Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-05-22 · Civilinė byla Nr. 2-376/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-22
Bylos Nr.
2-376/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis
Ieškovas
R. A. S.
Atsakovas
Kauno technologijos universitetui
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-376/2008Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria teismas atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį ir pateikti patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-610-378/2008 pagal ieškovo R. A. S. ieškinį atsakovui Kauno technologijos universitetui dėl grąžinimo į darbą, rektoriaus įsakymo panaikinimo, darbo užmokesčio, delspinigių priteisimo bei kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas R. A. S. keliais procesiniais dokumentais kreipėsi į teismą, kuris priėmė nagrinėti šiuos ieškovo reikalavimus atsakovui Kauno technologijos universitetui (toliau – KTU): 1) ieškovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir grąžinti jį į KTU meno ir kultūros grupės meno vadovo pareigas; 2) priteisti iš atsakovo 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, darbo užmokesčio skirtumą, delspinigius, darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; 3) panaikinti KTU rektoriaus 2007 m. kovo 26 d. įsakymą Nr.A-132 dalyje dėl universiteto tapybos studijos (meno kolektyvo „KTU tapybos studija“) reorganizavimo į Dizaino studiją; 4) priteisti 50 000 Lt moralinei žalai, padarytai neteisėtu KTU rektoriaus 2007 m. kovo 26 d. įsakymu, atlyginti.

2008 m. balandžio 4 d. ieškovas pateikė Kauno apygardos teismui ieškinio patikslinimą (t.2, b.l.121-122), kuriuo papildomai prašė: 1) priteisti iš atsakovo 70 000 Lt moralinę žalą už neteisėtą ieškovo neatestavimą nuo darbo meno vadovu universitete pradžios bei jo darbo nelaikymą pedagoginiu; 2) panaikinti atsakovo skelbto viešo konkurso Dizaino studijos meno vadovo (1,0 etato) pareigoms užimti rezultatus ir pripažinti ieškovą konkurso laimėtoju; 3) priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtinę žalą už neteisėtai išjungtą meno kolektyvo „KTU tapybos studija“ internetinę svetainę http://tapyba.ktu.edu ir įpareigoti atsakovą šią svetainę įjungti. Atsakovo KTU rektoriaus 2007 m. kovo 26 d. įsakymo panaikinimo reikalavimui apsaugoti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki įsiteisės teismo sprendimas sustabdyti Tapybos studijos (meno kolektyvo „KTU tapybos studija“) reorganizavimą, įpareigojant atsakovą leisti studijos (meno kolektyvo) nariams tapyti naudojantis studijos patalpomis, turėtomis tapybos priemonėmis, molbertais, literatūra. Taip pat reikalavimui dėl atsakovo skelbto viešo konkurso Dizaino studijos meno vadovo pareigoms užimti rezultatų panaikinimo apsaugoti prašė iki įsiteisės teismo sprendimas sustabdyti viešo konkurso rezultatų galiojimą.

Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, nustatė ieškovui terminą iki 2008 m. balandžio 28 dienos pašalinti ieškinio trūkumus, įpareigojo ieškovą iki nurodytos datos sumokėti 1 500 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui patikslintą ieškinį. Teismas nurodė, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalį tiek faktinis ieškinio pagrindas, tiek ieškinio dalykas turi būti išdėstyti viename procesiniame dokumente, tačiau ieškovo reikalavimai yra išdėstyti atskiruose procesiniuose dokumentuose, o šių reikalavimų pagrindai dar kituose, todėl tokia padėtis apsunkina pasirengimą bylos nagrinėjimui. Teismas konstatavo, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrįstas jokia grėsme būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Teismas sprendė, kad prašomi taikyti įpareigojimai panašūs į atskirų ieškininio reikalavimų patenkinimą ir neatitinka CPK 144 straipsnyje nustatyto laikinųjų apsaugos priemonių turinio. Vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 135 straipsnio 2 dalimi, teismas pripažino ieškovo pareigą ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtinę žalą už neteisėtai išjungtą meno kolektyvo „KTU tapybos studija“ internetinę svetainę http://tapyba.ktu.edu apmokėti 1 500 Lt žyminiu mokesčiu.

