- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-30
- Bylos Nr.
- N-575-1666-10
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
- Advokatai
- Laura Daumantaitė
- Kategorijos
- 40.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Š. atstovės advokatės Lauros Daumantaitės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 16 d. nutarties R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriaus (toliau – Institucijos) pareigūnas R. Š. 2009 m. balandžio 15 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2009 m. balandžio 15 d. inspektuojant UAB „Fuerteventura Baltic“, (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., nustatyta, kad minėtos įmonės direktorė R. Š., būdama įmonės administracijos vadove - darbdave, nutraukus R. V. (2009 m. kovo 30 d.) ir V. M. (2009 m. kovo 31 d.) darbo sutartis ne dėl darbuotojų kaltės, neatsiskaitė su jomis atleidimo iš darbo dieną (neišmokėjo darbo užmokesčio, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas), tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 141 straipsnio 1 ir 2 dalis, 177 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2009 m. balandžio 16 d. nutarimu R. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁴ straipsnio 1 dalį buvo nubausta 1500 Lt bauda.
Šalies argumentai
R. Š. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama Institucijos 2009 m. balandžio 16 d. nutarimą panaikinti kaip teisiškai nepagrįstą ir neteisėtą bei administracinę bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 16 d. nutartimi R. Š. skundą patenkino iš dalies: Institucijos 2009 m. balandžio 16 d. nutarimą, kuriuo R. Š. buvo paskirta 1500 Lt bauda už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje, pakeitė ir skyrė R. Š. 800 Lt baudą. Teismas nurodė, kad ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyti du subjektai, kurie gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal nurodytą nuostatą – darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad R. Š. yra UAB „Fuerteventura Baltic“ direktorė, todėl ji yra tinkamas subjektas pagal ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalį. Atleidžiant R. V. iš darbo nuo 2009 m. kovo 30 d., pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalį įmonei atsirado pareiga su ja atsiskaityti 2009 m. kovo 30 d., o su V. M. – 2009 m. kovo 31 d.. Teismas nustatė, jog ši pareiga nebuvo įvykdyta, susitarimo dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos tarp šalių nėra. Įstatymas nenustato išlygų taikant ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalį dėl įmonės sunkios finansinės padėties, todėl R. Š. negali remtis sunkia įmonės finansine padėtimi dėl pareigos neįvykdymo. Teismas padarė išvadą, kad R. Š. kaltė įrodyta ir jos veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, administracinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, nuobauda paskirta pagal įstatymą ir laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Atsižvelgęs į tai, jog įmonėje buvo pasunkėjusi finansinė padėtis, nes tuo laikotarpiu įmonės sąskaitoje apyvartinių lėšų nebuvo, net pačiai R. Š. darbo užmokestis už tris mėnesius nebuvo sumokėtas, tiek R. V., tiek V. M. patvirtino, kad su jomis buvo atsiskaityta, kai tik įmonė gavo pajamų, teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, pripažino esant pagrindą nuobaudą švelninti ir paskyrė R. Š. 800 Lt baudą.
II.
R. Š. atstovė advokatė Laura Daumantaitė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartį ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Nurodo, kad bendrovė, atleisdama iš darbo tiek R. V., tiek V. M., lauku apskaičiavo darbo užmokestį bei piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, tačiau dėl sunkių finansinių aplinkybių, esant pablogėjusiai rinkos ekonomikai, sumažėjus bendrovės veiklos vystymui, įmonei negaunant pajamų ir neuždirbat pelno, laiku nebuvo atsikaityta, todėl Darbo kodekso 141 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka darbdavys ne dėl savo kaltės neturėjo realios galimybės visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. Taip pat pabrėžia, jog Institucijos darbuotojas, skirdamas administracinę nuobaudą, neatsižvelgė į tai, kad R. Š. veikoje nėra vieno iš administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio – subjektyviosios pusės. Ji, būdama darbdaviu, ne dėl savo kaltės neturėjo realios galimybės visiškai atsiskaityti su atleidžiamais iš darbo darbuotojais jų atleidimo dieną. Vertinant R. Š. veiką, galima konstatuoti, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje formaliai yra Darbo kodekso 141 straipsnio 1 ir 2 dalių, 177 straipsnio 2 dalies, 206 straipsnio 1 dalies 1 punkto normų pažeidimas (nes darbdavys neatsiskaitė atleidimo iš darbo dieną), tačiau administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės (kaltės formos) vertinimas turi didėlę teisinę reikšmę atsakomybės taikymui. Šiuo atveju R. Š. veika turėtų būti vertinama nesant kaltės formos, kadangi ne nuo jos valios priklausančių priežasčių nebuvo visiškai atsiskaityta su atleidžiamais darbuotojais. Tokiu atveju nėra pagrindo kilti administracinei atsakomybei ir taikyti administracinės atsakomybės priemones. Be to, su darbuotojais buvo atsiskaityta, kai tik įmonė gavo pajamų.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą. Teigia, jog apeliantės kaltė yra įrodyta nukentėjusiųjų rašytiniais paaiškinimais, teismo posėdžio metu duotais parodymais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. 2009 m. balandžio 15 d. inspektuojant UAB „Fuerteventura Baltic“, įmonės administracijos vadovei R. Š. surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, įmonės sąskaitoje pinigų atsirado ir tiek R. V., tiek V. M. su darbo santykiais susijusios išmokos buvo išmokėtos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 500 iki 5 000 litų.
