- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-04
- Bylos Nr.
- 1A-108-511-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-74-1-00068-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus, Jolanta Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- T. V.
- Nuteistasis
- V. P.
- Advokatai
- Vytautas Kojala
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio ( kolegijos pirmininkas), Jolantos Raščiuvienės ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-12-09 nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir jam paskirta 50 MGL (6500 Lt) bauda, bei iš jo priteista 3402 Lt nukentėjusiajam T. V. žalos atliginimui ir 884,49 Lt Valstybinei miškų tarnybai už aplinkai padarytos žalos atlyginimą.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. P. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančiame miške, priklausančiame T. V. (kadastrinės vietovės Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas leidimo miškui kirsti, nukirto ir pagrobė 90 vnt. žalių medžių, iš jų: 25 vnt. juodalksnių, kurių tūris 12,397 m³, 57 vnt. baltalksnių, kurių tūris 18,537 m³, 5 vnt. beržų, kurių tūris 2,443 m³, 2 vnt. uosių, kurių tūris 0,237 m³, 1 vnt. drebulės-jos tūris 0,405 m³, iš viso 34,019 ktm medienos bendros 3401,90 Lt vertės.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. P. apeliaciniu skundu prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-12-09 nuosprendį panaikinti, bylą nutraukti. Teigia, jog netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, neteisingai paskirta bausmė, neteisingai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai. Įrodymų apie medienos vagystės faktą nėra, teismas netyrė ir nuosprendyje nekonstatavo tikrųjų aplinkybių, nenustatyta, kas ir kada nupjovė medžius, paliko kelmus. Nusikalstamos veikos jis nepadarė. Žala apskaičiuota pagal prieš daugelį metų atsiradusių užfiksuotų kelmų kiekį. Pažymi, kad jis malkinę medieną pirko, o ne vogė, alksnių kirtimui turėjo P. M. leidimą ir pjovė tik P. M. parodytus medžius sanitarinio kirtimo metu. Nupjauti tik keli T. V. alksniai, suklydus pačiam P. M.. Vagystė apibūdinama slaptumo požymiu, o šiuo atveju visi darbai buvo atliekami matant daugybei žmonių. Nurodo, kad kaltinamajame akte ir nuosprendyje panaudotas jo prisipažinimo tekstas, kuris nėra prijungtas byloje. Ikiteisminio tyrimo tyrėjos įtikinėjimas dėl gynėjo nereikalingumo bei tikėjimas teisingumo įvykdymu teisme sutrukdė jam pasinaudoti teise į gynybą. Apeliantas mano, kad jam nepagrįstai paskirta 50 MGL bauda bei nepagrįstai patenkinti ieškovų ieškiniai. Nuteistojo manymu, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios į jį apeliantą buvo žiūrima tendencingai. Teigia, kad jo situacijoje miško kirtimas yra civilinių santykių, o ne baudžiamosios teisės sritis.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė ir nukentėjusysis prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistojo V. P. apeliacinio skundo teiginiai apie tariamą trukdymą jam ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pasinaudoti teise į gynybą deklaratyvūs. Byloje esantys protokolai, pasirašyti paties V. P., patvirtina, jog jam buvo tinkamai išaiškinta teisė į gynybą, tačiau jis gynėjo atsisakė. Jam buvo išaiškinta ir tai, jog atsakymas gynėjo neatima teisės vėliau bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją ( T. 1, b.l. 113-114, 118, 122, 126). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog V. P. teisiamojo posėdžio metu buvo išaiškintos kaltinamojo teisės, kaltinamasis pareiškė, jog gynėjo nepageidauja ( T.1, b. l. 175). Vadovaujantis BPK 51 str. nuostatomis, gynėjo dalyvavimas šiame procese nebuvo privalomas. Iš bylos matyti, jog šiuo atveju pats kaltinamasis savo nuožiūra ir laisva valia sprendė, naudotis gynėjo teisine pagalba, ar nesinaudoti. Pažymėtina ir tai, jog apeliantas turėjo teisę naudotis gynėjo teisine pagalba nagrinėjant bylą teismo apeliacinėje instancijoje ir šia teise pasinaudojo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, jog apelianto V. P. procesinės teisės į gynybą kurioje nors stadijoje būtų buvę suvaržytos ir šį apeliacinio skundo argumentą atmeta.