Atskiruoju skundu ieškovas R. A. S. prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį, panaikinti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Skunde apeliantas nurodo, kad:

1. ankstesnėje 2008 m. vasario 14 d. nutaryje Kauno apygardos teismas nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad ieškovas jau 2008 m. kovo 31 d. pareiškimu prašė teismo sumažinti bei atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, o byloje yra pateikta pakankamai įrodymų apie sunkią ieškovo materialinę padėtį.

2. Ieškovo teigimu, teismas nenurodė atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvų ir kokių CPK 144 straipsnio reikalavimų jos neatitinka. Meno kolektyvą ,,KTU tapybos studija“ sudaro daugiau nei aštuoniasdešimt narių, jo veikla svarbi kultūrai ir jaunimui, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kolektyvas negali vykdyti veiklos: naudotis patalpomis, kurti, konsultuotis, mokytis. Teismas taip pat nepasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sustabdant viešo konkurso Dizaino meno studijos vadovo pareigoms užimti rezultatų galiojimo.

Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas Kauno technologijos universitetas prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad:

1. 2007 m. kovo 26 d. KTU rektoriaus įsakymo Nr. A-132 ,,Dėl meno ir kultūros grupės meno kolektyvo KTU tapybos studija reorganizavimo į dizaino studiją“ vykdymas negali būti sustabdytas, kadangi Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartimi šis laikinųjų apsaugos priemonių klausimas buvo spręstas ir nustatyta, kad minėtas KTU rektoriaus įsakymas jau yra įvykdytas, Tapybos bei Dailės ir dizaino studijos yra panaikintos, įsteigta Dizaino studija, patvirtinti nuostatai, konkursas Dizaino studijos vadovo pareigoms užimti yra įvykęs, su vadovu sudaryta darbo sutartis. Be to, prašydamas sustabdyti reorganizaciją, ieškovas nenurodo jokio pagrindo šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

2. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie dabartinę turtinę padėtį, valdomą turtą, gaunamas pajamas, todėl teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti 1 500 Lt žyminį mokestį.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Kaip jau minėta atskiruoju skundu ieškovas R. A. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas.

Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 str. 2 d.). Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis numato CPK 145 straipsnio 1 dalis. CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti.

Nagrinėjamoje byloje reikalavimui panaikinti KTU rektoriaus 2007 m. kovo 26 d. įsakymą Nr.A-132 dalyje dėl universiteto tapybos studijos (meno kolektyvo „KTU tapybos studija“) reorganizavimo į Dizaino studiją užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti šio įsakymo vykdymą, įpareigojant atsakovą leisti studijos nariams naudotis studijos patalpomis ir priemonėmis, o naujai reiškiamam reikalavimui panaikinti atsakovo paskelbto konkurso KTU Dizaino studijos meno vadovo pareigoms užimti rezultatus ir pripažinti ieškovą konkurso laimėtoju užtikrinti prašė sustabdyti minėto konkurso rezultatų galiojimą.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 14 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti skundžiamo įsakymo vykdymą. Šioje nutartyje, kurią Kauno apygardos teismas 2008 m. sausio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą, teismas nustatė, kad 2007 m. kovo 26 d. KTU rektoriaus įsakymas Nr.A-132 yra įvykdytas: Dailės ir dizaino studijos vadovas J. M. atleistas iš darbo 2006-12-31 (1t. b.l. 173), patvirtinti naujai po reorganizacijos steigiamos Dizaino studijos nuostatai (1t. b.l. 169-170), paskelbtas konkursas Dizaino studijos meno vadovo pareigoms užimti įvyko (1t. b.l. 167-168), 2007 m. spalio 12 d. sudaryta darbo sutartis su naujai priimtu vadovu A. Š. (1t. b.l. 164-165).