Nagrinėjamoje byloje R. Š. administracinė atsakomybėn buvo patraukta už tai, kad jos vadovaujamoje įmonėje, 2009 m. kovo 30 d. ir 2009 m. kovo 31 d. nutraukus darbo sutartis ne dėl darbuotojų kaltės atitinkamai su darbuotojomis R. V. ir V. M., nebuvo neatsiskaityta atleidimo iš darbo dieną (neišmokėtas darbo užmokesčio, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas). Šias aplinkybės yra patvirtintos bylos medžiagoje esančiais įrodymais, ginčo dėl šių faktų byloje nėra. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Š. nurodo, kad jos veikoje nėra vieno iš administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio – subjektyviosios pusės. Nurodo, kad ji, būdama darbdaviu, ne dėl savo kaltės, o dėl įmonės sunkios finansinės padėties neturėjo realios galimybės atsiskaityti su atleistomis iš darbo darbuotojomis jų atleidimo dieną.
Vadovaujantis ATPK 9 straipsnio 1 dalimi administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 41⁴ straipsnio 1 ir 3 dalies dispozicijos dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimo yra išskirtos pagal kaltės formas – 1 dalis numato administracinę atsakomybę, esant neatsargumui, 3 dalis – expressis verbis nustato administracinę atsakomybę, esant tyčiai. Pagal ATPK 11 straipsnį administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad Darbo kodekso 205 straipsnio 1 dalis numato, darbdavys laikomas nemokiu, kai jam inter alia taikomos bankroto procedūros. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog UAB „Fuerteventura Baltic“ buvo inicijuota civilinė byla dėl bankroto bylos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato pareigą įmonės vadovui pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu inter alia įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl nurodytų aplinkybių buvimo administracinių teisės pažeidimų padarymo metu UAB „Fuerteventura Baltic“ nelaikytina nemokia. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, laikytina, kad UAB „Fuerteventura Baltic“ pažeidimų padarymo metu veikė įprastai, įmonės vadovė nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau, matydama sunkią įmonės finansinę padėtį, būdama racionalia įmonės vadove, turėjo numatyti, kad gali kilti žalingos pasekmės (negalės būti laiku atsiskaityta su atleistais iš darbo darbuotojais), bet lengvabūdiškai tikėjosi šių pasekmių išvengti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nors apeliantė nurodo, jog įmonės finansinė padėtis buvo sunki, o iš įmonės sąskaitos, esančios AB SEB banke, išrašų matyti, jog 2009 m. kovo 27, 30, 31 d. ir 2009 m. balandžio 14 d. šioje įmonės sąskaitoje apyvartinių lėšų nebuvo (b. l. 18 – 21), tačiau, Institucijos pareigūnui 2009 m. balandžio 15 d. surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą įmonės direktorei, įmonėje iš karto atsirado lėšų ir su minėtomis darbuotojomis buvo pilnai atsiskaityta. Tai leidžia daryti išvadą, kad UAB „Fuerteventura Baltic“ finansinė padėtis nebuvo tokia sunki, jog nebūtų buvę galima su minėtomis atleistomis darbuotojomis atsiskaityti laiku. Išdėstytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad Institucija ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės veiką kvalifikavo pagal ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalį.
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, nutartį pakeisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutar i a:
R. Š. atstovės advokatės Lauros Daumantaitės apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.