Nesutiktina, jog teismas, pripažindamas apeliantą kaltu, vadovavosi apelianto surašytu prisipažinimu, kurio nėra byloje. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylą, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, o išvadas reikiamai motyvavo. Teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo T. V., liudytojų P. M., A. M., K. S., A. M. parodymų teismo posėdyje duomenimis, gretindamas juos su ikiteisminio tyrimo protokolų medžiaga ir pagrįstai konstatavo V. P. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, apeliantui, nuteistam pagal BK 178 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Išteisinti apeliantą ar bylą nutraukti nėra teisinio pagrindo. Tai, kad apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, skundžiamame nuosprendyje padarė išvadas, neatitinkančias apelianto lūkesčių, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas. Įrodymai, patvirtinantys apelianto kaltę, pakankamai išsamiai aptarti skundžiamame nuosprendyje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos atlikta byloje surinktų įrodymų analize ir vertinimu, todėl dar kartą jų nebedėsto.
Apeliantas teigia, jog medieną iškirtimui pirko iš P. M., medžius pjovė su pastarojo leidimu, kelis T. V. alksnius nupjovė suklaidintas P. M. dėl sklypo ribų, jog tarp jo ir P. M. buvo civilinis sandoris, o vagystės apeliantas nepadarė. Tokie apelianto teiginiai vertintini kritiškai. Asmenys, kertantys mišką, turi žinoti kokia miško kirtimo tvarka, kokius medžius leidžiama kirsti, jog už nukirstus medžius turi būti sumokama. Tai ne kartą buvo pažymėta Teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-83/2009 ir kt.). Pats nuteistasis teigė, kad verčiasi miško ruošos darbais ir medienos prekyba, todėl toks asmuo neabejotinai žino, kokia tvarka kertamas miškas, kur kirtimo ribos ir kokius medžius galima kirsti.
V. P. teiginiai, kad nupjovė kelis T. V. alksnius, manydamas, kad jie priklauso P. M., yra nepagrįsti. Liudytoja A. M. parodė, kad ji buvo įspėjusi V. P. apie tai, jog šis pjauna ne tik jos vyro, bet ir T. V. mišką, jos sūnus irgi “varė” V. P. iš to miško, bet V. P. į tai nereagavo. Šiuos liudytojos parodymus atitinka liudytojų P. M., A. M. ir K. S. parodymų ikiteisminio tyrimo metu duomenys. Liudytojas P. M. parodė, jog už medieną V. P. nemokėjo, o atvežė maisto, cigarečių, alaus. Ikiteisminio tyrimo metu P. M. nurodė, kad V. P. prašymu jis buvo leidęs išsipjauti sausus medžius jo motinai priklausiusio miško, kurio paveldėjimo dokumentai nesutvarkyti, plote. Kai V. P. prašė leidimo pjauti toliau esantį T. V. mišką, liudytojas nuteistajam sakęs, kad ten nebe jo miškas. Vėliau miške rado V. P. ir dar du vyrus, pjaunančius gerus (žalius) medžius, ir jiems sakė, jog tai T. V. miškas, kad jie „prisidirbs”, į ką šie atsakė, kad „ne jo reikalas“. Medžius tie vyrai pjovė kelias dienas, darbininkus į mišką atveždavęs V. P. (b.l. 57-66). Dalyvaujant Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio vyriausiajai specialistei G. K., liudytojas P. M. parodė vietą, kurioje jo motinos miškas ribojasi su T. V. mišku ir, kur rado V. P. su K. S. pjaunančius medžius. Ši vieta yra 1081 kvartalo sklype Nr. 43 ir priklauso T. V. (b.l. 61-62). Teismas nuosprendyje aptarė liudytojo A. M. parodymus teismo posėdyje, kad jo manymu, V. P. galėjęs sumaišyti riboženklius, kuriais atskirtas jo tėvo ir T. V. miškas, tačiau teismas šiais parodymais pagrįstai nesivadovavo, atsižvelgęs į A. M. apklausų ikiteisminio tyrimo metu duomenis, kur A. M. paaiškino, jog V. P. nekreipė dėmesio į draudimą pjauti mišką, jog naudodamasis liudytojo tėvo P. M. polinlinkiu girtauti, už dyka pjovęs ir vežęs medieną. Liudytojas K. S. parodė, jog V. P. paprašytas su benzininiu pjūklu padėjo pjauti mišką prie pelkės ten, kur parodė M., jog medžius pjovė ir pats V. P.. Tačiau parodymų patikrinimo vietoje metu K. S. patvirtino, kad P. M. parodė jiems miško ribas bei kur yra T. V. miškas (T.1, b.l. 89-94). Iš byloje esančių planų ir liudytojos G. K. parodymų matyti, jog T. V. sklype medžiai buvo iškirsti ne prie sklypo ribos, o nuo jos maždaug 10-15 metrų atstumu. Tai patvirtina, jog medžių išpjovimas T. V. sklype nebuvo V. P. klaida, o aiškiai tyčinis veiksmas, siekiant pasisavinti svetimą turtą.
