pareikšto kaltinimo.
Dėl paminėtų protokolo trūkumų pirmosios instancijos teismo ir Institucijos nutarimai turi būti panaikinti ir byla turėtų būti grąžinta Institucijai protokolo trūkumams šalinti. Tačiau įvertintina tai, kad Ž. B. inkriminuojama veika buvo padaryta 2009 m. gegužės 5 d., šiuo metu nuo veikos padarymo yra praėję dveji metai. Sutinkamai su ATPK 35 straipsnio 4 dalimi, administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai. Įvertinus tai, jog panaikinus Institucijos ir apygardos administracinio teismo nutarimus, jokio galiojančio sprendimo skirti nuobaudą Ž. B. nebėra, darytina išvada, kad bylos grąžinimas papildomam nagrinėjimui nebegalimas, todėl byla Ž. B. atžvilgiu turi būti nutraukiama.
Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas. Išlaidų, turėtų visų proceso dalyvių nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normos reglamentuoja kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl ABTĮ normomis šiuo atveju nesivadovaujama. Pažymėtina, kad ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo priimtose nutartyse (pvz., administracinės bylos Nr. N575-5779/2008, Nr. N525–2272/2009, N575-3736-2010 ir kt.). Todėl toks apeliantės prašymas laikytinas nepagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ž. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarimą ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros 2009 m birželio 2 d. nutarimą Ž. B. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.