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti šiuos ieškovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovo prašymai įpareigoti atsakovą leisti studijos nariams naudotis studijos patalpomis ir priemonėmis ir sustabdyti konkurso KTU Dizaino studijos meno vadovo pareigoms užimti rezultatus yra akivaizdžiai susiję su pareikštų reikalavimų vykdymo procesu ir neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties – užtikrinti galimai palankaus ieškovui būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Nėra jokio pagrindo manyti, kad atsisakius tenkinti minėtus ieškovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių bus sunku arba visiškai neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, jeigu jis bus palankus ieškovui.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus galimas tik teismui priėmus palankų ieškovui sprendimą, t.y. panaikinus KTU rektoriaus 2007 m. kovo 26 d. įsakymą Nr.A-132 dėl universiteto tapybos studijos (meno kolektyvo „KTU tapybos studija“) reorganizavimo į Dizaino studiją, ir atsakovui atsisakius šį teismo sprendimą vykdyti.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad, netenkindamas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 263 str.), todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl žyminio mokesčio.

Pirmosios instancijos teismas 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi sprendė, kad 2008 m. balandžio 4 d. teismui pateiktu procesiniu dokumentu ieškovo pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtinę žalą, susijusią su internetinės svetainės http://tapyba.ktu.edu išjungimu, turi būti apmokamas 1 500 Lt žyminiu mokesčiu.

CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, apeliacinį ar atskirąjį skundą ir kt.). Priešingu atveju, ieškiniui ar skundui neduodama eiga ir pareikalaujama, kad šis trūkumas būtų ištaisytas. Nustatytu terminu neištaisius nurodyto trūkumo, ieškinys ar skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Taigi žyminis mokestis yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar saugomų interesų gynimo. Todėl reikalavimas sumokėti įstatymuose įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią ginti pažeistas teises. Teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažai pasiturintiems asmenims užtikrina tiek CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tiek ir CPK 84 straipsnyje numatyta galimybė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šių nuostatų tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties jis neturi galimybės susimokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio arba negali to padaryti kreipimosi į teismą dieną.

CPK 83 straipsnis reglamentuoja atvejus, kuriems esant bylos šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių, ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Kauno apygardos teisme 2008 m. balandžio 3 d. vykusiame bylos nagrinėjimo parengiamajame teismo posėdyje ieškovas R. A. S. pareiškė naujai suformuluotus ieškinio reikalavimus. Posėdžio metu nusprendęs padidinti reikalavimus, 2008 m. balandžio 4 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė tik vieną procesinio dokumento turinio dalį - ieškinio dalyką (2t. b. l. 121). Kaip matyti iš 2008 m. balandžio 3 d. parengiamojo teismo posėdžio protokolo, posėdžio metu buvo svarstomas žyminio mokesčio klausimas, ieškovas teigė, kad žalos, susijusios su internetinės svetainės http://tapyba.ktu.edu išjungimu, atlyginimo reikalavimas neturi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, nes jis (ieškovas) svetainę kūrė atlikdamas meno vadovo funkcijas pagal darbo sutartį, o teismui nusprendus priešingai, prašė sumažinti ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą (2t. b.l. 112-113). Iš bylos duomenų matyti, Kauno apygardos teismas 2008 m. vasario 14 d. nutartimi atidėjo ieškovui žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos dėl kito ieškovo reikalavimo priteisti 50 000 Lt moralinę žalą, susijusią su ginčijamu KTU rektoriaus dėl universiteto tapybos studijos (meno kolektyvo „KTU tapybos studija“) reorganizavimo į Dizaino studiją. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad ieškovo pateikti teismui dokumentai patvirtina sunkią jo turtinę padėtį, mažas gaunamas pajamas (2t. b.l. 81-82).

Skundžiama nutartis, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą, yra priimta darbo byloje, kurioje pareikšti reikalavimai yra kilę iš darbo teisinių santykių. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl žyminio mokesčio mokėjimo būtinumo, žalos, siejamos su internetinės svetainės uždarymu, atlyginimo reikalavimo pobūdžio neanalizavo, neįvertino šio reikalavimo kilmės, neišsprendė ieškovo prašymo sumažinti ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, netyrė ir nevertino byloje esančių žyminio mokesčio klausimo išsprendimui svarbių faktinių duomenų ir dėl to nagrinėjamas klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas žyminio mokesčio klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarties dalį, kuria ieškovas R. A. S. įpareigotas sumokėti 1 500 Lt žyminį mokestį, panaikinti ir žyminio mokesčio klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasVigintas Višinskis