Nusikalstama veika, numatyta BK 178 str. padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas grobdamas svetimą turtą suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. V. P. veiksmai – medžių kirtimas, sutikus P. M., t.y., asmeniui, nepateikusiam nuosavybės ir kitų reikalingų dokumentų patvirtinančių, jog kirtimas legalus ( kaip nustatyta byloje tokių dokumentų P. M. net neturėjo), medžių kirtimas po P. M. įspėjimo, jog kertamas T. V. miškas, rodo kaltininko, kuriam gerai žinoma miško kirtimo tvarka, tyčią pasisavinti svetimą turtą. Todėl kaltinime nurodyti V. P. veiksmai nėra civiliniai teisiniai santykiai su P. M., kaip teigiama skunde, o BK 178 str. 1 d. numatytas nusikaltimas - vagystė, pagrobiant nukentėjusiojo T. V. turtą ir tuo nukentėjusiajam padarant 3401,90 Lt turtinę žalą. Tai, kad šiuo atveju svetimi medžiai buvo nupjauti matant kitiems asmenims, kas akcentuojama apeliaciniame skunde, veikos kvalifikavimo pagal BK 178 str. nešalina.
Nesutiktina su apelianto teiginiais, jog žala apskaičiuota pagal prieš daugelį metų atsiradusių užfiksuotų kelmų kiekį. Pagrobtų medžių kiekis ir žalos dydis nustatytas vadovaujantis įvykio vietos apžiūros duomenimis bei specialisto skaičiavimais. Įvykio vietos apžiūros ir papildomos įvykio vietos apžiūros, dalyvaujant Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio vyr. specialistei G. K., metu nustatyta ir užfiksuota, kad T. V. sklype kirtimo vietoje buvo nupjauti 8 medžiai, o 43 sklype- 82 medžiai (T.1, b.l. 20). Teismas neturi pagrindo abejoti apžiūros metu dalyvavusios G. K. kompetencija, jos parodymais teismo posėdyje ir taikyta žalos skaičiavimo metodika, pagal kurią dėl neteisėtai nupjautų medžių nukentėjusiajam T. V. apskaičiuota padaryta žala sudaro 3402 Lt (T. 1, b.l. 26, 29-35, 39). Nenustatyta, jog aptariamu laiku T. V. mišką būtų pjovę kiti asmenys. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas patikrino aplinkybes, susijusias su ankstesniais A. M. veiksmais, kur jis buvo nuteistas už T. V. miško vagystes bei konstavo, jog kaltinimai dėl miško vagysčių pastarajam ir V. P. nesidubliavo.
Teismas bausmę apeliantui paskyrė teisingai, atsižvelgdamas į BK 41 str. numatytas bausmės paskirtis bei BK 54 str. įtvirtintas bausmės skyrimo taisykles, tinkamai įvertinęs padarytą veiką ir nuteistojo asmenybę. Apeliantui pagal rūšį sankcijoje numatyta viena švelniausių bausmių - bauda, kurios dydis artimesnis minimaliai, o ne vidurkiui. Labiau švelninti bausmę nėra pagrindo.
Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-12-09 nuosprendis yra priimtas laikantis procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
NUTARIA:
Nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.